PAVOJAUS VARPAI: KAUNO POLIKLINIKOSE VIS LABIAU TRŪKSTA MEDIKŲ

Sveikatos sistema Lietuvoje pasiekė savo: gydytojų jau trūksta ne tik rajonuose, bet ir didmiesčiuose. Pabandykime išsiaiškinti, kodėl specialistų deficitas vis labiau ryškėja didžiosiose Kauno poliklinikose.

Labiausiai trūksta neurologų

Darbo skelbimais ieškoma kone visų sričių medicinos specialistų: ne tik medicinos slaugytojų, kurių stygius juntamas jau seniai, bet ir šeimos gydytojų, traumatologų, urologų, netgi chirurgų, kardiologų.

Šių gydytojų trūksta ne privačioms klinikoms, o didžiosioms miesto poliklinikoms, kurių steigėja – Kauno savivaldybė. Jos tinklalapyje skelbiama, kad Dainavos poliklinika kviečia dirbti kardiologą, chirurgą, echoskopuotoją, vaikų gastroenterologą, dietologą, Kalniečių poliklinika – neurologą, reumatologą, kardiologą, dermatovenerologą, oftalmologą, vidaus ligų gydytoją.

"Neurologų labai trūksta. Šios srities specialisto bei šeimos gydytojo ir bendruomenės slaugytojo reikia ir mums", – prie specialistų paieškų prisijungia Šančių poliklinikos direktorė Giedra Kvedaravičiūtė.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetą kasmet baigia šimtai jaunų gydytojų. Juos rengia ir Vilniaus universitetas. Kas atsitiko, kad gydytojų trūksta netgi didžiuosiuose miestuose, poliklinikose, kur, skirtingai nei ligoninėse, nereikia dirbti savaitgaliais, budėti naktimis?

Siekis – padidinti atlyginimus

"Naujų pareigybių bei darbuotojų tikrai nenumatome, žiūrime, ko atsisakyti, ką mažinti, kaip taupyti, nes turime tikslą, kaip ir visi kiti, padidinti gydytojų ir slaugytojų atlyginimus", – vieną priežasčių, kodėl net didžiosioms poliklinikoms trūksta medicinos darbuotojų, įvardija gydytoja G.Kvedaravičiūtė.

Poliklinikos vadovė pripažįsta, kad dabar dirbančių slaugytojų, šeimos gydytojų bei specialistų skaičius ir darbo krūvis – ribinis.

"Jei kas susirgtų ir iš komandinio darbo iškristų – būtų problema", – nuogąstauja G.Kvedaravičiūtė.

Dauguma poliklinikos darbuotojų triūsia vieno etato krūviu. Pas vieną šeimos gydytoją prisirašę 1,5–2 tūkst. pacientų. Dauguma jų – vyresnio amžiaus, nes tokia Šančių demografija. Vyresnieji serga labiau ir dažniau lankosi pas gydytojus.

"Prisirašiusiųjų skaičius mažėja, o apsilankymų – ne", – pastebi Šančių poliklinikos vadovė.

Per dieną pas šios poliklinikos gydytojus, išskyrus odontologus ir psichiatrus, apsilanko nuo 600 iki 700 pacientų, pas vieną šeimos gydytoją – nuo 20 iki 40. Pastaruoju metu, kai mieste – gripo epidemija, gydytojų darbo krūvis tikrai maksimalus. Tik ne atlyginimas, jis – toks pat.

Amžiaus vidurkis – 55-eri

Nekalbant apie niekuo nepagrįstą interesą dirbti dvigubai daugiau už tą patį atlyginimą, dar reikia turėti ir jėgų.

"Jaunimas dabar nelabai nori dirbti poliklinikose, pensinio amžiaus gydytojų pas mus yra ne vienas", – tikslaus poliklinikoje dirbančių pensininkų skaičiaus ir amžiaus G.Kvedaravičiūtė nenori įvardyti.

Jaunimas dabar nelabai nori dirbti poliklinikose, pensinio amžiaus gydytojų pas mus yra ne vienas.

Kalniečių poliklinikos vadovė Virginija Gailienė atviresnė: jos vadovaujamoje gydymo įstaigoje dirba trys gydytojos, kurioms daugiau nei 70 metų. Dvi gydytojos terapeutės yra vienmetės, joms – po 74 metus, neuropatologei – 73 metai. Bendras poliklinikos gydytojų amžiaus vidurkis – 55-eri. Jis panašus ir kitose miesto poliklinikose.

"Amžius nėra kriterijus, pagal kurį vertinamas gebėjimas dirbti", – tvirtai įsitikinęs Dainavos ir Šilainių poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Jo vadovaujamų įstaigų kolektyvuose maždaug penktadalis gydytojų yra pensinio amžiaus. Vyriausi iš jų yra 78 metų: du šio amžiaus gydytojai dirba Šilainių poliklinikoje ir vienas – Dainavos.

Gydytoja R.Gailienė sako siekianti atjauninti kolektyvą dėl to, kad jauni specialistai yra platesnio profilio, puikiai valdo šiuolaikines technologijas – konsultuodami pacientus geba atlikti ir moderniąsias diagnostikos procedūras.

"Baigusieji šiuolaikinę rezidentūrą yra labai geri gydytojai", – pabrėžia Kalniečių poliklinikos, kuriai šiuo metu reikia net šešių specialistų, vadovė V.Gailienė.

Darbuotojų atlyginimo vidurkis Kalniečių poliklinikoje – apie 1 tūkst. eurų. Tiek gauna toli gražu ne visi. Atlyginimas priklauso nuo skatinamųjų paslaugų – konsultacijų pagal imunoprofilaktikos ir kitas ligų prevencijos programas, suteiktų paslaugų skaičiaus, ir žirklės, anot V.Gailienės, gali būti labai didelės. Taip yra visose poliklinikose.

"Pagal naują atlyginimo skaičiavimo modelį, kurį sudaro nuolatinė ir kintama dalis, nuo praėjusių metų spalio mūsų gydytojų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 131 euru", – tuo džiaugiasi Šančių poliklinikos direktorė G.Kvedaravičiūtė.

Kiekvienam – pagal nuopelnus

"Teisingas principas yra toks: kas daugiau poliklinikai uždirba, su tuo ir dalijamasi", – apibendrina Dainavos ir Šilainių poliklinikų vadovas P.Kibiša.

Jis sako, kad Šilainių poliklinikos medikų atlyginimai yra vieni didžiausių iš visų penkių poliklinikų. Dainavos poliklinikai praėjusieji metai buvo finansiškai sėkmingi, todėl darbuotojai gavo premijas. Tačiau ne visi.

"Premijas išmokėjome, darbą vertindami pagal kriterijus, aptartus su padalinių vadovais. Vieni darbuotojai gavo didesnę premiją, kiti – mažesnę, o kai kurie ir visai negavo", – neslepia P.Kibiša.

Didžiąją poliklinikų pajamų dalį sudaro lėšos už pacientams suteiktas paslaugas. Jas pagal iš anksto sudarytas sutartis apmoka ligonių kasos. Kaip už tas lėšas pragyventi ir jas paskirstyti – poliklinikos vidaus reikalas.

"Pernai Dainavos poliklinikoje gerokai sumažinome administracijos, remonto tarnybos, kuri nėra būdinga poliklinikoms, darbuotojų skaičių, tad sutaupysime beveik 200 tūkst. eurų. Juos skirsime darbo užmokesčiui didinti", – sąlygą, kaip neprarasti gerų gydytojų, įvardijo prieš kelis mėnesius dviejų didžiųjų miesto poliklinikų vadovu tapęs P.Kibiša ir patikslino, kad sutaupyta suma – 200 tūkst. eurų – sudaro 10 proc. Dainavos poliklinikos biudžeto.

Tampa nebepatrauklios

Nepaisant džiugių prognozių, kai kurių specialistų – slaugytojų bei gydytojų, reikia ir Dainavos bei Šilainių poliklinikoms.

"Bendrosios praktikos slaugytojų trūksta nuolat, nes didelė natūrali jų kaita: ilgos atostogos, motinystė, darbas sunkus ir atsakingas, na taip, aišku, atlyginimai nėra dideli", – pripažįsta gydytojas P.Kibiša, apie atlyginimus ir emigraciją kalbėti nebenorintis, nes tai, sako, įsisenėjusi visiems žinoma bėda.

Nauja tai, kad miesto poliklinikoms jau trūksta kardiologų, klinikinių fiziologų, bet tai, anot P.Kibišos, nėra nuolatinis trūkumas, o problemos išsprendžiamos. Natūralu, kad specialistai ieško, kur geriau. Šančių poliklinikos vadovės G.Kvedaravičiūtės pastebėjimu, dėl galimybės daugiau užsidirbti vieni gydytojai renkasi emigraciją į užsienį, kiti bent jau privačias gydymo įstaigas Lietuvoje. Kalniečių poliklinikos direktorė V.Gailienė pastebi, kad jaunimas mieliau dirba ligoninėse nei poliklinikose, arba čia tik užima antraeiles pareigas.

Vadinasi, didžiosios miesto poliklinikos nėra pačios patraukliausios ne tik ligoniams, mažiau gaunantiems pavargusių gydytojų dėmesio, nei privačiose klinikose ar šeimos gydytojų kabinetuose, bet ir jauniesiems specialistams?

Beje, juos giria ir gydytojas otorinolaringologas P.Kibiša.

"Jauni gydytojai labai puikūs, atlieka daugybę instrumentinių tyrimų. Mes nebuvome to mokomi, todėl vyresniesiems dabar tenka pasitobulinti, kad įvaldytų šiuolaikines technologijas, be kurių – nė iš vietos", – pastebi P.Kibiša.

Tačiau vyresnio amžiaus gydytojų patirtis ir įgytas kompiuterinis raštingumas liudija, kad amžius nėra trūkumas. Šiandien visi gydytojai dirba kompiuteriais, o tai, kad neveikia e.sistema ar mažai išrašoma elektroninių receptų, yra ne gydytojų amžiaus ar kompiuterinio neišprusimo, bet pačios sistemos problema.

"Dainavos poliklinikoje įdiegėme papildomą lietuvių gamintojų sistemą, kuri labai palengvino elektroninių receptų išrašymą. Tai, kaip veikia e.sveikata šalyje, mūsų netenkina, ir poliklinikos ieško būdų, kaip ją pagerinti", – dar vieną gydytojų darbo patrauklumo aspektą atskleidžia P.Kibiša.

Pagarba ir geras žodis

"Be darbo užmokesčio ir emigracijos, labai svarbus faktorius medicinoje yra konkurencija. Tarp valstybinių ir privačių gydymo įstaigų, tarp miestų ir rajonų, kur mokami didesni atlyginimai ir dalis gydytojų važiuoja ten dirbti papildomai. Man atrodo, trūksta suvokimo, kad esame konkurencinėje rinkoje dėl gydytojų kaip darbdaviai, tiek dėl pacientų – kaip paslaugos teikėjai. Iki šiol buvo džiaugiamasi, kad turime dideles poliklinikas, aparatūros, specialistų – tai tiesa, bet reikia pripažinti faktą, kad šios poliklinikos pamažu praranda rinkos dalį", – priežastis, kodėl ima trūkti gydytojų, analizuoja P.Kibiša.

Konkurencinė krizė didžiąsias poliklinikas buvo ištikusi 2002–2003 m., kai kūrėsi privačios gydymo įstaigos, o dabar nuolat vyksta kova dėl specialistų ir pacientų.

Be darbo užmokesčio ir emigracijos, labai svarbus faktorius medicinoje yra konkurencija.

"Todėl reikia ne pirštais badyti, o prisitaikyti ir tapti patrauklesniems darbdaviais. Tai ir materialiniai svertai, ir moraliniai, nuo kurių priklauso, kaip medikas jaučiasi darbe", – naują aspektą, kaip išsaugoti medikus, įžvelgia P.Kibiša.

Ši atsakomybė, anot jo, tenka padalinių vadovams, kurių dauguma yra vadybos mokslų nekrimtę gydytojai.

"Bet ši kompetencija yra būtina ir kryptingai ugdoma. Nesvarbu, vienam ar 100 darbuotojų vadovauji. Net ir vienas nusipelno, kad būtų palaikomas, pagirtas, paskatintas – to pasigedę gydytojai palieka įstaigą", – atkreipia dėmesį Dainavos ir Šilainių poliklinikos vadovas.

Jis tikisi, kad galima daug pasiekti nekeičiant sistemos, nemažinant darbo krūvio. P.Kibiša žino, kaip kenčia pacientai dėl to, kai gydytojai, norėdami užsidirbti oriam pragyvenimui, dirba keliose darbovietėse ir nuolat skuba, yra pervargę. Vadovas nori pasiekti, kad gydytojas dirbtų ir pakankamai užsidirbtų vienoje darbovietėje.

"Kitas dalykas – esame paslaugas teikianti organizacija. Kiekvienas pacientas gali pasirinkti mus arba kitus paslaugos teikėjus. Vienintelis būdas jį išlaikyti – pasiekti, kad būtų laimingas pas mus. Jei mes to nematuojame, to ir negauname. Taigi, kintamąją gydytojo darbo užmokesčio dalį susiesime ne tik su darbo rezultatais, bet ir su pacientų pasitenkinimu", – artimaisiais planais dalijasi P.Kibiša.

Ištikimybė ir garbė

Centro poliklinikos direktorė Danutė Pavilionienė džiaugiasi ištikimais darbuotojais ir maža kadrų kaita. Šiai poliklinikai medikų trūksta mažiausiai, vos dviejų: reumatologo ir gydytojo ortodonto.

Gal miesto centre esančioje poliklinikoje dirbti patogiau, pacientai mažiau serga ar medikų atlyginimai didesni?

"Mūsų tikslas – tapti įstaiga, palankia ir pacientui, ir darbuotojui. Ir vieni, ir kiti poliklinikai ištikimi, pas mus – gera aura", – džiaugiasi gydytoja D.Pavilionienė.

Pernai į polikliniką, prie kurios šeimos gydytojų yra prisirašę 32 tūkst. pacientų, atėjo dirbti 34 nauji darbuotojai, iš jų gydytojai – septyni, du kineziterapeutai. Kiti – slaugytojos, odontologo padėjėjos, vairuotojai, ūkio darbuotojai, valytojos. Išėjo iš darbo Centro poliklinikoje 39: vieni – anapilin, kiti – į užtarnautą poilsį, treti – karjeros laiptais.

"Dvi labai geras sesutes paviliojo Klinikos, bet ir iš jų ateina dirbti pas mus. Išeinančiuosius išleidžiame gražiai, su pagarba", – apie dėmesį ne tik pacientams, bet ir darbuotojams kalba poliklinikos vadovė D.Pavilionienė.

Centro poliklinikoje gydytojai uždirba 1–1,5 tūkst. eurų. Žinoma, vadovai visada disponuoja sumomis neatskaičius mokesčių.

Ar tai yra derama suma 40 ligonių per darbo dieną išklausančiam, sprendimus dėl jo gydymo priimančiam gydytojui? Ar pagelbės priedas prie atlyginimo – geras vadovo žodis, padėka? Kol kas dauguma gydytojų dirba iš pašaukimo ir patriotizmo.

Gydymo įstaigų vadovų geidžiamam išdidžiam jaunimui priedas prie atlyginimo pacientų dovanojamuose vokeliuose – ne išeitis.