Pirmadienį jis viešėjo Vilniuje, kur veiklos šimtmetį mininčio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (RK) draugijos ir mūsų šalies Vyriausybės atstovai pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo ekstremaliųjų situacijų, branduolinių nelaimių ir krizių metu.
RK siekia, kad valstybė įtrauktų į rengimosi galimoms nelaimėms procesą ir nubrėžtų organizacijai labai aiškias atsakomybės ribas.
Ši humanitarinės pagalbos organizacija padeda senyviems bei vienišiems žmonės, moko teikti pirmąją pagalbą, taip pat pagalbą pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams bei migrantams ir humanitarinę pagalbą pažeidžiamiausiems žmonėms Lietuvoje bei už jos ribų.
Kaune F. Rocca viešėjo Lietuvos RK Pabėgėlių ir migrantų integracijos centre „InLT“, esančiame Šv. Gertrūdos g. Pabendravęs su darbuotojais, savanoriais jis įsijungė ir į centre vykusios lankytojams skirtos Pyragų dienos klegesį.
Į centro atstovų klausimą, kaip jam patinka Lietuvoje, svečias teigė galėsiąs atsakyti tik tuomet, kai „rimtai aplankys“ šalį, tai yra, kai čia viešėdamas turės laiko ne tik darbiniams susitikimams.
Esame pasirengę padėti. Reikia būti pasirengus viskam.
Į Kauną jis užsuko pasižiūrėti kaip realiai veikia šis Pabėgėlių ir migrantų integracijos centras. „Mano pirmi įspūdžiai – labai geri“, – kalbėjo F. Rocca. Jis teigė, kad RK atstovai Lietuvoje ir kitose šalyse yra pasiruošę Lietuvai padėti bet kokios didelės nelaimės, įskaitant ir galimos grėsmės iš Astravo atominės elektrinės, atveju.
„Esame pasirengę padėti. Reikia būti pasirengus viskam. Aišku, geriau, kad neprireiktų“, – sakė F. Rocca.
Savanoriauti RK jis pats pradėjo prieš 31 metus, draugo iniciatyva. Taip būdamas teisės studentu ėmė padėti pabėgėliams, tuomet į Italiją atkeliavusiais iš Afrikos, Etiopijos. „Jų buvo daug. Kartą per savaitę nakvodavau centre, padėdamas organizuoti centro darbą. Ir dar ateidavau vieną šeštadienį per mėnesį“, – pasakojo F. Rocca. Tapęs teisininku jis siekė karjeros, tačiau laisvalaikiu vis savanoriaudavo skirtinguose Raudonojo Kryžiaus ir ne tik šios organizacijos sektoriuose, pavyzdžiui, teikė nemokamas teisines paslaugas.
Pasiteiravome jo, kas jo nuomone pasikeitė per tuos tris dešimtmečius, kai prisijungė prie RK. „Pabėgėlių skaičius padidėjo, tačiau padidėjo ir pagalbą siūlančių žmonių bei galimybių padėti žmonėms, ieškantiems prieglobsčio. Keitėsi politinė ir socialinė situacija, atsirado naujų iššūkių“, – vardijo F. Rocca.
Paklaustas nuomonės apie Lietuvos RK veiklą, jis teigė, kad ši nacionalinė bendruomenė gerai veikia, tačiau šiuo metu vykdoma kompleksinė pertvarka yra labai reikalinga norint prisitaikyti prie visuomenės poreikių.
Lietuvos RK skelbia, kad skyriai šiuo metu veikia 23 miestuose ir miesteliuose. Juose vykdomos skirtingos veiklos. Pavyzdžiui, vienuolikoje miestų įgyvendinama "Šiltų apsilankymų programa" (tuoj prisijungs dar trys), taip pat lankomi vieniši seneliai, mokoma pirmosios pagalbos, veikia ekstremalių situacijų būrys (Visagine). Dar vienas migrantų ir pabėgėlių integracijos centras veikia ir Klaipėdoje.
Nurodoma, kad veikia RK Vaikų dienos centrai, žemo slenksčio kabinetai, vykdoma Paramos maisto produktais ir higienos prekėmis programa.
Naujausi komentarai