Kauno rajono darželyje – „šaldytuvų“ ligos atvejis: tėvų prašo stebėti simptomus

Apie užsikrėtimo atvejį tėvus informavo Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras. Anot jo, šiuo metu žinomas vienas susirgimo atvejis, vaikas gydomas ligoninėje, o infekcijos šaltinis kol kas nėra tiksliai nustatytas.

Pranešime tėvų prašoma atidžiau stebėti vaikų savijautą ir atkreipti dėmesį į žarnyno infekcijoms būdingus simptomus – karščiavimą, pilvo skausmus, viduriavimą, pykinimą ar vėmimą.

Jeigu tokių simptomų atsirastų, šeimoms rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ir jį informuoti, kad vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje buvo nustatytas Yersinia bakterijos atvejis.

Darželio administracija taip pat priminė apie rankų higienos svarbą – vaikams rankas su muilu reikėtų plauti reguliariai, ypač prieš valgį ir pasinaudojus tualetu.

Tėvų prašoma nepanikuoti, tačiau išlikti budriems ir stebėti vaikų sveikatą. Šiuo metu ugdymo įstaiga informuoja tik apie vieną patvirtintą infekcijos atvejį. Tiesa, portalui kauno.diena.lt ugdymo įstaigoje dirbanti visuomenės sveikatos specialistė Indrė Stoškienė situaciją komentavo kiek kitaip: „Kol negauta oficiali informacija iš Užkrečiamųjų ligų skyriaus, situacijos komentuoti negalime.“

Kaip šia liga užsikrečiama?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad jersiniozė yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia Yersinia genties bakterijos. Medicininę reikšmę turi trys jų rūšys: Yersinia pestis sukelia marą, Yersinia enterocolitica – žarnyno yersiniozę, o Yersinia pseudotuberculosis – pseudotuberkuliozę, dar vadinamą ekstraintestine jersinioze. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse dažniausiai registruojama būtent Yersinia enterocolitica sukelta infekcija.

Kauno.diena.lt portalui NVSC specialistai pateikė šios ligos statistiką. Anot jų, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 232 jersiniozės atvejai – 8 atvejai 100 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, 2009–2025 m. laikotarpiu jersiniozės sergamumas turėjo bendrą mažėjimo tendenciją, o pastaraisiais metais svyravo. 2025 m., palyginti su 2024 m., sergamumas sumažėjo 16,7 proc. 2026 m. per 8 mėnesius Lietuvoje registruota 160 atvejų.

Specialistų teigimu, 2025 m. jersiniozė buvo retesnė nei kampilobakteriozė ir salmoneliozė: jų sergamumo rodikliai atitinkamai siekė 37,9, 18,1 ir 8,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Jersiniozė taip pat pasižymėjo mažesne hospitalizuotų pacientų dalimi – ligoninėje gydyti 32,3 proc. susirgusiųjų, palyginti su 60,3 proc. kampilobakterioze ir 69,8 proc. salmonelioze sirgusių asmenų. 

„Jersiniozės nereikėtų vertinti kaip apskritai „pavojingesnės“ ar „mažiau pavojingos“ už kitas bakterines žarnyno infekcijas – ligų eiga ir galimos komplikacijos skiriasi. Jersiniozė išsiskiria pirmiausia tuo, kad jos sukėlėjas gali išlikti ir daugintis šaltyje, bei šią ligą dažniausiai platina graužikai“, – informavo NVSC specialistai.

Jersiniozės nereikėtų vertinti kaip apskritai „pavojingesnės“ ar „mažiau pavojingos“ už kitas bakterines žarnyno infekcijas.

Nors šių bakterijų rezervuaras yra graužikai, tačiau ligą platina ir laukiniai bei naminiai gyvūnai, tarp jų kiaulės, katės, šunys, arklai ir triušiai. Yersinia į aplinką patenka su gyvūnų išmatomis, o žmogus dažniausiai užsikrečia valgydamas gyvūninį maistą arba gyvūnų išmatomis užterštą maistą ar vartodamas užterštą vandenį. Užsikrėsti galima ir tiesiogiai kontaktuojant su sergančiu gyvūnu ar namų augintiniu.

Vienu svarbiausių žarnyno jersiniozės užsikrėtimo šaltinių laikoma žalia arba nepakankamai termiškai apdorota mėsa ir jos gaminiai. Tai gali būti kiauliena, aviena, triušiena, jautiena, paukštiena, faršas, dešros, dešrelės ar šaltiena. NVSC pažymi, kad dažniausiai infekcija siejama su kiauliena, nes kiaulių ryklėje gali būti daug Y. enterocolitica bakterijų.

Anot NVSC, jau termiškai apdorotas ar vartoti paruoštas maistas gali būti užterštas, jei laikomas kartu su žalia mėsa, paukštiena ar neplautomis daržovėmis. Yersinia taip pat gali patekti ant maisto nuo pjaustymo lentelių, peilių ar kitų paviršių, ant kurių prieš tai buvo ruošiami užkrėsti produktai.

Dar vadinama „šaldytuvų“ liga

Viena išskirtinių Yersinia bakterijų savybių – jos gerai išgyvena ir net dauginasi šaltyje. NVSC duomenimis, Yersinia gali daugintis 2–4 °C temperatūroje, todėl jersiniozė kartais vadinama „šaldytuvų“ liga. Ant maisto produktų bakterijos gali išlikti gyvybingos kelis mėnesius, o skystoje terpėje, pavyzdžiui, piene ar vandenyje, net daugintis.

Šaltis bakterijų nebūtinai sunaikina, tačiau jos neatsparios karščiui. NVSC nurodo, kad 100 °C temperatūroje Yersinia žūva per maždaug 40 sekundžių. Jos taip pat jautrios dezinfekavimo priemonėms.

Vaikams būdingi pilvo skausmai ir viduriavimas

Didžiausią riziką susirgti jersinioze turi maži vaikai, vyresni žmonės ir asmenys, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs. Inkubacinis laikotarpis po užsikrėtimo gali trukti nuo 3 iki 19 dienų, dažniausiai – 5–7 dienas.

Mažiems vaikams liga dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmu ir viduriavimu, kuris kartais gali būti su krauju. Šie simptomai paprastai trunka 4–7 dienas, tačiau kai kuriais atvejais gali tęstis iki trijų savaičių. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems gali vyrauti karščiavimas ir pilvo skausmas, todėl infekcija kartais primena apendicitą. Retesniais atvejais gali atsirasti odos bėrimų, sąnarių skausmų, o bakterijoms patekus į kraują gali būti pažeidžiami ir kiti organai.

NVSC rekomenduoja gerai termiškai apdoroti mėsą ir paukštieną, vartoti tik pasterizuotą arba virintą pieną, kruopščiai plauti daržoves, rankas plauti prieš valgį bei po kontakto su gyvūnais ar žalia mėsa. Taip pat svarbu virtuvėje atskirti žalią mėsą nuo jau paruošto maisto ir tinkamai valyti naudojamus paviršius bei įrankius.