KAUNIEČIAI – ANT PASIRINKIMŲ SLENKSČIO

Mano artimieji Kauną prisimena visiškai kitaip, negu apie jį atsiliepiama šiandien. Atmintyje, o gal tik mituose Kaunas – lietuvybės židinys, geriau negu visi kiti atlaikęs sovietizacijos virusą. Rezistencijos, orumo ir laisvės simboliu laikinoji sostinė buvo net kelioms lietuvių kartoms, bet šiandien Kaunas dažniau lydimas su pašaipomis negu su baltu pavydu.

Tačiau Kauno garbės nenupirksi ir dirbtinio aukso narvelyje neįkalinsi. Kauniečiai bunda ir mato: skubiai supiltas asfaltas – trupa; Matijošaičių šeimos užvaldyti sklypai nėra „mero atlygis“; Rusijoje prekiaujanti įmonė nėra Kauno veidas.

Nijolė Putrienė, Kauno Liberalų sąjūdžio kandidatė į miesto merus ragina neapsigauti: „Dabartiniai miesto valdantieji ir toliau giriasi investicijomis į infrastruktūrą: žada renovuoti mokyklas ir statyti darželius. Tai svarbu, tačiau ne pastatai ugdo vaikus. Investuokime ne į kvadratinius metrus, bet į pedagogus ir auklėtojus darželiuose – nauda sugrįš keleriopai! N. Putrienės vizijoje Kaunas – aukštųjų mokyklų miestas. „Pakeisime kursą! – sako N. Putrienė. – Savivaldybė turi universitetus ir kolegijas vertinti kaip partnerius, galinčius kartu formuoti Kauno ateitį, pritraukti talentų ir paskatinti juos toliau čia kurti savo gyvenimą.“

Liberalas, kultūros viceministras ir kandidatas į Kauno miesto tarybą Rimantas Mikaitis pabrėžia, kad ne asfaltas ar nauji betoniniai stiklainiai yra Kauno vizitinė kortelė, bet unikali miesto architektūra, kadaise Kaunui pelniusi mažojo Paryžiaus titulą. Pasak R. Mikaičio, Kaunas vertas būti plačiai žinomas ir matomas: „Todėl vienas svarbiausių darbų – Kauno modernizmo architektūros įtraukimas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.“

Jam antrina kitas Liberalų sąjūdžio kandidatas į Kauno miesto tarybą Sigitas Šliažas. Kultūros ministro patarėjas S. Šliažas primena, kad kauniečiai kartu su programos „Kaunas 2022“ komanda puikiai išnaudojo Europos kultūros sostinės suteiktas galimybes. Laikinoji sostinė tapo matomesnė, ryškesnė, modernesnė. Gerąsias Europos kultūros sostinių praktikas išmanantis S. Šliažas sako, kad tai unikali galimybė Kauno kultūros, švietimo ir turizmo paslaugų plėtrai ir kokybiniam pokyčiui.

Praktinę programos „Kaunas 2022“ įtaką miesto transformacijai puikiai jaučia Albinas Vilčinskas – vienas pagrindinių kaltininkų, kodėl Kaunas tapo Europos kultūros sostine. Su liberalais kandidatuojantis į Kauno miesto tarybą dabartinis kultūros viceministras A. Vilčinskas akcentuoja kultūros galią kūrybiškai keičiant aplinką ir miestą transformuoti erdves, laužyti miesto stereotipus, jungti skirtingas kartas ir burti bendruomenes. A. Vilčinskas nemato priešpriešos tarp kultūros ir ekonomikos, veikiau atvirkščiai: „Miesto kultūros turtingumo ir gyvybingumo palaikymas prisideda prie pažangaus ir tvaraus miesto augimo.“

Kad Kaunas nepasibaigia šviežio asfalto sluoksniu, pabrėžia ir kandidatė į miesto tarybą Kristina Ferro: „Kuo toliau nuo miesto centro, tuo daugiau kauniečių susiduria su neišvystyta viešojo transporto sistema, su darželių ir mokyklų trūkumu. Žmonės su negalia ir senjorai  išbraukti iš gyvenimo apskritai.“ Pasak liberalės K. Ferro, būtent tai, kad Kauno miesto savivaldybė nemato nieko aukščiau asfalto ir apleido kasdienius kauniečių poreikius, ir yra priežastis, kodėl ji su Liberalų sąjūdžiu kandidatuoja į miesto tarybą.

Kauniečiai – ant pasirinkimų slenksčio. Ar bus pasinaudota programos „Kaunas 2022“ energija? Ar bus atleista už sklypų priglaudimą sau ir saviems? Ar visgi bus pasirinktas pigus asfaltas už brangią laisvę?

Politinė reklama apmokėta iš LR liberalų sąjūdžio Kauno m. rinkimų apygardos Nr. 15 kandidatų sąrašo rinkiminės sąskaitos. Užs. 1845214.