Kauno požemių anatomija: kas laiko laikinąją sostinę?

Ne paslaptis, kad Kaune požeminių tinklų statyba turi savų ypatumų. KRS specialistų teigimu, miesto išskirtinumą lemia ne vien grunto sudėtis. Bene didžiausias inžinerinis veiksnys yra Nemunas, skiriantis skirtingas miesto dalis ir verčiantis infrastruktūros kūrėjus ieškoti sprendimų, kaip patikimai nutiesti vamzdynus po upės vaga.

„Kauno išskirtinumas – ne tiek pats gruntas, kiek Nemunas. Nemažai komunikacijų reikia kloti po upe, o tokių perėjimų ilgiai ir vamzdžių skersmenys yra gerokai didesni nei daugelyje kitų mūsų vykdomų projektų. Tai atskira darbų klasė, reikalaujanti kitokios technikos, planavimo ir rizikos vertinimo“, – pasakojo KRS direktorius Martynas Valančius.

Sudėtingi darbai po upe

Vamzdynų perėjimai po vandens telkiniais, dar vadinami dukeriais, yra vieni sudėtingiausių požeminės infrastruktūros objektų. Dirbant čia neužtenka tik parinkti reikiamo skersmens vamzdį. Reikia įvertinti upės vagą, krantų geologines sąlygas, vandens tėkmę, darbų pradžios ir pabaigos vietas bei galimas kliūtis po žeme.

KRS direktorius Martynas Valančius / Partnerio nuotr.

KRS specialistai pasakoja, kad net sprendimas, nuo kurio Nemuno kranto pradėti gręžimą, gali turėti didelę reikšmę. Upės tėkmė formuoja vagą ir per ilgą laiką skirtingose jos vietose gali sukaupti riedulių. Netinkamai pasirinkus gręžimo kryptį, technika gali susidurti su kliūtimi pačiame sudėtingiausiame darbų etape. Todėl tokie projektai prasideda gerokai anksčiau, nei į statybvietę atvyksta technika. Analizuojami geologinių tyrimų duomenys, projektinė dokumentacija, ankstesnių darbų patirtis ir konkrečios vietos sąlygos.

Po gatvėmis – ne visada tai, kas parodyta brėžiniuose

Ne mažesnis iššūkis laukia dirbant senosiose Kauno dalyse, pavyzdžiui senamiestyje. Po gatvėmis čia driekiasi skirtingais laikotarpiais kloti vamzdynai, o dalies jų vieta dokumentuose nurodyta netiksliai arba apskritai nepažymėta.

Partnerio nuotr.

„Dažniausiai randame senus vamzdynus. Ne kartą paaiškėja, kad dokumentuose jų iš viso nėra. Tokiu atveju sprendimą tenka koreguoti jau darbų metu – seną tinklą apeiti, pašalinti arba saugiai integruoti į naują sistemą“, – teigė M. Valančius.

Dar viena istorinės miesto infrastruktūros problema – bendri buitinėms ir lietaus nuotekoms naudoti vamzdynai. Šiuolaikinėje sistemoje šie srautai atskiriami: buitinės nuotekos turi būti nukreipiamos į valymo įrenginius, o lietaus vanduo tvarkomas paviršinių nuotekų tinklais.

Tokį iššūkį KRS teko spręsti rekonstruojant inžinerinius tinklus Kauno Vilniaus gatvėje. Iki rekonstrukcijos lietaus ir buitinės nuotekos joje tekėjo bendru kolektoriumi. 2021–2024 metais vykdant projektą rekonstruota 854 metrai vandentiekio vamzdynų, įrengti 306 metrai naujų buitinių nuotekų ir atnaujinti 1748 metrai paviršinių nuotekų tinklų. Po rekonstrukcijos abu nuotekų srautai buvo atskirti, o buitinės nuotekos nukreiptos į valyklą.

Kadangi darbai vyko kultūros paveldo teritorijoje, statybininkams teko bendradarbiauti ir su archeologais. Tai reiškė, kad techninius sprendimus reikėjo derinti ne tik prie esamų komunikacijų bei tankaus užstatymo, bet ir prie reikalavimų išsaugoti galimas kultūros vertybes.

Tankaus užstatymo iššūkiai

Kauno senamiestis – tankiai užstatyta vieta ir šiuo požiūriu jis nėra vienintelis. Anot KRS specialistų, panašūs iššūkiai kyla Vilniaus, Klaipėdos ir kitų istorinių Europos miestų centruose: ribota erdvė technikai, siauri privažiavimai, seni pastatai ir vienas šalia kito išdėstyti skirtingos paskirties tinklai.

Tokiose vietose klaidos kaina gali būti itin didelė. Pažeidus veikiantį vandentiekį, elektros, šilumos ar ryšių liniją, pasekmes pajustų ne tik statybvietė, bet ir aplinkiniai gyventojai bei įmonės. Todėl prieš kasant tikrinama turima dokumentacija, žymimos veikiančios trasos, atliekami reikalingi tyrimai, o darbų eiga derinama su tinklų valdytojais.

Žemoji Freda keičiasi nuo požeminių tinklų

Požeminės infrastruktūros reikšmę aiškiai rodo Žemosios Fredos transformacija. H. ir O. Minkovskių gatvėje atnaujinami požeminiai tinklai, o baigus rekonstrukciją transportas čia judės keturiomis eismo juostomis, bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, stotelės, želdiniai bei mažosios architektūros elementai.

KRS generalinis direktorius Paulius Grigas / Partnerio nuotr.

Prie šios teritorijos infrastruktūros plėtros prisideda ir KRS. Bendrovė skelbė H. ir O. Minkovskių gatvės projekte įrengianti beveik 5,2 kilometro vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Tarp numatytų darbų – DN500 magistralinis vandentiekio vamzdis, kuris garantuos nepertraukiamą vandens tiekimą aplinkiniams rajonams. Greta vystomoje „Nemunaičių“ teritorijoje KRS taip pat ėmėsi 140 metrų ilgio lietaus nuotekų trasos, kuriai naudojamas 1,2 metro skersmens vamzdis „Gražu matyti, kaip transformuojasi visa ši teritorija ir kaip miestas ją aprūpina reikalinga infrastruktūra. Malonu suvokti, kad prie šių pokyčių prisidedame ir mes“, – sakė KRS generalinis direktorius Paulius Grigas.

Patirtis, kaupiama ne vieną dešimtmetį

KRS veiklos istorija prasidėjo 1950 metais. Šiandien bendrovė specializuojasi inžinerinių tinklų, infrastruktūros ir pastatų statybos projektuose, taip pat taiko betranšėjes technologijas. Vis dėlto požeminėje statyboje svarbu ne tik įmonės amžius, o gebėjimas efektyviai ir sumaniai įveikiai atsirandančias kliūtis – vienur reikia įrengti didelio skersmens vamzdyną po Nemunu, kitur – tarp istorinių pastatų rasti dokumentuose nepažymėtą tinklą, o dar kitur užtikrinti, kad sparčiai besiplečiantis rajonas turėtų pakankamą infrastruktūrą ateities poreikiams. Nors didžioji dalis šio darbo, užbaigus statybas, vėl tampa nematoma, tačiau užtikrina galimybes Kaunui toliau augti ir gražėti.