KAUNO RAJONO SĖKMĖ: KAS ĮSIŪBAVO VERSLO BANGĄ?

Žiniasklaida ir ekspertai vis dažniau atkreipia dėmesį į spartėjantį Kauno regiono augimą. Pakilimas jaučiamas visose aštuoniose savivaldybėse, tačiau verslo plėtra ir užsienio investicijomis ypač išsiskiria Kauno rajono savivaldybė. Vien Vokietijos įmonės į ilgalaikį turtą čia planuoja investuoti 183 mln. eurų.

Vardija daug faktorių

Viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Katinas tvirtino: Kauno regionas yra patraukli vieta užsienio investicijoms dėl stiprių universitetų ir juose rengiamų specialistų. "Pavyzdžiui, KTU yra daugiausia inžinerijos srities specialistų parengianti Lietuvos aukštoji mokykla, tai itin svarbu pritraukiant gamybos srities investicijas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas sukuria puikias prielaidas regione įsikurti medicinos, biotechnologijų sričių įmonėms. O didelis socialinių, humanitarinių bei IT mokslo sričių absolventų skaičius irgi padeda pritraukiant paslaugų centrus ir technologijų kompanijas", – vardijo M.Katinas.

Direktorius išsakė ir tam tikrų nuogąstavimų. "Pastarųjų metų lietuviškos kilmės įmonių investicijos į Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ) rodo, kad Kauno regionas tampa patrauklus tiek vietiniam, tiek užsienio verslui. Mums šiek tiek kelia nerimą klausimas, kiek aukštos kompetencijos specialistų sugebės paruošti Kauno regionas, nes norint augti ir toliau reikia stipriai suremti pečius švietimo srityje", – įsitikinęs pašnekovas.

Kovo 20 d. Kauno LEZ iškilmingai atidaryta moderniausia baldų gamykla Europoje "Geras baldų fabrikas".

Pasak "Investuok Lietuvoje" generalinio direktoriaus, puiki yra ir geografinė padėtis: patogus susisiekimas keliais, geležinkeliu, oro transportu, iš Kauno lengvai pasiekiamas ir Klaipėdos uostas. Gerai išvystyta verslo infrastruktūra – Kauno LEZ, Kauno mokslo ir technologijų parkas, Santakos ir Nemuno slėniai.

"Geografinė padėtis yra privalumas, tačiau tam daug įtakos padaryti negalime, tad vietos valdžios požiūris, aktyvumas ir pastangos vystant investicinę aplinką yra tikrai svarbiau. Užsienio investuotojams rodomas dėmesys, konsultavimas, lankstumas, iniciatyvumas didina sėkmę pritraukiant investicijas", – tvirtino M.Katinas.

Mažesnių mokesčių rojus

Verslui palankios aplinkos kūrimu ypač išsiskiria Kauno rajono savivaldybė, kur yra trumpi dokumentų tvarkymo terminai, vieni pigiausių šalyje verslo liudijimai, mažesni žemės ir kiti mokesčiai. Pavyzdžiui, pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas 2018 m. Kauno rajono savivaldybėje siekė tik 0,3 proc., kai šalies vidurkis buvo 0,7 proc., o Kauno mieste siekė ir 1 proc.

Kauno rajonas jau keletą metų pirmauja tarp 54 mažųjų savivaldybių pagal veikiančių ūkio subjektų augimą, pernai jų užregistruota beveik 3 tūkst., arba 6 proc. daugiau nei 2017 m.

Siekdama skatinti smulkųjį verslą, Kauno rajono savivaldybė nustatė minimalias verslo liudijimų kainas – jų vidurkis siekia 20 eurų ir neviršija 35 eurų, šalies vidurkis yra 115 eurų, o Kauno miesto savivaldybėje kai kurie verslo liudijimai kainuoja daugiau kaip 500 eurų. Smulkusis verslas įvertino Kauno rajono savivaldybės dėmesį: 2014 m. savivaldybė išdavė 2 972 verslo liudijimus, o 2018 m. jų skaičius jau siekė 3 440.

Kviečia suremti pečius

"Verslas savivaldybei – svarbus socialinis partneris, kuriantis naujas darbo vietas ir padedantis spręsti vietos bendruomenių problemas. Tai suprasdami, prieš keletą metų inicijavome sprendimą, pagal kurį naujos įmonės, kuriose dirba daugiau kaip pusė Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravusių darbuotojų, trejus metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir turto mokesčių", – vardijo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Merą džiugina ir Kauno rajone besikuriančių įmonių noras prisidėti prie socialinių problemų sprendimo. Pavyzdžiui, naujoje "Continental" gamykloje dalis darbuotojų bus užsieniečiai, čia jie atvyks su šeimomis, tad aktualus bus ne tik vaikų mokymas anglų kalba, bet ir didesnis vietų skaičius vaikų darželyje. "Continental" vadovybė svarsto apie vaikų darželio įrengimą gamyklos teritorijoje. Tiesa, tokie planai oficialiai kol kas dar nepatvirtinti.

"Continental" vadovybė svarsto apie vaikų darželio įrengimą gamyklos teritorijoje.

"Būtų šaunu, jei į šį darželį patektų ne tik gamyklos darbuotojų vaikai, bet ir dalis vietos mažylių", – sakė meras. Kauno rajono savivaldybė taip pat turi problemos sprendimo būdą: rekonstravus Ramučių daugiafunkcį centrą, vietos pakaktų ir darželinukams. "Tikiu, kad surėmę pečius galėsime išspręsti ir daugiau socialinių problemų", – įsitikinęs V.Makūnas.

Vykdoma darni plėtra

Pakaunę ypač pamėgo logistikos, transporto ir agroserviso įmonės. Kauno rajoną verslo plėtrai yra pasirinkusios "Kesko Senukai", "Girteka", "Baltic Logistic Solution", "Agrokoncernas", EWA, "Hoptransa", "Dojus Agro", "Konekesko Lietuva", "Bidfood Lietuva" ir kitos garsios kompanijos.

Vis dėlto šalia džiaugsmo dėl pritrauktų investicijų ir naujai sukurtų darbo vietų esama ir nemažai nerimo. V.Makūnas neslėpė: verslo plėtra didina transporto srautus, triukšmą, oro taršą, todėl būtina derinti verslininkų ir šalia įsikūrusių gyventojų interesus, rūpintis, kad nepablogėtų jų gyvenimo kokybė, kad urbanizacija nepadarytų žalos pakaunės gamtai. Todėl rajono teritorija griežtai suskirstyta į gyvenamosios paskirties, verslo plėtros ir rekreacines zonas.

Geografinė padėtis yra privalumas, tačiau tam daug įtakos padaryti negalime, tad vietos valdžios požiūris, aktyvumas ir pastangos vystant investicinę aplinką yra tikrai svarbiau.

Pakaunėje yra net penkios verslo zonos, tarp kurių išsiskiria Karmėlavos seniūnijoje besiplėtojanti LEZ. Čia veikia beveik 30 įmonių, Kauno LEZ plėtrai pasirinko ir pasaulinio garso gigantės "Continental", "Hella" ir "Hollister". Kitoje verslo saloje – Kumpių kaime (Domeikavos seniūnija) sėkmingai veiklą plėtoja "Hegelmann Transporte", "Celsis", "Senukų" logistikos centras, "Rovaltra", iš viso čia veikia apie 60 įmonių. Naujos įmonės kuriasi ir Garliavos, Ringaudų seniūnijose.

"Kauno LEZ yra didžiausia laisvoji ekonominė zona Lietuvoje, tad natūralu, kad mūsų šalies kontekste ši teritorija suteikia papildomų privalumų šiam regionui. Iš kitos pusės, Kauno LEZ infrastruktūra šiuo metu neišvystyta visu 100 proc., dalyje teritorijos kol kas nėra galimybės priimti naujų investuotojų. Pastaruoju metu vis labiau didėjant itin didelių sklypų (10 ha ir didesnių) paklausai tarp potencialių investuotojų, tiek Kauno miesto, tiek Kauno rajono bei aplinkinių rajonų savivaldybės gali prisidėti prie regiono patrauklumo didinimo, išvystydamos ir investicijoms parengdamos laisvus valstybinės žemės sklypus. Prie to gali sėkmingai prisidėti ir privatus verslas, vystydamas pramonines teritorijas ar atskirus žemės sklypus, o tokių sėkmingų pavyzdžių Kauno regione tikrai yra", – teigė M.Katinas.

Gerės susisiekimas

Patrauklumo Kauno LEZ ateityje turėtų pridėti ir įrengta skirtingų lygių sankryža su viaduku ir keliu, sujungsiančiu LEZ teritoriją su valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Šiuo metu jau vykdomą rekonstrukciją ketinama užbaigti iki kitų metų gegužės. Apskaičiuota, kad šiuo metu iš industrinės teritorijos į kasdienį eismą A6 kelyje įsilieja apie 7 tūkst. transporto priemonių. Tokie srautai ne tik lėtina pravažumą toje vietoje, bet ir apsunkina eismo judėjimą, kelia avarinių situacijų.

"Mums, kaip investicijas pritraukiančiai verslo teritorijai, tokios įvažos atsiradimas yra labai reikšmingas ir neabejotinai didina patrauklumą investuotojų akyse: juk kiekvienas investuotojas žino, kad kuo patogesnis privažiavimas prie verslo įmonės tiek nuosavu, tiek viešuoju transportu, tuo bus paprasčiau rasti darbuotojų", – teigė Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis.

6,9 mln. eurų vertės projektą finansuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tačiau tam, kad įvažos darbai prasidėtų kaip galima greičiau, Kauno LEZ savo lėšomis parengė statyboms reikalingus teritorinio planavimo dokumentus, techninius projektus ne tik LEZ pusėje, bet ir kitapus kelio, Narėpų gyvenvietės pusėje, – kad naujasis viadukas ir įvaža tarnautų visu pajėgumu.

Didžiausi užsienio investuotojai Kauno rajone

"Continental Automotive Lithuania", UAB. Automobilių komponentų gamyba, Vokietijos kapitalas. Į ilgalaikį turtą planuojama investuoti iki 95 mln. eurų, sukurti iki 1 000 darbo vietų.

"Hollister Lietuva", UAB. Medicininės įrangos gamyba, JAV kapitalas. Į ilgalaikį turtą planuojama investuoti iki 50 mln. eurų, sukurti iki 300 darbo vietų.

"Lidl Lietuva", UAB. Logistikos centras, Vokietijos kapitalas. Į ilgalaikį turtą investuota 38 mln. eurų, sukurta 130 darbo vietų.

"Hegelmann Transporte", UAB. Transportas ir logistika, Vokietijos kapitalas. Įmonės plėtros projektas. Į ilgalaikį turtą planuojama investuoti iki 30 mln. eurų, sukurti iki 250 naujų darbo vietų.

"Hella Lithuania", UAB. Automobilių komponentų gamyba, Vokietijos kapitalas. Į ilgalaikį turtą planuojama investuoti iki 30 mln. eurų, sukurti iki 250 darbo vietų.

Šaltinis: "Investuok Lietuvoje"

Kauno rajone veikiantys ūkio subjektai (sausio 1d.):

2014 m.            2 184

2015 m.            2 319

2016 m.            2 508

2017 m.            2 709

2018 m.            2 830

2019 m.            2 996

Šaltinis: Kauno rajono savivaldybė