Investicijų planas ir projektavimas – itin svarbūs

Renovacija prasideda nuo investicijų plano parengimo, paskui rengiamas techninis darbo projektas. Kaip pažymi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas, jau pradiniame etape, ruošiant minėtus dokumentus, svarbu numatyti esminius aspektus, kad vėliau netektų sprendimų keisti ar taisyti.

„Vienas iš tokių aspektų yra vidaus patalpų oro kokybė ir tinkamas mikroklimatas. Modernizuojant pastatą, apšiltinus jo konstrukcijas ir sandarinant atitvaras, sumažėja natūralaus oro srautas iš išorės, todėl techniniame darbo projekte turi būti numatyti techniniai sprendimai, užtikrinantys tinkamą oro pritekėjimą ir tinkamą mikroklimatą patalpose“, – sakė E. Petrauskas.

Ekspertas pastebi, kad viena dažniausių klaidų – neišsamus ar netikslus techninis projektas. Tokie trūkumai gali brangiai kainuoti ateityje: vėluojantys darbai, nenumatytos išlaidos ar neefektyvūs sprendimai ne tik sutrikdo visą procesą, bet ir vėliau neigiamai atsiliepia gyventojų komfortui, renovacijos kokybei.

Ne tik mažesnės sąskaitos, bet ir ilgalaikė nauda

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis pabrėžia, kad renovacija turėtų būti vertinama kaip ilgalaikė investicija, o ne tik trumpalaikė galimybė sutaupyti.

„Atnaujintame daugiabutyje būsto vertė įprastai bus aukštesnė nei nerenovuotame. Be to, daugeliu atvejų investicija į renovaciją yra gerokai mažesnė, nei būsto vertės prieaugis po darbų. Ne mažiau svarbus ir gyvenimo kokybės aspektas. Įrengus naujas šildymo ir vėdinimo sistemas, gyventojai gali patys reguliuoti patalpų temperatūrą ir taip užsitikrinti komfortą visus metus“, – akcentavo ekspertas.

 Be to, modernizuoti pastato inžineriniai tinklai, techninės sistemos padidina žmonių saugumą, nes sumažėja avarijų, gaisrų tikimybė. Namas ir jo aplinka atrodo estetiškai, patraukliai, o tai teigiamai veikia bendruomenės santykius ir savijautą.

Gyventojų įsitraukimas – nuo pirmųjų žingsnių

Pasak E. Petrausko, viena iš dažnai pasitaikančių situacijų, kuri ateityje sukelia daug konfliktų, o neretai reikalauja ir papildomų investicijų bei pablogina renovacijos kokybę – gyventojų pasyvumas sprendimų priėmimo pradžioje. Jei žmonės nesigilina į investicijų planą, jame numatytas priemones, ar nepareiškia savo nuomonės, gali tekti koreguoti jį patvirtinus. 

 „Vėliau, planuojant techninius darbus, projektuotojai pristato gyventojams konkrečius sprendinius: ar bus keičiami langai, vamzdynai, radiatoriai, kokia bus pasirinkta ventiliacijos sistema, ar planuojamas balkonų stiklinimas. Šiame etape gyventojų aktyvumo dažnai irgi trūksta. Būna nemažai atvejų, kai darbai jau vyksta, o žmonės reiškia nepasitenkinimą“, – pažymėjo ekspertas.

 APVA paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučių modernizavimui galioja iki 2026 m. balandžio 1 d. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – oficialiame APVA puslapyje apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.