Profesijos patrauklumas didėja

Konferenciją organizavo VDU Švietimo akademija ir Kauno rajono švietimo centras. „Kauno rajono švietimo centras kaip pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucija glaudžiai bendradarbiauja su VDU Švietimo akademija rengiant mokytojams kvalifikacijos tobulinimo programas ir vedant tęstinius mokymus rajono mokytojams. Ši partnerystės patirtis su Lietuvos pedagogų kalve buvo puiki dirva naujai idėjai įgyvendinti ir bendradarbiavimui tęsti“, – apie Jaunojo pedagogo klubo ištakas kalbėjo centro direktorė Laimutė Ruzgienė.

Kiekvienais metais klubo veiklai plėtoti Kauno rajono savivaldybė skiria 10 tūkst. eurų – tai sudaro puikias sąlygas organizuoti patrauklius, motyvuojančius ir kokybiškus renginius šio klubo mokiniams. „Pedagoginės psichologinės paskaitos, išvykos į rajono ir šalies inovatyviai veikiančias ugdymo įstaigas, susitikimai su mokslininkais, švietimo politikais, mokytojais ekspertais, kūrybinės dirbtuvės, stovyklos, praktikumai kasmet pritraukia į šio klubo veiklą naujų narių. Klubo lankytojai išbando mokytojo profesiją vesdami pamokas, renginius, individualius užsiėmimus su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais savo mokykloje ar artimiausiame darželyje“, – veiklas vardijo L. Ruzgienė.

Mokiniai į klubą atrenkami per neformalųjį pokalbį mokyklose, atsižvelgiant į jų profesinius poreikius ir mokymosi pasiekimus – vidurkis turi būti ne žemesnis nei 7 balai.

Pasak Kauno rajono švietimo centro direktorės, šio klubo veiklos prasmingumą ir pedagogo profesijos patrauklumą rodo augantis dalyvaujančių rajono mokyklų mokinių skaičius ir stojimo į pedagogines studijas rezultatai. 2022 m. klubo veikloje dalyvavo 37 mokiniai, o 2024 m. rudenį skaičius išaugo iki 53.

Lina Kaminskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kas laukia jaunojo pedagogo?

VDU Ugnės Karvelis gimnazijos abiturientė Emilija Miniotaitė yra viena iš 53 mokinių, šiais mokslo metais lankančių Jaunojo pedagogo klubą. Analizuodama klubo veiklų svarbą, gimnazistė pabrėžė pamokų stebėjimą ir pokalbius su mokytojais – tai, Emilijos žodžiais, praktinė patirtis, kuri leidžia geriau suprasti, kas laukia mokytojo kasdienybėje,  galimybė reflektuoti ir mokytis iš kitų, o tiesioginis susipažinimas su pedagogika, darželių ir mokyklų veikla gali įkvėpti ir suteikti motyvacijos. „Veiklos su teatro aktoriais padeda įgyti papildomų įgūdžių, naudingų pedagoginėje veikloje“, – teigė E. Miniotaitė.

VDU Ugnės Karvelis gimnazistė konferencijoje skaitė pranešimą intriguojančiu pavadinimu: „Kas laukia jaunojo pedagogo: „Oskaro“ statulėlė ar pilka kasdienybė?“. Temą gimnazistei padiktavo G. Godwin mintis: „Geras mokymas yra 1/4 pasiruošimo ir 3/4 teatro.“

Pateikusi mokytojo ir aktoriaus sąsajas, būtinas savybes mokytojui ir Jaunojo pedagogo klubo pagalbą siekiant „Oskaro“ statulėlės, gimnazistė reziumavo: „Jei būtų apdovanojimai už kantrybę, atsidavimą ir įkvėpimą, pedagogas jau seniai būtų surinkęs visus „Oskarus“. Jo scena – tai klasė, jo scenarijus – gyvenimo pamokos, o  apdovanojimas – mokinių sėkmė. Nors blizgančios statulėlės gali ir nebūti, tikroji garbė slypi žinių palikime ir širdyse, kurias jis paliečia.“

Laimutė Ruzgienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasirenka ne visi

Pasak L. Ruzgienės, ne visi mokiniai, dalyvaujantys šiame klube, pasirenka mokytojo kelią: tai lemia ir baigiamųjų egzaminų rezultatai, ir įsivertinimas, ar tikrai norėtų ir gebėtų būti mokytoju. „Tačiau įstojusių ir pabaigusių pedagogikos studijas lauksime sugrįžtančių į rajono mokyklas“, – sakė direktorė.

2023 m. iš vienuolikos dvyliktokų pedagogikos studijas rinkosi aštuoni mokiniai, įstojo šeši mokiniai, pernai iš devynių – keturi.

Paklausta, ar tikėtasi tokių rezultatų, L. Ruzgienė patikino: „Tikėtis reikia, kam tuomet dirbti, jei nėra tikslo. Svarbiausia, kad su centru dirba puiki komanda: rajono savivaldybės vadovai, VDU Švietimo akademijos dėstytojai, rajono gimnazijų vadovai, besirūpinantys, kad mokiniai geltonais autobusiukais būtų atvežami į renginius, mokytojai – mentoriai, koordinuojantys veiklą savo mokyklose. Tikiu, kad bendromis jėgomis stiprinsime mokytojo įvaizdį ir gerinsime mokytojo darbo patrauklumą, o mokyklose mokinių lauks ir mokytojai profesionalai, ir jauni specialistai.“

„Labai noriu išskirti Kauno rajono indėlį imantis iniciatyvų, kurios yra ir naujos, ir jau seniau išbandytos. Jaunųjų pedagogų klubai veikė prieš 15–20 metų, tačiau šiandien jie atsikūrė ir veikia kitu principu. Tai neformaliojo švietimo iniciatyvos, kurios įtraukia ne tik pačius mokinius, universitetą, Kauno rajono švietimo centrą, bet ir mokyklų bendruomenes. Tad sudominti jaunus žmones mokytojo darbu tampa visų suinteresuotų pusių bendru darbu. Kartu ši iniciatyva yra galimybė pasireikšti jaunuolių lyderystei, atrasti bendraminčių. Matome, kad net pusė Jaunojo pedagogo klubo jaunuolių renkasi pedagogikos studijas. Tai teikia vilčių“, – sakė VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Šiandien kaip niekad turime kalbėti apie tikrąjį savo pašaukimą, apie tai, kodėl gera dirbti mokytoju.

Sprendimas spontaniškai negimsta

Profesorės nuomone, sprendimas tapti mokytoju negimsta spontaniškai. „Tai sritis, kurią turime vaikams atskleisti iš kitos pusės“, – įsitikinusi VDU Švietimo akademijos kanclerė. Todėl VDU Švietimo akademija pristatė naują kampaniją, skirtą skatinti jaunuolius rinktis pedagogo kelią ir nepasiduoti stereotipams. „Šimtai pamokytojų, o tu tapk mokytoju. Klausyk širdies balso ir studijuok pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune“ – tokia reklaminės kampanijos žinutė.

„VDU Švietimo akademijos atlikta 200 ugdymo krypties bakalauro studentų apklausa atskleidė, kad net trečdalį studentų tėvai bandė atkalbėti nuo mokytojo profesijos, o 40 proc. teigė, kad nuo pedagogikos studijų juos atkalbinėjo patys mokytojai“, – apklausos rezultatus atskleidė L. Kaminskienė.

Pasak Švietimo akademijos kanclerės, apklausos rezultatai parodė, kad tėvai dažnai skatina vaikus rinktis prestižiškesnes ar geriau apmokamas profesijas. „Tėvas norėjo, kad studijuočiau ten, kur vėliau daugiau uždirbčiau“, „Tėvai norėjo, kad pasirinkčiau mane dominančias studijas, kurios užtikrintų darbo vietą ir gerą atlyginimą ateityje“, „Skatino rinktis tokią, kuri turėtų paklausą ir užtikrintumą“, – apklaustųjų atsakymus citavo L. Kaminskienė. Jos žodžiais, dauguma studentų minėjo, kad tėvai siūlė jiems rinktis teisę, medicinos mokslus, inžineriją ar IT sritį.

VDU atstovės nuomone, ši problema vyrauja daug metų, tad norėta su nauja ryškia, įtraukiančia, modernia kampanija ir jos žinute pasiekti platesnę jaunuolių auditoriją. „Norėjome padrąsinti jaunimą ir sulaužyti visus stereotipus apie mokytojo profesiją tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje, tiek švietime. Šiandien kaip niekad turime kalbėti apie tikrąjį savo pašaukimą, apie tai, kodėl gera dirbti mokytoju“, – kalbėjo profesorė.

Kampanijos lūkesčiai – per artimiausius metus padidinti stojančiųjų (18–20 metų jaunuolių, ką tik atkeliavusių iš mokyklos suolo) į pedagogikos studijas skaičių 20–30 proc., pagerinti mokytojo profesijos įvaizdį tarp mokinių, o tėvus, mokytojus, artimuosius priversti susimąstyti ir leisti vaikams įsiklausyti į savo širdies balsą.

Spėjimas: galbūt šie jaunuoliai – būsimieji pedagogai. / Organizatorių nuotr.

Dirbama kryptingai

Kauno rajono savivaldybės vadovai ne vienus metus kryptingai dirba, kad pakaunės mokyklose netrūkų mokytojų, kad nuosekliai būtų auginama pamaina.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Jankauskienė „Kauno dienai“ sakė, kad kaip tik šiuo metu renkama informacija iš mokyklų apie mokytojų poreikį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. „Skaičiuojame, kad iš viso reikės apie 50 mokytojų: daugiausia – apie penkiolika – ikimokyklinio ugdymo, dešimt – pradinio ugdymo, devynių – matematikos, trijų – lietuvių kalbos ir literatūros, trijų – užsienio kalbų ir dešimties kitų dalykų ir pagalbos mokiniui specialistų“, – sakė J. Jankauskienė.

Įstojusių ir pabaigusių pedagogikos studijas lauksime sugrįžtančių į rajono mokyklas.

O štai statistika apie pakaunės mokytojų amžių Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojai nekelia nerimo. Jos žodžiais, mokytojų amžius nežymiai jaunėja. „Vidutinis pedagogų amžius Kauno rajone – 50,07 metų (šalyje – 50,74). Džiugina, kad pakaunėje ne tik kuriasi jaunos šeimos, bet ir jaunesni mokytojai renkasi darbą mūsų rajono švietimo įstaigose“, – tvirtino savivaldybės atstovė.

Siekdama pritraukti mokytojų, Kauno rajono savivaldybė nuo 2022 m. rugsėjo skiria lėšų mokymo priemonių ugdymo procesui organizuoti įsigyti, kompensuoja kelionės į darbą ir atgal išlaidas pedagoginiams darbuotojams, gyvenantiems toliau nei 5 km. „Pagal pedagogų rengimo, perkvalifikavimo ir pritraukimo į Kauno rajoną programą per ketverius metus finansuotos studijos 76 asmenims, jiems sudarytos sąlygos įgyti rajonui reikiamo mokomojo dalyko kvalifikaciją. Daugiausia parengta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų – 21 ir dvylika“, – vardijo J. Jankauskienė.

Tikimasi, kad netrukus rezultatų duos ir Jaunojo pedagogo klubo veikla – vienuolika jį lankiusių abiturientų pasirinko pedagogikos studijas ir trys iš jų jau apsisprendė baigę studijas grįžti dirbti į Kauno rajoną.

Jolanta Jankauskienė / Organizatorių nuotr.

DI mokytojo nepakeis

VDU Švietimo akademijos kanclerei uždaviau provokacinį klausimą – ar mokytoją galėtų pakeisti robotas, dirbtinio intelekto (DI) sprendimas?

Pasak profesorės, DI, robotai ateina į pagalbą mokytojams kuriant užduotis, ugdant mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą, jau yra mokslinių tyrimų šia tema, personalizuojant ugdymo procesą.

„Tačiau DI nepakeis mokytojo kuriant unikalią sąveiką tarp mokytojo ir mokinių, kuri gali vykti tik tada, kai veikia mokytojo asmenybės, profesionalumo, ugdymo aplinkos, konteksto elementai, nes kiekvieną kartą tai unikalios patirtys“, – įsitikinusi L. Kaminskienė.