PASKIRTAJAM KAUNO ARKIVYSKUPUI METROPOLITUI K. KĖVALUI ĮTEIKTAS YPATINGAS DOKUMENTAS

Vasario 19-ąją viešai paskelbta, kad popiežiaus Pranciškaus potvarkiu Kauno arkivyskupu metropolitu paskirtas Kęstutis Kėvalas, einantis Telšių vyskupo pareigas. Praėjusį savaitgalį dvasininkui įteikta popiežiaus bulė apie šį paskyrimą.

Bule (lot. bulla – burbulas, antspaudas) vadinamas popiežiaus kanceliarijoje paruoštas ir antspauduotas, iškilmingos formos dokumentas, kuriuo fiksuojami svarbūs popiežiaus leidžiami teisės aktai.

"Pirmiausia toks dokumentas diplomatiniu paštu atkeliauja į nunciatūrą, o savaitgalį nuncijaus arkivyskupo Petaro Antuno Rajičiaus sekretorius kunigas Donatas Liutika atvežė ir įteikė man", – sakė paskirtasis Kauno arkivyskupas K.Kėvalas.

Pasak dvasininko, tai nėra tiesiog paprastas popierinis raštas. "Toks popiežiaus teikiamas raštas kaligrafiškai plunksna surašomas ant veršiuko odos. Tai sena Bažnyčios tradicija, kurios laikomasi ir šiandien. Popiežius savo parašu patvirtina bulę", – pasakojo K.Kėvalas.

Kaip sakė paskirtasis Kauno arkivyskupas, šis dokumentas nenugula kur nors stalčiuje, o dažniausiai būna įrėminamas. "Bulė saugoma ne tik kaip dokumentas. Tai yra ir popiežiaus palaiminimas tolesnei veiklai, patvirtintas autentišku Šventojo Tėvo parašu", – pridūrė K.Kėvalas.

Kaip gimsta toks dokumentas? Pasak K.Kėvalo, pradžią viskam duoda Šventojo Tėvo pasiuntinio – nuncijaus – pokalbis su kandidatu. "Kai nuncijus pasikalba su vyskupu ir gauna jo žodinį sutikimą imtis šių svarbių pareigų, rašomas laiškas popiežiui į Vatikaną – taip raštu patvirtinamas vyskupo sutikimas. O tada jau įsijungia tolesnis mechanizmas – vyskupų kongregacija ruošia popiežiaus bulę, kurią pats Šventasis Tėvas patvirtina savo parašu", – procedūrą pristatė paskirtasis Kauno arkivyskupas.

Jau skelbta, kad naujojo Kauno arkivyskupo ingresas Kauno Šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje turėtų vykti antrąją Šv. Velykų dieną – balandžio 13-ąją, tačiau koronaviruso pandemija gali sujaukti planus. "Kol kas laukiame valstybės vadovų žinios, kiek bus tęsiamas karantinas. Kai tik bus žinoma, artimiausiu metu su nuncijumi arkivyskupu P.A.Rajičiumi svarstysime, ką daryti dėl ingreso, ir būtinai paskelbsime viešai, kad žmonės žinotų. Tai turėtų paaiškėti šią savaitę", – paaiškino K.Kėvalas.

Birželio pabaigoje naujasis Kauno arkivyskupas turėtų dalyvauti iškilmėse Vatikane, jeigu jos nesikeis dėl visame pasaulyje plintančio viruso. Tradiciškai birželio 29-ąją švenčiamos apaštalų šventųjų Romos globėjų Petro ir Pauliaus iškilmės, minimas popiežiaus pirmtakas šv.Petras. "Tą dieną Vatikane visiems naujiems arkivyskupams yra įteikiamas palijus (lot. pallium) – pagal Bažnyčios tradiciją iš ėriuko vilnos austa juosta. Ją pašventina Laterano katedroje, o dieną prieš tai palijus guli ant šv.Petro kapo akmens – tai simboliškas ryšys su popiežiaus pirmtaku", – apie tradicijų svarbą ir prasmę pasakojo K.Kėvalas.

Bažnyčios tradicijoje palijus yra katalikų dvasininkų liturginių drabužių dalis. Tai ant pečių uždedama apskritimu sujungta balta vilnonė juosta su dviem laisvais galais: vienas krinta ant nugaros, kitas – ant krūtinės. Palijų puošia šeši išsiuvinėti kryžiai: arkivyskupo palijaus kryžiai juodi, popiežiaus – raudoni. Palijus dėvimas ant arnoto.

Nuo IV a. palijų kaip popiežiškosios galios ženklą per iškilmingas Mišias dėvi popiežius. Nuo VIII a. vidurio palijus tapo ir arkivyskupo metropolito ženklu. Arkivyskupas metropolitas, prieš priimdamas palijų, popiežiui duoda ištikimybės priesaiką, o palijus simbolizuoja jų ryšį. Palijus taip pat yra simbolis Kristaus jungo, kurį Romos vyskupas, Dievo tarnų tarnas, neša ant savo pečių. Vilna, iš kurios palijus išaustas, simbolizuoja pasiklydusią avį – kiekvieną žmogų – sergančią ir silpną, gerojo ganytojo nešamą ant pečių prie šaltinio.