Arčiau žmonių
Pasak Kauno rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Gabrielės Petraitės, šių mokymų tikslas – sudaryti galimybę, kad kuo daugiau gyventojų įgytų pirmosios pagalbos žinių ir praktinių įgūdžių.
„Gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą – tai žinios, kurių gali prireikti kiekvienam iš mūsų. Nelaimė gali nutikti bet kur ir bet kada: namuose, darbe, gatvėje, renginyje ar leidžiant laiką su artimaisiais. Tokiose situacijose šalia esantis žmogus neretai būna pirmas, kuris gali padėti“, – sakė G. Petraitė.
Vienas svarbiausių iniciatyvos principų – pirmosios pagalbos mokymus priartinti prie paties gyventojo. Todėl užsiėmimai organizuojami ne vienoje vietoje, o skirtingose Kauno rajono seniūnijose. Jos aktyviai prisideda prie iniciatyvos įgyvendinimo.
Seniūnijų įsitraukimą į projektą KRVSB direktorė Rita Gudauskienė vertina labai teigiamai. „Bendradarbiavimas vyksta sklandžiai, seniūnijos geranoriškai prisideda prie mokymų organizavimo, padeda užtikrinti tinkamas patalpas ir dalijasi informacija su vietos gyventojais. Jų pagalba yra labai svarbi“, – teigė R. Gudauskienė.
Sustoti neketinama
Nuo iniciatyvos pradžios jau įvyko penkiolika pirmosios pagalbos mokymų Ežerėlio, Akademijos, Garliavos apylinkių, Linksmakalnio, Batniavos, Čekiškės, Rokų, Domeikavos, Karmėlavos, Garliavos, Vilkijos, Kačerginės, Samylų, ir Alšėnų seniūnijose. Juose dalyvavo apie 200 Kauno rajono gyventojų.
Jau įvyko penkiolika pirmosios pagalbos mokymų, kuriuose dalyvavo apie 200 Kauno rajono gyventojų.
Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos žodžiais, ties tuo sustoti neketinama. Mokymų ciklas tęsiamas, siekiant palaipsniui pasiekti skirtingose rajono vietovėse gyvenančius žmones ir sudaryti sąlygas mokymuose dalyvauti kuo platesniam gyventojų ratui.
Mokymai rengiami ne tik skirtingų seniūnijų bendruomenėms – pirmosios pagalbos žinios taip pat gilinamos kartu su Kauno rajono Trečiojo amžiaus universiteto studentais. „Šios žinios aktualios kiekviename amžiuje, o galimybė jas reguliariai atnaujinti ir praktiškai pasikartoti svarbiausius veiksmus padeda žmogui jaustis užtikrinčiau susidūrus su netikėta situacija“, – argumentavo G. Petraitė.
Dėmesys – praktiniams įgūdžiams
Mokymuose Raudonojo Kryžiaus savanoriai dalijasi patirtimi ir moko gyventojus tinkamai reaguoti kritinėse situacijose. Dalyviai aptaria ir praktiškai išbando svarbiausius pirmosios pagalbos veiksmus: kaip įvertinti situaciją ir nukentėjusiojo būklę, kaip elgtis žmogui netekus sąmonės, kaip atlikti pradinį gaivinimą, kaip padėti užspringus ar susižeidus.
„Vien perskaityti ar išgirsti, kaip reikėtų elgtis nelaimės atveju, ne visuomet pakanka. Kritinėje situacijoje sprendimus gali tekti priimti greitai, todėl iš anksto praktiškai išbandyti veiksmai padeda geriau įsiminti jų seką, suprasti, ką ir kodėl reikia daryti, ir jaustis užtikrinčiau“, – sakė R. Gudauskienė.
G. Petraitės manymu, mokėti suteikti pirmąją pagalbą svarbu ne tik dėl gebėjimo atlikti konkrečius veiksmus. Jis ugdo ir bendrą pasirengimą kritinėms situacijoms: gebėjimą išlikti susikaupusiam, įvertinti aplinkybes, iškviesti profesionalią pagalbą ir atlikti būtiniausius veiksmus iki jos atvykimo. „Mokymuose akcentuojama būtent pagalba žmogui iki atvykstant medikams, nes pirmosios minutės nelaimės atveju gali būti itin svarbios“, – pabrėžė pašnekovė.
Mokymai skirti visiems Kauno rajono gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar ankstesnės patirties. Žmogui nebūtina turėti medicininio išsilavinimo – priešingai, viena svarbiausių iniciatyvos minčių yra parodyti, kad pagrindinius pirmosios pagalbos veiksmus gali išmokti kiekvienas.
Iniciatyvos organizatoriai siekia, kad pirmosios pagalbos žinios nebūtų suvokiamos kaip vienkartinio mokymo metu išgirsta informacija. Jas svarbu periodiškai atnaujinti, gilinti ir praktiškai kartoti, todėl ateityje planuojama sudaryti galimybių gyventojams pakartotinai dalyvauti mokymuose.
Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu numatyta, kad 2025–2027 m. biuras kasmet surengs ne mažiau kaip dešimt pirmosios pagalbos mokymų ir į juos įtrauks apie 300 gyventojų. „Tačiau mums svarbiausia – užtikrinti mokymų prieinamumą ir nuosekliai didinti gyventojų, turinčių praktinių pirmosios pagalbos įgūdžių, skaičių, kad pirmosios pagalbos žinios taptų įprasta gyventojų pasirengimo ekstremaliosioms ar kasdienėms nelaimėms dalimi“, – sakė direktorė.
Tarpusavyje susiję dalykai
Lietuvos sveikatos mokslo universiteto mokslininkų skaičiavimais, remiantis Kauno regiono gyventojų skaičiumi, Kauno regione įrengus 100 automatinių išorinių defibriliatorių (AID) ir prijungus juos prie 112 sistemos (įtraukus į GMP naudojamą defibriliatorių žemėlapį), žymiai pagerėtų pirmos pagalbos teikimo operatyvumas staigios mirties ištiktam asmeniui. Vienas AID galėtų būti įrengiamas 3–5 tūkst. gyventojų turinčiose prioritetinėse vietovėse: tankiausiai apgyvendinamose gatvėse ir gyvenvietėse, masinių žmonių susibūrimo vietose, traukos centruose ir pan. Vadovaujantis šiais pagrindiniais kriterijais, Kauno rajone instaliuojami defibriliatoriai, parenkamos jų instaliacijos vietos.
Kauno rajono savivaldybė rajone jau yra įrengusi 20 automatinių išorinių defibriliatorių, tačiau iš viso jų čia yra daugiau. Greitosios medicinos pagalbos duomenimis, rajone iš viso yra 55 defibriliatoriai: 35 iš jų prieinami visą parą, o kiti 20 – tik darbo valandomis. Detalesnė informacija prieinama internetu: https://greitojipagalba.lt/aed/ .
„Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai yra pasirengę kokybiškai organizuoti mokymus ir turi tam reikalingų praktinio mokymo priemonių. Mokymai organizuojami nedidelėmis grupėmis, todėl kiekvienam dalyviui sudaroma galimybė ne tik išklausyti teorinę informaciją, bet ir praktiškai išbandyti gaivinimo veiksmus, pagalbos užspringus teikimą ir susipažinti su AID naudojimu. Mums svarbu ne tik mokymuose dalyvavusių gyventojų skaičius, bet ir tai, kad kiekvienas dalyvis įgytų realių įgūdžių ir daugiau pasitikėjimo savo gebėjimais padėti nelaimės atveju“, – sakė R. Gudauskienė.
Pasak Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos, praktinių pirmosios pagalbos įgūdžių stiprinimas ir AID prieinamumas yra tarpusavyje glaudžiai susiję dalykai. Todėl plėtojant mokymus svarbu vertinti ne tik tai, kiek žmonių moka naudotis defibriliatoriumi, bet ir tai, ar ši įranga kritiniu momentu yra lengvai ir greitai pasiekiama. Labai svarbi ne tik plėtra, bet ir prižiūrėti jau įrengtus defibriliatorius, atnaujinti jų elektrodus“, – teigė pašnekovė.
Mums svarbiausia – užtikrinti mokymų prieinamumą ir nuosekliai didinti gyventojų, turinčių praktinių pirmosios pagalbos įgūdžių, skaičių.
Komentaras
Laurynas Dilys, Kauno rajono savivaldybės vicemeras
Pirmosios pagalbos įgūdžių stiprinimas tiesiogiai prisideda prie vieno svarbiausių visuomenės sveikatos tikslų – didinti gyventojų gebėjimą pasirūpinti savo ir šalia esančių žmonių sveikata ir saugumu. Kuo daugiau bendruomenės narių moka atpažinti kritinę būklę, iškviesti pagalbą, pradėti gaivinti ar panaudoti automatinį išorinį defibriliatorių, tuo bendruomenė tampa pasirengusi greičiau ir veiksmingiau reaguoti nelaimės atveju. Biuro ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus bendradarbiavimas leidžia šias žinias priartinti prie gyventojų ir suteikti galimybę praktinių įgūdžių įgyti nemokamai.
Džiugu, kad Raudonasis Kryžius organizuoja daug nemokamų visuomenei skirtų mokymų. Šiuo metu kviečiame registruotis ir stiprinti ne tik pirmosios pagalbos įgūdžius, bet ir emocinio atsparumo ir civilinės saugos pasirengimą.
(be temos)