Kas juose gyvena?
Tarnybinių butų paskirtis – suteikti laikiną pastogę konkrečioje įmonėje dirbančiam asmeniui bei jo šeimai. Pasibaigus darbo sutarčiai, tarnybinis butas turi būti atlaisvintas, tačiau, atrodo, tai nėra taip paprasta. Kauno savivaldybės Būsto valdymo skyriaus vedėja Laura Stankevičienė tikino, kad šiuo metu savivaldybė vis dar turi septynis tarnybinius butus, juose gyvena žmonės.
"Tuščių tarnybinių butų nėra. Jie yra užsilikę nuo senų laikų ir kažkokiu būdu buvo perimti iš įvairių įstaigų. Nuomininkai turi mokėti tiek komunalinius, tiek nuomos mokesčius", – komentavo specialistė.
Vis dėlto L.Stankevičienė nepaaiškino, už kokius nuopelnus žmonėms leista ir toliau gyventi savivaldybei priklausančiuose butuose. Neatskleisti ir tikslūs tarnybinių butų adresai, nes taip būtų pažeistos asmens privatumo teisės.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas tikino, kad dabartiniai valdininkai tarnybiniais butais tikrai nesinaudoja.
"Šie butai yra mūsų gautas palikimas. Juose tikrai negyvena jokie savivaldybės tarnautojai. Teisiniu būdu nėra galimybės tiesiog išmesti iš būsto ten gyvenančių žmonių, nes jie moka nuomą ir mokesčius", – aiškino G.Petrauskas.
Vieno atsikrato
Neseniai miesto taryba Varduvos gatvėje esantį butą su rūsiu išbraukė iš tarnybinių butų sąrašo.
Galimybė tai padaryti atsirado, kai trijų kambarių bute dešimt metų gyvenęs A.Č nusprendė išsikelti kitur. Nurodoma, kad Varduvos g. 4-19 bute asmuo gyveno nuo 2005 iki 2016 m. birželio 15 d., kai buvo nutraukta nuomos sutartis. Dokumente nurodyta, kad "Registrų centro" duomenimis, bute nėra asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą. Tad nekilnojamasis turtas yra laisvas ir savivaldybė gali spręsti, ką su butu toliau daryti.
"Vieną tarybos posėdyje "ištarnybinsim", jis bus skirtas savivaldybės socialinėms reikmėms. Tarnybinio buto privatizuoti negalima. Nebent kitaip nuspręstų teismas", – tikino Būsto valdymo skyriaus vedėja L.Stankevičienė.
Apie tarnybinių butų skyrimą socialinėms reikmėms kalbėjo ir savivaldybės administracijos direktorius. "Tikslas yra per kažkurį laiką atsikratyti visų nuomojamų butų ir turėti tik socialinės paskirties butus", – teigė G.Petrauskas.
Įmonių butai
Kauno miesto savivaldybės atstovai pateikė tik jai priklausančių tarnybinių butų skaičių, tačiau kiek tokio turto turi savivaldybei pavaldžios įmonės, lieka neaišku. Iš pateikto atsakymo galima manyti, kad savivaldybės įmonių veiklos miestas nereguliuoja ir kokį valdo turtą, taip pat nesidomi.
"Įmonių tarnybiniai būstai nieko bendra su savivaldybe neturi. Tai įmonės reikalas. Iš tiesų įmonė pati turi spręsti ten gyvenančių žmonių klausimus. Reikėtų atsiminti, kad tarnybinis butas yra skiriamas įmonės, kurioje dirba darbuotojas, ir tik tam laikui, kol jis dirba. Vėliau darbuotojas turėtų geranoriškai, nutrūkus darbiniams santykiams, būstą palikti", – atsakymą pateikė Būsto valdymo skyriaus vedėja L.Stankevičienė.
Susisiekus su savivaldybės bendrovės "Kauno švara" generaliniu direktoriumi Daliumi Tumynu, paaiškėjo, kad jie nebeturi nė vieno tarnybinio buto. Tokio nekilnojamojo turto neturi ir "Kauno energija". Tai patvirtino bendrovės atstovas spaudai Ūdrys Staselka.
Butai draudžiamoje zonoje
"Kauno diena" prieš kelerius metus yra rašiusi apie "Kauno vandenims" priklausančius tarnybinius butus vaizdingoje Kleboniškio vietoje. Ant senų, sovietmetį menančių metalinio tinklo tvorų pasitiko parūdijusios lentelės, įspėjančios, kad čia – vandenvietės sanitarinė apsauginė zona ir pašaliniams vaikščioti draudžiama, tačiau šioje vietoje gyveno ne viena šeima, kurios nariai kažkada dirbo bendrovėje.
"Visokio amžiaus šeimos gyvena, kai kuriuose butuose – net po kelias šeimas. Kai kurie po 40–50 metų jau čia gyvena", – anksčiau dėstė prisistatyti nepanorusi tarnybinio buto nuomininkė. Pasiteiravus, ar čia yra ir viršininkų, moteris tik šyptelėjo: "Jeigu čia gyventų viršininkai, būtų kitaip". Ji patikino, kad Kleboniškyje gyvena ir tie, kurie įmonėje jau seniai nebedirba.
Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius Gintautas Kligys prieš kelerius metus "Kauno dienai" aiškino, kad vandenviečių sanitarinėse zonose žmonės gyventi negali, todėl "Kauno vandenys" turėtų užtikrinti, kad taip nebūtų.
"Ten negali būti nieko, tik statiniai, susiję su to objekto, kuriam priklauso vandenvietė, reikmėmis. Sanitarinės apsaugos zonos tam ir sudaromos, kad nebūtų teršiamas geriamasis vanduo. Jeigu ten gyvena žmonės, vykdoma ūkinė veikla, tai jau blogai. To būti negali", – kategoriškai teigė specialistas.
Pavojaus sveikatai nėra?
Situacija Kleboniškyje iki šiol nepasikeitusi. Bendrovės "Kauno vandenys" atstovai tikina, kad čia gyvena esami darbuotojai, o apsauginėje zonoje jokio pavojaus sveikatai nėra.
"Eigulių vandenvietės teritorijoje yra bendrovės žinybiniai butai ir juose tebegyvena įmonės darbuotojai. Žinybiniai butai yra negriežto režimo zonoje. Statiniai stovi antroje vandentiekio apsaugos zonoje, kurioje yra pagrindinė sąlyga, kad būtų įdiegtas centralizuotas nuotekų tvarkymas.
Ši sąlyga įvykdyta, todėl minėtoje teritorijoje žmonės gyventi gali ir jų sveikatai jokio pavojaus nėra, apie tai negali būti net kalbos, šioje teritorijoje (gamtos apsuptyje) žmonėms gyventi yra netgi sveikiau", – tvirtino bendrovės "Kauno vandenys" generelinis direktorius Linas Baltrėnas.
Bendrovės administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius Ramūnas Šulskus taip pat patvirtino, kad tarnybiniuose butuose vis dar gyvena bendrovės darbuotojai. Šiuo metu "Kauno vandenys" turi dešimt tarnybinių butų.
"Iškeldinti žmonių kol kas neplanuojama, nebent būtų priimtas sprendimas įmonės tarnybinius butus privatizuoti", – sakė R.Šulskus.
Naujausi komentarai