Iškalbingi skaičiai
Registrų centro duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. bendras gyventojų skaičius Kauno rajone jau buvo perkopęs 120,2 tūkst., taigi, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 2 560 asmenų.
Užimtumo tarnybos (UT) prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. registruotas nedarbas šalyje siekė 8,7 proc. Kauno rajono savivaldybėje registruoto nedarbo rodiklis sudarė 8,2 proc., o, palyginti su situacija prieš metus, „susitraukė“ 0,3 proc. punkto (buvo 8,5 proc.).
Ekspertų teigimu, Kauno rajono stiprybė – šalyje ir net pasaulyje žinomi ekonominiai varikliai. Tvirtą verslo aplinką formuoja Kauno laisvoji ekonominė zona, Kauno oro uostas ir strategiškai patogi geografinė padėtis prie pagrindinių magistralių. Vidutinis darbo užmokestis čia – vienas didžiausių Lietuvoje, o savivaldybė išlieka tarp ekonomiškai stipriausių šalyje. Skatindama plėtrai rinktis Kauno rajoną, čia kurti darbo vietas, savivaldybė verslui taiko įvairias mokestines lengvatas.
Priemonės nedarbui mažinti
Kauno rajono savivaldybė ne vienus metus įgyvendina Užimtumo didinimo programą (UDP). Ja siekiama mažinti nedarbą ir socialinę atskirtį, užtikrinti, kad bedarbiai ir darbo rinkai besirengiantys asmenys turėtų realias galimybes integruotis į darbo rinką, stiprinti gyventojų darbinius gebėjimus ir užimtumo galimybes, pritaikant jų kompetencijas prie darbo rinkos poreikių ir skatinant tvarų įsidarbinimą.
„Programa skirta padėti žmonėms, susiduriantiems su įvairiais užimtumo iššūkiais: nuo grįžimo į darbo rinką ir prasmingos veiklos paieškų“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.
Sausio 29 d. Tarybos posėdyje patvirtintą UDP įgyvendins Kauno rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su UT Kauno departamento Kauno 3-iuoju skyriumi, socialiniais partneriais, vietos bendruomenių lyderiais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams.
Programai įgyvendinti 2026 m. skirta 266,2 tūkst. eurų valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų. Lėšos ir dėmesys bus skiriamas ilgalaikiam nedarbui mažinti, nedirbančių asmenų darbiniams įgūdžiams stiprinti ir glaudžiam bendradarbiavimui su darbdaviais bei vietos bendruomenėmis.
Planuojama, kad šiemet programoje dalyvaus apie 150 asmenų.
Situacijos analizė
2025 m. sausio 1 d. Kauno rajone fiksuota 5 930 bedarbių, o šių metų tuo pačiu laikotarpiu – 24 asmenimis mažiau. Iš 25 Kauno rajono seniūnijų lyginamuoju laikotarpiu bedarbių skaičius padidėjo tik devyniose, labiausiai sumažėjo Raudondvario (38), Garliavos (31), Domeikavos (28), Užliedžių (27) ir Čekiškės (23) seniūnijose.
„Per pastaruosius metus darbo rinkos situacija pakaunėje iš esmės išliko stabili. Nors nežymiai padaugėjo ilgalaikių bedarbių ir darbo neturinčių moterų, mažėjo vyresnių nei 50 metų žmonių, jaunimo ir vyrų, nedalyvaujančių darbo rinkoje, skaičius“, – situaciją komentavo M. Venslovienė.
UT duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. registruoti 256 darbo rinkai besirengiantys asmenys. Daugiausia tokių asmenų pasižymi socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos stoka, neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą.
Pernai į UT kreipėsi 10 974 Kauno rajono darbo ieškantys asmenys, iš jų 9 339 turėjo bedarbio statusą. 500 asmenų buvo nukreipti į aktyvias darbo rinkos politikos programas: mokymus, buvo įdarbinti subsidijuojant darbo vietą įmonėse, kiti keitė kompetencijas, stažavosi, savanoriavo ir pan.
UT 2025 m. į darbo rinką padėjo sugrįžti 7,9 tūkst. Kauno rajone registruotų asmenų.
Poreikių žirklės
2025 m. Kauno rajono savivaldybėje registruota 4,7 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų terminuotam įdarbinimui – 287. Daugiausiai darbuotojų pernai ieškojo apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklas, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto bei statybos veiklas vykdantys darbdaviai.
Daugiausia registruota asmenų, ieškančių administratoriaus, nekvalifikuotų atsitiktinių darbų darbuotojo, pakuotojo, pardavimo vadybininko, automobilio vairuotojo, parduotuvių pardavėjo, apsaugos darbuotojo, valytojo ir sandėlininko darbo.
Pernykštės programos rezultatai
Pernai Kauno rajono savivaldybės užimtumo didinimo programoje, kuriai buvo skirta 253,3 tūkst. eurų, dalyvavo 102 asmenys.
„Suteikėme paslaugas 61 asmeniui, kad padėtume pašalinti kliūtis įsidarbinti, ir 20-čiai jų pagalba vis dar tęsiama. Teikėme įvairias paslaugas, nuo konsultacijų ir pagalbos priklausomybių klausimais iki pavėžėjimo, teisinio konsultavimo ir net odontologinių paslaugų – viskas, kad padėtume lengviau integruotis į darbo rinką“, – vardijo Socialinės paramos skyriaus vedėja.
2025 m. programos efektyvumo vertinimas rodo, kad 35,9 proc. (šalyje – 26,2 proc.) dalyvių, baigę programą, per šešis mėnesius pradėjo dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą, o prabėgus pusei metų nuo programos pabaigos, 22,8 proc. (šalyje 15,2 proc.) dalyvių ir toliau dirbo arba vykdė savo veiklą.
Užimtumo didinimo programa skirta padėti žmonėms, susiduriantiems su įvairiais užimtumo iššūkiais: nuo grįžimo į darbo rinką ir prasmingos veiklos paieškų.
Dėkojo už pagalbą
Darius (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) – vienas ir programos dalyvių, sutikęs pasidalyti savo sėkmės istorija. Pasak vyro, tokios programos išties padeda ir tai nėra laiko ar valstybės lėšų švaistymas. „Žinoma, pats žmogus turi norėti keistis“, – pabrėžė pašnekovas. Jis dirba nuo praėjusių metų lapkričio ir negrįžo prie ankstesnių įpročių.
Kol kas vyras neketina ieškoti kito darbo, tenkina turimas, jam patinka dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. O ir įmonės direktorius neblogas – Darius džiaugiasi, kad iš jo sulaukia ir pagyrimų. „Tikrai nesinori išeiti kur nors kitur, nes gyvenime taip jau nutinka, kad bėgi nuo vilko, o užšoki ant meškos“, – kalbėjo Darius.
UT Kauno 3-iojo skyriaus atvejo vadybininkė Ilona Bieliauskienė, Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkas darbui su užimtumu Edvinas Urbonas – tai žmonės, kuriems labiausiai dėkojo Darius. „Taip pat – Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė, kuri ne kartą priėmė padirbėti tvarkant aplinką, kad galėčiau užsidirbti pinigų vairuotojo pažymėjimui atgauti, nes buvau jį praradęs. Labai svarbu gyvenime „užsikabinti“, suprasti, ką gali pats pakeisti ir gali pasikeisti, ypač jei aplinkiniai ištiesia pagalbos ranką. Padariau rimtas išvadas, susigrąžinau tolimųjų reisų vairuotojo pažymėjimą, susiradau darbą, šone liko ir alkoholizmas“, – taip dabartinę situaciją apibūdino vyras.
Kelias nebuvo tiesus
Tiesa, kelias nebuvo toks tiesus, kaip galėtų atrodyti iš pastarojo sakinio. Programoje Darius pradėjo dalyvauti 2024 m. lapkritį, iki tol jis buvo nedirbęs daugiau kaip ketverius metus. Kliūtys užimtumui buvo kompleksinės, ir akivaizdi pagrindinė – priklausomybė.
Programos specialistams jis teigė, kad stengėsi atsisakyti nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau vienam to padaryti nepavyko. Manė, kad susigrąžintas vairuotojo pažymėjimas labai padėtų ugdyti atsakomybę nevartoti, tačiau turėjo itin mažas pajamas, kad pajėgtų susimokėti už egzamino vairavimo teisėms susigrąžinti perlaikymą.
Dariui buvo pasiūlyta dalyvauti programos veiklose – buvo įdarbintas terminuotai, keliems mėnesiams, seniūnijoje, kad užsidirbtų. „Dirbti sekėsi nestabiliai, koją kišdavo ta pati problema, tačiau kartu su seniūne stengėmės palaikyti asmenį, nors tikėjimas pamažu blėso. Vis dėlto palaikymas ir kantrybė atsipirko, reguliariai kontaktavome su asmeniu, stebėjome pamažu gimstančias pastangas. Nors atgauti prarastą pažymėjimą buvo itin didelis iššūkis, trukdė ir priklausomybių problema, persilaužimas įvyko, kai pradėjome organizuoti motyvacijos didinimo paslaugas, kurias teikė profesionalūs specialistai. Paslaugų poreikis tapo kompleksiškas, prisijungė rūpestingas psichologas. Po periodiškų, tačiau vis retėjančių suklupimų, bendromis pastangomis pavyko pašalinti kliūtis užimtumui“, – sėkmės istoriją patikslino E. Urbonas.
(be temos)
(be temos)