Kauno rajono mokyklos rengiasi pokyčiams | KaunoDiena.lt

KAUNO RAJONO MOKYKLOS RENGIASI POKYČIAMS

Mokyklose – sudėtingas laikotarpis. 2023–2024 mokslo metais startuos naujosios bendrojo ugdymo programos. Jos bus pradėtos diegti pirmose, trečiose, penktose, septintose, devintose klasėse ir trečioje gimnazijos klasėje, o likusiose klasėse – nuo 2024–2025 mokslo metų. Rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžia: reforma turi būti įgyvendinama jautriai ir atsakingai.

Pagrindiniai akcentai

Siekiant, kad pasirengimas įgyvendinti atnaujintas bendrąsias programas būtų vienodas ir kryptingas, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Jono Petkevičiaus 2022 m. liepos 8 d. įsakymu buvo patvirtintas veiksmų ir priemonių planas 2022–2024 m.

Apie ugdymo pokyčių būtinybę „Kauno dienai“ papasakojęs J. Petkevičius atkreipė dėmesį, kad ugdymo turinį šalies mastu nuspręsta atnaujinti atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus, tarptautinių tyrimų ir nacionalinių pasiekimų patikrinimų rezultatus, tarptautinių ekspertų rekomendacijas.

Atnaujintose bendrosiose programose akcentuojamos į kompetencijas orientuoto ugdymo kryptys.

Technologijos padeda vizualiai pateikti informaciją, sukurti aplinką, kurioje vaikas vienu metu geba ir mokytis, ir veikti.

„Mokinio tikslas bus ne tik įgyti žinių, bet ir mokėti jas pritaikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių. Siekiama ugdyti pažinimo, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietinę, kultūrinę ir komunikavimo kompetencijas. Atnaujinant ugdymo turinį kryptingai siekiama stiprinti asmens savybių ir vertybių ugdymą, sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnių pasiekimų“, – sakė vedėjas.

– Kokios užduotys tenka atskiroms mokykloms? – „Kauno diena“ paklausė vedėjo.

– Kiekviena mokykla parengė priemonių planą. Kauno rajono švietimo centras, švietimo pagalbos tarnyba organizavo direktoriams, jų pavaduotojams ugdymui ir dalykų mokytojams daug priemonių, kaip tinkamai pasirengti atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimui, kaip, panaudojant vietos socialinį ir kultūrinį potencialą, pasiekti numatytus tikslus.

Jau nuo 2021 m. buvo organizuojami informaciniai renginiai mokykloms, kurių tikslas – skatinti mokyklų vadovus ruoštis ugdymo proceso iššūkiams, sutelkiant dėmesį į mokinio mokomojo dalyko kompetencijų ugdymą ir sudaryti sąlygas mokytojams tobulinti dalykines ir profesines kompetencijas, kurių reikės dirbant pagal atnaujintas bendrąsias programas. Kartu su visos Lietuvos mokytojais Kauno rajono mokyklų pedagogai ir Kauno rajono švietimo centro darbuotojai aktyviai dalyvavo Nacionalinės švietimo agentūros mokymuose.

2021 m. vasario–balandžio mėnesiais direktorių pavaduotojai ugdymui dalyvavo virtualiuosiuose metodiniuose renginiuose, kurių metu analizavo mokinio kompetencijų ir Vaiko raidos aprašus, buvo surengti virtualieji kompetencijų aprašų pristatymai 25 mokytojų metodiniams būreliams. 2022 m. mokytojams ir direktorių pavaduotojams ugdymui organizuoti dveji mokymai „Kompetencijomis grįstos pamokos planavimas“, du seminarai mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams „Atnaujintų bendrųjų programų pritaikymas mokymosi sutrikimų turintiems mokiniams“. Organizuoti 24 metodinių būrelių pasitarimai dėl atnaujinto ugdymo turinio, kurių metu rajono mokytojai dalijosi patirtimi.

Kauno rajono ir Klaipėdos rajono švietimo centrai suorganizavo mokyklų direktorių pavaduotojų ugdymui virtualųjį susitikimą, kurio tikslas – aptarti atnaujinto ugdymo turinio diegimo pasirengimą mokyklose, aktualiausias problemas ir jų sprendimo būdus.

Kauno rajono švietimo centras surinko pirmąją 42 mokytojų dalykininkų ambasadorių grupę, kuri dalyvavo nuotoliniuose Nacionalinės švietimo agentūros mokymuose.

Bendradarbiaudamas su rajono mokyklomis, Kauno rajono švietimo centras surinko pirmąją 42 mokytojų dalykininkų ambasadorių grupę, kuri dalyvavo nuotoliniuose Nacionalinės švietimo agentūros mokymuose: kai kurie jau dalijasi įgytomis žiniomis su kolegomis. Dar viena mokytojų dalykininkų grupė (169 asmenys) buvo atrinkta į 2022 m. rudens sezono mokymus, kaip dirbti su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis, tačiau Nacionalinė švietimo agentūra organizavo mokymus tik nedidelei daliai mokytojų. Todėl Centras organizuoja priemones ir renginius, kurių metu mokytojai praktikai dalijasi savo patirtimi, užduotimis.

Dvi rajono mokyklos – Raudondvario A. ir A. Kriauzų pradinė mokykla ir VšĮ VDU Ugnės Karvelis gimnazija – yra bandomosios mokyklos, kurios pirmosios praktiškai išbando atnaujintas programas. Šių mokyklų pavaduotojos ugdymui Rūta Žičkevičienė ir Jovita Puidokienė nuolat dalijasi patirtimi tiek seminarų, tiek kūrybinių dirbtuvių metu, kaip efektyviau pasirengti atnaujintų bendrojo ugdymo programų diegimui, kur rasti reikalingą informaciją, kokių veiklų imtis, kaip stiprinti mokytojų motyvaciją ir įtrauktį į šį procesą.

Nuo 2022 m. rudens priešmokyklinio ugdymo įstaigos jau pradėjo ugdomąją veiklą pagal atnaujintą ugdymo turinį. Švietimo centre buvo organizuota daugybė renginių: 2022 m. 56 rajono mokytojai dalyvavo ilgalaikiuose aštuonių modulių mokymuose, trijose apskritojo stalo diskusijose, seminare pagal NŠA programą „Inovatyvus ikimokyklinis ugdymas. Kaip dirbti su ikimokyklinio ugdymo metodinės medžiagos priemonių rinkiniais”.

Švietimo pagalba mokykloms suteikta. Dabar didžiausias darbas turi vykti mokyklose: diskusijos ir aptarimai metodinėse grupėse, parengtos metodinės medžiagos, praktinių pavyzdžių analizė, patirties sklaida mokyklos ir savivaldybės lygmeniu.

Pastaraisiais metais savivaldybė investuoja į informacinių technologijų, tyrimų ir eksperimentų plėtrą, Kauno rajono savivaldybės lėšomis vykdomas mokyklų bendruomenių konkursas „Naujos edukacinės idėjos besimokančioje mokykloje“. Prioritetas – matematikos mokymui skaitmenizuoti. Finansuojama po dešimt mokyklų projektų. Finansavimas: 2021 m. – 60 tūkst. eurų, 2022 m. – 100 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų.

Moksleivių lankomumas

– Kauno rajono savivaldybė yra atrinkta dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programos (TŪM) pirmame etape. Kaip įgyvendinama TŪM?

– Yra parengtas Pažangos planas. Vienas iš Kauno rajono savivaldybės Pažangos plano uždavinių – integruoti STEAM, kultūrinį ir įtraukųjį ugdymą į atnaujintą mokymo(si) turinį. TŪM programoje numatyta stiprinti dalykinę integraciją, kartu su socialiniais partneriais (muziejais, bibliotekomis, aukštosiomis mokyklomis) kurti įdomų, provokuojantį, šiuolaikišką ugdymo turinį. Dar vienas akcentas – tarpkultūriškumas: bus įgyvendinami įvairūs projektai su kultūros profesionalais už mokyklos ribų, skatinami nauji kultūriniai patyrimai įvairinant ugdymo metodus.

Lūkesčiai: Kauno rajono meras V. Makūnas tikisi, kad reforma ne tik didins ugdymo efektyvumą, bet ir mokytojo profesijos prestižą. / Asmeninio archyvo nuotr.

TŪM programoje dalyvauja keturios savivaldybės mokyklos: VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ugnės Karvelis, Domeikavos, Raudondvario gimnazijos ir Garliavos Jonučių progimnazija.

TŪM programa siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas, sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas. Vienas kertinių programos principų – tinklaveika, paprasčiau tariant, bendradarbiavimas ir dalijimasis ištekliais.

Tikimės, kad šį pavasarį pasirašysime jau galutinę jungtinės veiklos sutartį su Europos socialinio fondo agentūra ir gausime investicijų Pažangos plane numatytoms veikloms įgyvendinti.

– Pastaruoju metu respublikiniu lygiu susirūpinta, kad ugdymo efektyvumą mažina lankomumo problemos. Tai tampa rimtu išbandymu efektyvių ugdymo pokyčių siekiantiems pedagogams.

– Prastas mokyklos lankomumas įvardijamas kaip viena opiausių problemų švietimo sistemoje. Svarbu, kad vykdomos reformos tikslus suprastų ir mokinių tėvai. Siekdama gerinti mokinių lankomumą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja riboti tėvų pateisinamų praleistų pamokų skaičių ir numatyti, kokių priemonių turės imtis mokykla, jei vaikas praleidžia daug pamokų. Rengiantis įgyvendinti atnaujintą ugdymo turinį planuojama ne tik kaip gerai perteikti žinias, bet ir kaip užmegzti ryšį su moksleiviais, kad jiems būtų įdomu ir nesinorėtų bėgti iš pamokų.

– Ką galima nuveikti didinant ugdymo patrauklumą ir mokinių motyvaciją?

– 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalios Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis įteisinamas visuotinis įtraukusis ugdymas, mokyklose turės būti sudarytos tinkamos sąlygos kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ar švietimo pagalbos reikmės.

Kauno rajono savivaldybė 2022 m. vasarį patvirtino savivaldybės pasirengimo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui 2022–2024 m. priemonių planą. Įgyvendinant plano priemones organizuojami tėvų švietimo renginiai, stiprinamos pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijos įtraukiojo ugdymo srityje. Savivaldybė, siekdama didinti švietimo pagalbos prieinamumą, nuosekliai didina švietimo pagalbos specialistų etatų skaičių darželiuose ir mokyklose: 2022–2023 mokslo metais savivaldybės ugdymo įstaigose yra 20,5 specialiojo pedagogo, 61,75 logopedo, 32,5 psichologo, 29 socialinio pedagogo, 125,75 mokytojo padėjėjo etatų. 2019–2022 m. laikotarpiu savivaldybės ugdymo įstaigose papildomai įsteigti 138,95 švietimo pagalbos specialistų etatai. 2022 m. papildomi logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, karjeros specialisto psichologo etatai įsteigti Kauno rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Iš savivaldybės biudžeto lėšų skirtas finansavimas dviem asmenims perkvalifikavimo studijoms įgyti specialiojo pedagogo ir logopedo kvalifikaciją, dviem asmenims, pasirinkusiems logopedo studijas, skirtos stipendijos. Savivaldybės biudžeto lėšomis šešiose švietimo įstaigose (Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje, Ežerėlio pagrindinėje mokykloje, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje, Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinėje mokykloje, Garliavos lopšelyje-darželyje „Eglutė“, Noreikiškių lopšelyje-darželyje „Ąžuolėlis“) įrengti daugiasensoriniai kambariai.

Akcentai: Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas J. Petkevičius pabrėžė, kad atnaujintose bendrosiose programose akcentuojamos į kompetencijas orientuoto ugdymo kryptys. / Asmeninio archyvo nuotr.

Siekdama užtikrinti profesinio orientavimo paslaugų teikimą mokiniams, savivaldybė dalyvauja Europos socialinio fondo agentūros projekte „Karjeros specialistų tinklo vystymas“. Nuo 2022 m. lapkričio dvylikoje bendrojo ugdymo mokyklų (VšĮ VDU Ugnės Karvelis, Babtų, Domeikavos, Garliavos Juozo Lukšos, Karmėlavos Balio Buračo, Piliuonos, Raudondvario gimnazijose, Garliavos Adomo Mitkaus, Kulautuvos, Lapių, Zapyškio pagrindinėse mokyklose, Garliavos Jonučių progimnazijoje) ir Kauno rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje įsteigtos 11,7 karjeros specialisto pareigybės, finansuojamos iš projekto lėšų.

Reformuokime jautriai

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, pabrėžė, kad įgyvendinant pokyčius labai svarbu matyti sparčiai besikeičiantį pasaulį ir stengtis geriau suprasti vaikus.

– Teigiamai vertinu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastangas diegti STEAM ir kitus šiuolaikinius ugdymo modelius. Tai ypač svarbu mokantis pasaulio pažinimo, gamtos mokslų, matematikos, kalbų. Technologijos padeda vizualiai pateikti informaciją, sukurti aplinką, kurioje vaikas vienu metu geba ir mokytis, ir veikti: ugdyti analitinį mąstymą, rasti priežasties ir pasekmės ryšį, efektyviai dirbti komandoje, taisyti klaidas.

Gerai, kad skatinamas mokyklų bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi ir sukurtais intelektiniais ir infrastruktūros resursais.

Džiaugiuosi, kad Kauno rajono mokyklos sparčiai žengia šiuo keliu. Ypač daug patirties sukaupė Garliavos Jonučių progimnazija, VDU Ugnės Karvelis gimnazija, Šlienavos, Garliavos Adomo Mitkaus ir Kulautuvos pagrindinės mokyklos, Akademijos pradinė mokykla-darželis „Gilė“.

Esame pasiryžę modernizuoti visas mokyklas, kad visi vaikai turėtų sąlygas ugdytis šiuolaikinėse aplinkose. Tenka apgailestauti, kad statybų kainos šuoliuoja į viršų, o savivaldybės biudžeto galimybės ribotos. Nepaisant iššūkių, šiemet ketiname pradėti Akademijos VDU Ugnės Karvelis gimnazijos priestato statybas. Pokyčių laukia ir Raudondvario, Ringaudų, Domeikavos, Neveronių bendruomenės.

Tikiuosi, kad TŪM projektas paspartins mokyklų modernizavimą tiek aplinkos, tiek ugdymo metodų prasme. Žinoma pagrindinė finansinė našta teks savivaldybei, bet mes vertiname bet kokią pagalbą.

Šiek tiek nerimo kelia mažųjų gimnazijų situacija. Ministerija nustatė minimalų leistiną mokinių skaičių, o atitolusiose seniūnijose vaikų mažėja. Manau, kad kiekvieną situaciją reikėtų vertinti atskirai ir jautriai.

Pavyzdys – Piliuonos gimnazija, kurioje pavyko sukurti šiuolaikinę aplinką ir pasiekti gerų rezultatų. Čia mokosi ne tik Kauno rajono moksleiviai, bet ir būrelis Prienų savivaldybėje esančios Pakuonio gyvenvietės vaikų. Kita artimiausia gimnazija yra tik Kauno mieste, tad iki jos tektų važiuoti maždaug 30 km.

Kitas iššūkis – užtikrinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą visiems vaikams iki dvejų metų. Per vieną kadenciją sukūrėme daugiau kaip 2 300 naujų vietų darželinukams, tačiau su didžiuliais augimo tempais suspėti labai sunku.

Iki 2024 m. bendrojo ugdymo mokyklos turės priimti visus vaikus, taip pat ir turinčius negalią. Daug kalbama apie universalų ugdymo dizainą, tačiau neaišku, ar visi mokytojai jam pasiruošę. Iki šiol Lietuvoje mokytojai buvo pripratę orientuotis į konkurencinę aplinką, daugiau dėmesio skirti gabesniems vaikams. Dabar daugiau dėmesio reikės kiekvienam vaikui.

Siekiant sėkmingai integruoti neįgaliuosius, reikės daugiau pedagogų. Vaikas su negalia privalo turėti šalia žmogų – tokį, kuris išmano apie negalią ir žino, kaip veikti sudėtingose situacijose. Suomijos, Švedijos mokyklų klasėse vienu metu būna du trys pedagogai, taip turėtų būti ir pas mus. Tik ar jų turime pakankamai?

Suomiai investuoja daug pinigų, kad padėtų tiems, kurie negali sau padėti. Sunkiau besimokantys vaikai iškart sulaukia pagalbos. Skirtingai nei daugelyje šalių, Suomijos švietimo sistema nesiremia laisvos rinkos modeliu, tėvai nesirenka geresnės mokyklos, nes tokios paprasčiausiai negali būti.

Suomijoje mokytojas – viena populiariausių profesijų. Kartu su gydytojais ir teisininkais, mokytojai užima prestižinės profesijos vietą. Norėtųsi, kad ir Lietuvos švietimo sistema eitų šiuo keliu, pasisemdama gerosios patirties, kurios turi mūsų kaimynai Skandinavijoje.

Rašyti komentarą
Komentarai (10)

Jonas

Vis siūlo mokytis iš skandinavų,bet greitai užmiršome apie įvykius jaunimo stovykloje Norvegijoje,kai buvo nušauta keliasdešimt jaunuolių,o žudynės Suomijos mokykoje,kai po šių įvykių,prasidėjus pamokai- dabar .rakinamos visų kabinetų durys.Narkotikais jau aprūpinamos švietimo įstaigos,trūksta tik šaunamųjų ginklų mokinių rankose ir bus kaip JAV -žudynės beveik kiekvieną dieną mokyklose.Nevarykime Lietuvos švietimo sistemos į medį,nes iš jo neišlipsime....

Tos nesibaigiančios reformos švietime

vis tik blogiau ir blogiau mokiniams, mokytojams ir tuo pačiu visai visuomenei. Kai neatrandama teisingos krypties, tai tos reformos yra tik kaip patepliojimai numirėliui.Teisus žymus humanistas Šalva Amonašvilis raršydamas, kad tai, kas bus sukurta be meilės vaikui, be šviesos jo sielai, tai viskas grius kaip kad namas statomas ant smėlio.Kai viskas dabar matuojama tik krepšeliais ir įsisavintais pinigais, tai jokios reformos jau tikrai nepadės.Niekas į gera nesikeis tol, kol nepradėsime suprasti, kad skaudžiai išgyvename realybę, kai švietimo pasaulis nyksta be pirmapradės meilės energijos.

Kai

Sugalvojo sovietai iš kiekvieno dauno profesorių padaryt tai taip ir tęsiasi tarybinėje šalyje, nenormalūs kažkokie
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS