Apsispręsti nebuvo sunku

Rinkimų dieną kalbinti kauniečiai tikino, kad jau iš anksto žinojo, už kurį kandidatą į prezidento postą jie balsuos. Tik vienas kitas rinkėjas paskutinę akimirką dar domėjosi apie kandidatus ir tik gavę balsavimo biuletenius, apsisprendė, kam atiduoti savo balsą.

„Tikiuosi teisingo prezidento. Aš jau iš anksto žinojau, už ką balsuosiu, nebuvo dvejonių. Tačiau dvejojau dėl referendumų. Iš pradžių, kol nesigilinau, atrodė viskas lengva, tiesiog reikia atiduoti balsą už abu referendumus, kad būtų kuo mažiau draudimų, bet kai labiau pasidomėjau, kai kur pasikeitė ir nuomonė“, – „Kauno dienai“ sakė Ričardas.

Kitas kaunietis kartu atsivedė ir dukrą, taip rodydamas pavyzdį, jog yra svarbu atlikti pilietinę pareigą. Įmetus balsavimo biuletenius į balsadėžę, vyras sutiko pasidalyti savo pastebėjimais. Jam taip pat nebuvo sunku apsispręsti, už ką balsuoti. Kaunietis viliasi, kad išrinktas prezidentas daugiau dėmesio skirs savo tiesioginėms funkcijoms atlikti.

„Tikiuosi tokio prezidento, kuris tinkamai atstovaus užsienio politikai. Pirmiausia nereikėtų šnekėti apie tai, ką dauguma kandidatų kabėjo per debatus. Man buvo labai keista, jog kandidatai kalbėjo apie vidaus reikalų klausimus, kurie visiškai nėra susiję su turimomis prezidento galiomis ir įtaka. Tai buvo gražus spektaklis, bet tai nebuvo apie tai, ko mes realiai tikimės iš prezidento. Žinoma, jis gali pasakyti savo nuomonę, turi suprasti, kas vyksta valstybėje ir turėti viziją į ateitį, bet realiai jis nevykdys tų vidaus politikos funkcijų. Aš pasirinkau žmogų, kuris moka skaičiuoti, tad galbūt neturėsime ateityje vienos nakties reformų ir nebus nuo žmonių nuslėpti dalykai apie bankų savivaliavimą“, – savo poziciją išdėstė Rytis.

Vyras laikėsi nuomonės, jog prieš balsuojant referendumuose pravartu pagalvoti apie Lietuvoje gyvenančių žmonių skaičių ir kaip būtų galima subalansuoti valstybės biudžetą. Sudėliojęs visus pliusus ir minusus, kaunietis teigė, jog nebuvo sunku nuspręsti, kaip balsuoti ir referendumuose.

Tačiau rinkimų dieną sutiktai Nijolei buvo sudėtinga nuspręsti ne tik kokį prezidentą rinkti, bet ir kokį langelį pažymėti referendumų balsavimo biuleteniuose.

„Tikrai žiūrėjau ir debatus, ir diskutavau su kolegomis, tačiau iki šiol nesu tvirtai apsisprendusi. Kai nueisiu į balsavimo kabiną, tada ir pažymėsiu tą kandidatą, kurį pasakys širdis. Žinote, labai sudėtinga, nes kai kurioms idėjoms pritariu, kai kur nepritariu. Atrodo, kad vienos kandidatų idėjos visai įgyvendinamos ir pagerintų žmonių gyvenimą, tačiau kitose srityse jie man per silpni atrodo. Šiemet nėra tokio vieno labai ryškaus lyderio. Matyt, ir kitiems sudėtinga, jei apklausos rodo, kad beveik po lygiai palaikomi kandidatai“, – prieš įžengiant į balsavimo apylinkę sakė kaunietė.

Tačiau referendumuose ji turėjo tvirtą poziciją, mat dėl pilietybės klausimo ji rėmėsi ne tik savo nuojauta, asmenine patirtimi, o dėl Seimo narių skaičiaus, moteris turėjo savus skaičiavimus, kiek parlamentarų Lietuvai reikia.

Sekmadienį balsuoti atėjo ir Vasario 16-osios aktą Vokietijos archyvuose atradęs Liudas Mažylis. Jis tikino, kad rinkosi tokį prezidentą, kuris galėtų šalį atstovauti ne tik gerais pakilimo laikais, bet ir tada, kai valstybei yra sunku.

„Man reiktų tokio prezidento, kurio balsas ir mimika mane guostų tada, kai tautos ir valstybės istorijoje bus sunkių momentų, o tokių momentų visada bus. Aš iš tiesų išsirinkau emociškai“ – sakė L.Mažylis.

Anot jo, referendumuose taip pat jam nebuvo sunku apsispręsti, kaip balsuoti. „Aš laikau save referendumų ekspertu, parašiau kelias knygas apie tai. Tad vieną referendumą vertinau kaip populistinį, nes daugybė partijų jaučia, kad tai savotiškas saldainis rinkėjams, tik iš kurios partijos ta dovanėlė ateis rinkėjams. Tad apsisprendžiau tokiame referendume nedalyvauti, nes jis beprasmis, o kitas – labai svarbus, todėl tikrai dalyvavau“, – savo poziciją dėstė pašnekovas.

Rinkėjų aktyvumas

Rinkimų komisijos nariai tikino, kad kauniečiai sekmadienį gan aktyviai balsuoja. Anot jų, visose apylinkėse vis eina žmonės, kai kur net susidaro ir eilutės.

17 val. duomenimis, Kauno mieste jau buvo balsavę daugiau nei 42 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Skaičiuojant kartu su išankstinio balsavimo duomenimis, Kaune savo nuomonę prezidento ir dviejų referendumų rinkimuose iki pietų buvo pareiškę daugiau kaip 50 proc. rinkėjų.

„Aktyvumas tikrai nemažas. Kiek iš apylinkių gauname skambučių, tai visur renkasi žmonės. Žinoma, ir iš anksto labai daug balsavo. Apie 19 tūkst. kauniečių būtent balsą atidavė išankstiniame balsavime, dar gavome dvylika didžiulių pašto maišų iš kitų apygardų, tad tikrai labai didelis aktyvumas buvo. Sekmadienį žmonės taip pat aktyviai ateina, tiksliais procentais negaliu pasakyti, bet lyginant su praėjusiais rinkimais, tai tikrai daugiau ateina“, – teigė Kauno miesto apygardos rinkimų komisijos pirmininkė Elena Skirmantienė.

Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikta informacija, aktyviausiai iki pietų balsavo Aušros apylinkės rinkėjai. Per pusdienį sekmadienį balsuoti į šią apylinkę atėjo šiek tiek daugiau nei 67 proc. rinkimo teisę turinčių gyventojų. Kitose Kauno miesto apylinkėse iki pietų aktyvumas buvo apie 45-55 proc.

Kauno rajono gyventojai panašiu aktyvumu rinkosi prie balsadėžių. Skaičiuojant kartu su išankstiniu balsavimu, iki 17 val. jau savo balsą atidavė šiek tiek daugiau nei pusė rinkėjų.

Grubių pažeidimų nėra

Rinkimų komisijos atstovai „Kauno dienai“ teigė, kad tiek išankstinio balsavimo metu, tiek šeštadienį, kuomet buvo draudžiama rinkimų agitacija, rimtų pažeidimų nebuvo. Tačiau užfiksuotas vienas atvejis, kuomet buvo galima laikyti, jog buvo pažeisti įstatymai.

„Prie 33-os apylinkės, arčiau nei per 50 metrų yra pakabintas kandidato plakatas. Šeštadienį prašėme jį nuimti, bet jo nenuėmė. Sekmadienį dar kartą nurodėme, kad plakatas turi būti nukabintas, bet jis tebakabojo. Už tokį pažeidimą yra apie 15 eurų bauda. Jie aiškina, kad tai vaizdinė agitacija, bet kiekvienoje apylinkėje tik atėjus yra iškabinti visų kandidatų plakatai,  tad tą agitaciją prie apylinkės mes laikome pertekline“, – komentavo Kauno miesto apygardos rinkimų komisijos pirmininkė E.Skirmantienė.

Kauno apskrities policija informavo, kad iki pietų buvo sulaukta dviejų pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus. Pareigūnams pranešta, jog Jonavos rajone aplink vieną apylinkę važinėja įtartinas automobilis, tačiau pranešimas nepasitvritino. Kauno miesto vienoje apylinkėje pareigūnai iškviesti, nes balsuoti atėjo neblaivus asmuo, kuris keikėsi ir trikdė viešąją rimtį.

Didelių pažeidimų nebuvo ir išankstinio balsavimo metu. Skelbta, jog nepradėtas nei vienas ikiteisminis tyrimas dėl pažeidimų agituojant rinkėjus.

Skaičiavimas užtruks?

„Kauno diena“ pataikė apsilankyti apylinkėje, kurioje skirstomi išankstinio balsavimo balsai. Būrys rinkimų komisijos narių į dėžes pagal apylinkes skirstė vokus, kurie bus pristatyti į konkrečią apylinkę ir vakare suskaičiuoti. Rinkimų komisijos atstovai neslėpė, jog šį kartą balsų skaičiavimas greičiausiai užtruks ilgiau, nei buvo praėjusių rinkimų metu.

„Dabar mes dar balsų neskaičiuojam, o tik rūšiuojam ir vešime į apylinkes. Ten vakare bus labai sudėtinga skaičiuoti, nes yra labai daug balsuotojų paštu iš specialiųjų punktų. Seniau būdavo daugiausia šimtas tokių balsavimų, o dabar vienoje apylinkėje net 800 bus būtent iš specialiųjų tarškų ir iš išankstinio balsavimo. Tikrai neaišku, kada mes žinosime rezultatus, bet anksti jų tikrai nepamatysime, nes labai ilgai užtrunka suskaičiuoti paštą, atplėšti vokus. Tik tuomet skaičiuojami sekmadienio balsavimo biuleteniai“, – apie tvarką aiškino E.Sirmantienė.