KAUNO ALEKSOTO DNR: ATSKIRI ĮSTATYMAI VIDURAMŽIAIS, SAVAS KALENDORIUS IR MODERNUS VIRSMAS

Jaukiai apsuptas gamtos ir per Nemuną į miesto senamiestį žvelgiantis Kauno Aleksoto rajonas šiandien patiria unikalų virsmą. Dar visai neseniai čia plytėjo industrinė dykra, o dabar teritorijoje suplanuoti modernūs, darnūs, šiai vietai stebėtinos gyvybės įkvėpsiantys pokyčiai.

Tačiau tokia netrukus įvyksianti transformacija stebinti neturėtų, nes rajonas, garsus savo turtinga bei brandžia istorija, visada buvo linkęs keistis, sako Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas Vytautas Narkevičius. Kuo ši vieta ypatinga, ką ji Kaunui ir Lietuvai padovanojo, kokie žymūs žmonės čia gyveno ir kas centrinėje miesto dalyje esančios teritorijos laukia? Apie tai ir pasakoja V. Narkevičius.

Įkurtas dar prieš Žalgirio mūšį

Lietuviškuoju „Silicio slėniu“ jau pramintas Aleksoto inovacijų parkas, modernus M. K. Čiurlionio koncertų centras, daugiafunkcis pramonės, verslo ir laisvalaikio kompleksas „Žemosios Fredos studija“. V. Narkevičiaus teigimu, šie objektai yra tik dalis būsimojo rajono urbanistinio virsmo planų.

Aleksote, anot jo, šiandien vyksta daugybė pozityvių pokyčių – atgyja parkai, infrastruktūra, planuojami ir tvarkomi traukos centrai – fortai, apžvalgos aikštelės. Šioje teritorijoje, be minėtų objektų, planuojama pradėti ir futbolo bei regbio maniežo, pėsčiųjų tilto, rajoną sujungsiančio su Nemuno sala, statybas.

„Dar visai neseniai Aleksote buvo galima pamatyti tik industrinę, vietomis apleistą, architektūrą. Tačiau tuo šis rajonas garsėjo ne visada. Aleksotas buvo įkurtas prieš pat Žalgirio mūšį – 1408-aisiais. Jis pastatytas LDK Vytauto privilegija dovanotoje Kauno girioje. Tuomet Aleksotas buvo žinomas Svirbigalos pavadinimu, kilusio nuo Svirbės upelio vardo. O jis teka po Veiverių gatve. Taigi visas miesto gyvenimas virė prie upių“, – pasakojo  V. Narkevičius.

Aleksotas buvo įkurtas prieš pat Žalgirio mūšį – 1408-aisiais. Jis pastatytas LDK Vytauto privilegija dovanotoje Kauno girioje.

 

Jo teigimu, Aleksoto laivų statyklose buvo statomi lietuviški prekybiniai laivai, dar žinomi kaip vytinės. Vėliau, po 1795-ųjų Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, teritorijoje netgi galiojo skirtingi įstatymai ir kalendorius nei kitoje Nemuno pusėje esančiame Kaune.

„Prabėgus dar šimtmečiui, XIX amžiaus pabaigoje, Aleksote pastatyta dalis miesto tvirtovės komplekso – štabas, centrinis įtvirtinimas, tiekimo sandėliai, II-asis fortas. Senoji rajono dalis, siekianti 54 hektarus, prie Kauno prijungta 1919-aisiais. Likusi – tik 1931 metais“, – rajono istoriją pristatė Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas.

Garsus įžymybėmis

Pasakodamas apie nuolatinį Aleksoto virsmą, rajono seniūnas priduria – ši Kauno vieta visada buvo atvira keistis. To pavyzdys, anot V. Narkevičiaus, yra itin svarbus 1915-ųjų įvykis. Tuomet Aleksote pradėjo veikti vienas seniausių Europoje S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, rajone taip pat iškilo aviacijos gamykla.

„Čia kartu klestėjo ir pramonė. Veikė stiklo gamykla „Aleksotas“, „Maisto fabrikas“, Kauno tvirtovės Aleksoto malūno statinių kompleksas, dabar žinomas kaip „Kauno Grūdai“. Savo ruožtu tarpukario metais rajone pradėtas kurti Vytauto Didžiojo universiteto kompleksas: pastatyti Fizikos-Chemijos fakulteto rūmai, kurie sugriauti per karą. Taipogi čia įrengtas šios aukštosios mokyklos botanikos sodas, vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje – Aleksoto funikulierius“, – teigė V. Narkevičius.

Jo teigimu, akivaizdu, kad rajonas garsėja labai unikalia bei įvairiapusiška savo istorija. Dėl to, tikina V. Narkevičius, kiekvienas čia gyvenantis prisimena ir mato šią Kauno vietą savaip.

Anot pašnekovo, vieniems Aleksotas reiškia Lietuvos aviacijos pradžią su virš galvos nuolat burzgiančiais lėktuvais. Kitiems – pasivaikščiojimus po Botanikos sodą, popietes prie Marvelės kaskadų, kopimus į Napoleono kalną ar vaikystės maudynes Nemune. Treti rajoną prisimena kaip priemiestį ir pramonės centrą.

„Tarp šių žmonių yra ir įžymybių. Aleksote gyveno ir dirbo daugelis garsių Lietuvos aviacijos kūrėjų: Jurgis Dobkevičius, Antanas Gustaitis ir kiti. Čia gimė ir žymūs mokslininkai Minkovskiai – fiziologas Oskaras bei matematikas Hermanas, gyvenę XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Aleksote taip pat gyveno bei kūrė kompozitorius Vidmantas Bartulis, poetas Gintaras Patackas, rezidavo ir mokėsi Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas. Iš čia kilę ir krepšininkai Linas Kleiza, Edgaras Ulanovas bei kiti Lietuvos vardą garsinę ir iki šiol tai darantys žmonės“, – pastebėjo Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas.

Ateitį vadina labai šviesia

Aleksote kurti ir savo istorijas bei pajusti, kaip ši Kauno vieta prisipildo gyvybės, bendruomeniškumo, darnos ir kokybės, kviečia čia suplanuotas naujas gyvenamųjų namų kvartalas. Jo vystymo darbus jau pradėjo tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“.

Matau Kauną“ vardą turintis projektas naujakuriams pasiūlys skirtingų gyvenamojo rajono erdvių įvairovę – apie 1,6 tūkst. butų, komercinių patalpų, jaukių viešųjų erdvių, skverų ir parkelių.

 

„Matau Kauną“ vardą turintis projektas naujakuriams pasiūlys skirtingų gyvenamojo rajono erdvių įvairovę – apie 1,6 tūkst. butų, komercinių patalpų, jaukių viešųjų erdvių, skverų ir parkelių. Šie, miesto centre netrukus iškilsiantys išties unikalūs namai, bus įkurti gamtos apsuptyje, stebins įspūdingomis Laikinosios sostinės panoramomis bei džiugins miško ir Aleksoto kalno apačioje tekančio Nemuno kaimynyste.

„Ieškodami vietos „Matau Kauną“ kvartalui, dairėmės ypatingos teritorijos, kuri saugotų unikalų istorinį paveldą ir būtų išsiilgusi pokyčių. Aleksotas tai puikiai suderino. Ši Kauno vieta kupina turtingos praeities, kurią norėjome atgaivinti, įkvėpti jai daugiau šiuolaikiškumo, čia sujungti senąsias miesto tradicijas ir modernaus žmogaus poreikius. Todėl nuo šiol Aleksotas bus visiškai kitoks. Rajono erdvės prisipildys perspektyvų, kultūros, inovacijų, šiuolaikinio gyvenimo ritmo. O svarbia šio virsmo dalimi taps „Matau Kauną“ kvartalas, kuriame gyventi bus ir patogu, ir gera“, – sakė „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Aleksoto seniūnas sako – tokie nauji rajono projektai ypač laukiami tiek Aleksoto senbuvių, tiek viso Kauno gyventojų. Pastarieji, jo teigimu, šį virsmą sutinka labai pozityviai. Mat kokybišką transformaciją patiriantis Aleksotas tampa patogesnis, gražesnis ir patrauklesnis rajonas gyventi bei dirbti.

„Kalbant apie perspektyvas, planuojama, kad vien Aleksoto inovacijų pramonės parkas sukurs 1,1 tūkst. naujų darbo vietų. O „Matau Kauną“ projekte bus pastatyta 1,6 tūkst. būstų. Tai – įspūdingi rajono bendruomenę papildysiantys žmonių skaičiai. Pastaruoju metu Aleksoto seniūnija yra viena labiausiai augančių miesto teritorijų: čia kuriami gyvenamieji rajonai, verslai, plečiamas švietimo tinklas, daugėja laisvalaikio erdvių. Manau, rajono laukia labai šviesi ateitis“, – šypsosi Aleksoto seniūnijos vyriausiasis specialistas.