KAUNO TEISMO RŪMUOSE IR VĖL KUNKULIUOJA AISTROS?

Šiemet įsigaliojusi apylinkių teismų reforma pažėrė netikėtumų. Nepakankamas finansavimas, teisėjų trūkumas slegia visus Lietuvos teismus, bet Kauno apylinkės teisme, panašu, išskirtinė situacija.

Viešos kibirkštys

Antrame pagal dydį Lietuvoje – Kauno apylinkės – teisme trūksta šešiolikos teisėjų. Vien tik Kauno rūmuose trūksta penkiolikos. Jų darbo krūvis paskirstomas dirbantiems teisėjams. Taip, Kauno rūmai – ne vieninteliai, kuriuose yra laisvų teisėjų etatų, tačiau, panašu, vieninteliai, į kuriuos nesiveržiama dirbti.

Paskutinę 2023 m. darbo dieną vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje iš dalies atsiskleidė kritiška padėtis Kauno rūmuose – ne tik dėl teisėjų trūkumo, bet ir dėl vadovo požiūrio į teisėjus.

Posėdyje buvo svarstyti penki klausimai, iš kurių du dėl Kauno apylinkės teismo reikalų. Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio jai priskirtos specializacijos nagrinėti nepilnamečių bylas.

Esmė ta, kad ši specializacija teisėjai buvo primesta su ja net nepasitarus. Jos nebuvo posėdyje, kuriame svarstytas specializacijos skyrimo klausimas. Teisėjos prašymą panaikinti jai priskirtą specializaciją pirmininkas ignoravo. Teisėja net neturėjo galimybės laisvai išklausyti susirinkimo garso įrašo, o jos skundą dėl specializacijos skyrimo vertinęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas paliko galioti A. Purvainio sprendimą.

Žvilgsnis: anot M. Bartninko, tyrimas atskleidė vidinės komunikacijos stoką Kauno rūmuose, tarp darbuotojų ir vadovų tvyrančią įtampą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

S. Meškauskienės prašymą Teisėjų tarybai pristačiusi teisėja Loreta Braždienė pastebėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą taryba negalėtų panaikinti specializacijos skyrimo, tačiau, įvertinusi teisėjos S. Meškauskienės prašymą, atkreipė dėmesį į komunikacijos trūkumą, kad teismo pirmininkas priima įsakymą, neišklausęs teisėjos nuomonės, o tai yra svarbu.

Teisėjų tarybai suteikus žodį, beveik vienuolika metų įvairias bylas nagrinėjanti teisėja S. Meškauskienė papildė, kad jos skundą nagrinėjusiam apygardos teismo pirmininkui M. Bartninkui nebuvo pateikta visa medžiaga, apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis nutylėjo reikšmingas aplinkybes.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis, aiškindamasis Teisėjų tarybai dėl S. Meškauskienei paskirtos specializacijos, argumentavo, kad viską daręs, remdamasis Tarybos rekomendacijomis, reglamentais, metodikomis.

Esą ieškodamas nepilnamečių bylas norinčio nagrinėti teisėjo, leido penkias dienas pagalvoti ir pasisiūlyti, tačiau savanorio neatsirado, tad, pasirėmęs vienu iš Tarybos rekomenduojamų metodų, išskaičiavo ir smaigalyje atsidūrė teisėjos S. Meškauskienės pavardė. Suprask, skiriu ir taškas.

Pirmininkui nusispjaut į jūsų aprašą ir tvarkas.

Formalus bendravimas

Penkiolikai Teisėjų tarybos narių kilo klausimai, kodėl pasirenkamas toks bendravimo būdas, kai specializacija teisėjui paskiriama su juo net nepasikalbėjus, kodėl nebandoma žmogiškai bendrauti, juk dirbama viename pastate, kodėl nepasikvietus pasiaiškinti, kad teisėjui nebūtų siurprizas ir nebūtų tik formalus teismo pirmininko įsakymas.

Bet kokius kylančius klausimus Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis atrėmė Tarybos patvirtintomis tvarkomis. „Vadovaujuosi aprašu ir pasirinkau vieną iš nurodytų būdų“, – A. Purvainis pakartojo, kad S. Meškauskienę atrinkęs pagal Teisėjų tarybos patvirtintą atrankos metodiką.

Vis dėlto S. Meškauskienė papildė, kad ir Teisėjų tarybai, panašiai kaip ir Kauno apygardos teismo pirmininkui, A. Purvainis nutyli tam tikrus niuansus. Taip, pagal patvirtintas tvarkas, kai neatsiranda norinčio teisėjo specializuotis nagrinėti tam tikras bylas, pirmininkas gali paskirti teisėją.

Tačiau teisėja S. Meškauskienė paviešino situaciją, kad prieš keletą metų ji pasisiūlė prisiimti nepilnamečių bylų nagrinėjimo specializaciją, tačiau teismo pirmininkas A. Purvainis šio pasiūlymo nepriėmė, o paskyrė kitą teisėją.

„Pirmininkas nepaskiria net man sutikus. Pirmininkui nusispjauti į jūsų aprašą ir tvarkas. Pirmininkas paskirs tą žmogų, kurį nori“, – nors už tokį atvirumą teisėja sulaukė pastabos, tačiau ši jos frazė patvirtina „Kauno dienos“ turimą informaciją apie autoritarinį A. Purvainio vadovavimo stilių, nesiskaitymą su teisėjais, jam nepatinkančių teisėjų žlugdymą, galimas mobingo apraiškas.

Beje, „Kauno dienos“ žiniomis, Teisėjų tarybos neviešai nagrinėti klausimai gali būti susiję būtent su šiomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų problemomis.

Dėl teisėjos S. Meškauskienės prašymo taryba sudarė teisėjų komisiją, kuriai pavesta iki 2024 m. vasario 1 dienos išnagrinėti susidariusią situaciją Kauno rūmuose.

Įsisenėjusi įtampa

Signalai apie įtampas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose „Kauno dieną“ pasiekia jau ne pirmą kartą, tiksliau, nuo 2019 metų, kai teisėjas A. Purvainis tebuvo laikinas teismo vadovas. Susidaro įspūdis, kad situacija Kauno rūmuose per pastaruosius metus ne gerėjo, bet gal net prastėjo.

Dokumentai, su kuriais „Kauno diena“ turėjo galimybę susipažinti, atskleidžia ne tik problemą dėl teisėjų trūkumo ir dėl tos priežasties itin didelius darbo krūvius. Ne ką mažesnė, o gal ir dar didesnė problema – mikroklimatas Kauno rūmuose.

Kauno rūmų baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų teisėjai kreipėsi į Teisėjų tarybą, Prezidento kanceliariją dėl kritiškos situacijos teisme, kuri neabejotinai gerai žinoma Nacionalinei teismų administracijai, kurios glaudus bendradarbiavimas su Prezidento kanceliarija galėtų užtikrinti sklandžias teisėjų atrankas.

„Apie teisėjų trūkumą ir didelį darbo krūvį Kauno apylinkės teisme ir kituose apylinkių teismuose yra žinoma. 2023 m. Respublikos Prezidentas į Kauno apylinkės teismą paskyrė devynis naujus teisėjus. 2023 m. gruodžio 14 d. Prezidento kanceliarija pradėjo atranką į Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo pareigas“, – atsakyme „Kauno dienai“ nurodė Prezidento komunikacijos grupė.

Minėdami Kauno apylinkės teismą turėtume nepamiršti, kad jį sudaro Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių ir Jonavos rūmai. Šiuo atveju kalbame tik apie Kauno rūmus, kurių teisėjai mano, kad Nacionalinės teismų administracijos pastangos pagerinti situaciją Kauno rūmuose yra nepakankamos.

Žino ne viską

Kauno rūmų teisėjai kreipimesi į aukščiausią savo valdžią ir Prezidentą nurodo ir tai, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. teisėjų darbo užmokesčio padidėjimas neturėjo jokios įtakos sprendžiant laisvų etatų užpildymą. Kreipdamiesi į Prezidentą ir Nacionalinę teismų administraciją, Teisėjų tarybą Kauno rūmų teisėjai nurodo, kad ši daugiau nei dvejus metus trunkanti problema yra daugialypė.

Tai ne tik norinčių persikelti į Kauno rūmus teisėjų stygius, bet ir abejotinas teismo vidinis mikroklimatas ir Kauno apylinkės teismo pirmininko, tikėtina, nepakankamai efektyviai atliekamos įstatymų nustatytos administravimo funkcijos, galimos mobingo apraiškos, kerštavimas, žlugdantis elgesys.

„Informacijos apie „prastą mikroklimatą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, galimas mobingo apraiškas, galimą autoritarinį pirmininko A. Purvainio vadovavimo stilių“ Prezidento kanceliarijoje nėra gauta“, – atsakė Prezidento komunikacijos grupė.

Nacionalinės teismų administracijos 2023 m. gruodžio duomenimis, apylinkių teismuose yra 63 laisvi teisėjų etatai. Administracijos atstovai patvirtino, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra ženklesnis teisėjų trūkumas ir yra poreikis šias vietas užpildyti.

„Siekiant efektyvios Kauno apylinkės teismo, kaip ir bet kurio kito teismo, veiklos, siektina, kad visos esančios pozicijos, tarp jų ir vadovaujančios, būtų užpildytos ir jose dirbtų kompetentingi darbuotojai. Atrankas į vadovaujamas pareigas, kaip ir į eilinių teisėjų, skelbia Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Galiojantys įstatymai nesuteikia Teisėjų tarybai teisės inicijuoti atrankos į teisėjų ar teismų vadovų pareigas“, – atsakomybes dėliojo Teisėjų tarybos atstovai.

Šiuo metu yra du pretendentai, pageidaujantys tapti Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju. Teisėjų taryba patvirtino, kad 2023 m. gruodžio gauti du Kauno apylinkės teismo teisėjų skundai, šiuo metu jie yra nagrinėjami.

Rekomendavo, bet nepadėjo?

Vadovaujantis Teismų įstatymu, teismo vidinį darbą organizuoja pirmininkas. Teismo administracijai vadovauja teismo kancleris. Teismo išorinį administravimą atlieka atitinkamos apygardos teismas. Kauno apylinkės teismo išorinis administratorius yra Kauno apygardos teismas, kurio pirmininkui M. Bartninkui situacija Kauno rūmuose yra žinoma.

„Geras mikroklimatas yra viena iš pagrindinių sėkmingos organizacijos kūrimo recepto sudedamųjų dalių. Net pats kokybiškiausias sprendimas, jeigu nebus tinkamai iškomunikuotas, gali būti priimtas neigiamai ir sulaukti pasipriešinimo. Dirbant komandoje svarbu ne tik užduočių aiškumas ir konkretumas, bet ir komandos narių įsitraukimas į sprendimų priėmimą, jų įgalinimas. Negalima nuvertinti ir bendradarbiavimu grindžiamo bendravimo bei empatijos reikšmės komandos narių savijautai“, – apie tai, kaip turėtų būti, teigė Kauno apygardos teismo pirmininkas M. Bartninkas.

Dėl situacijos Kauno apylinkės teisme vertinimo, anot M. Bartninko, svarbu pabrėžti, kad vykdant išorinio administravimo funkcijas 2022 m. pabaigoje buvo atliktas mikroklimato tyrimas visuose Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiuose apylinkių teismuose, išryškinęs keletą tendencijų, kurios lemia teismų komandų narių savijautą.

„Pagrindiniai iš jų susiję su darbo užmokesčiu ir krūviu. Papildomi nusiskundimai susiję su vidinės komunikacijos stoka, įtampomis komandos narių tarpusavio santykiuose bei santykiuose su vadovais. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti Kauno apylinkės teismo komandai, o rekomenduojamos priemonės aptartos su teismo vadovais“, – sakė M. Bartninkas.

Kauno apygardos teismo pirmininkas atkreipė dėmesį, kad ribotas finansavimas siaurina priemonių vidinėms teismo problemoms spręsti ratą, todėl priekaištai teismo vadovui esą ne visada yra teisingi.

Suteikti įrankiai

Atliktu tyrimu Kauno apylinkės teisme nebuvo apsiribota. Išorinio administravimo tikslais Kauno apygardos teismas yra atlikęs pavadavimų tvarkos ir taikomos praktikos Kauno apylinkės teisme vertinimą bei teikęs rekomendacijas jų tobulinimo klausimais.

Pasak M. Bartninko, svarbu aktyvios sisteminių sprendimų paieškos – teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas, bylų procesą reglamentuojančių normų paprastinimas, apylinkių teismų tinklo pokyčiai. Jų tikslas – sumažinti bendrą bylų kiekį, optimizuoti jų nagrinėjimą, taip pat užtikrinti didesnį teisėjų krūvių tolygumą.

„Be to, iki 2023 m., be pačiam apylinkės teismo pirmininkui suteiktų įrankių vienodinti skirtinguose teismo rūmuose dirbančių teisėjų darbo krūvį, apygardos teismo pirmininkui buvo suteikta teisė spręsti klausimą dėl skirtinguose tos pačios apygardos teritorijoje veikiančiuose apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvių lyginimo“, – aiškino M. Bartninkas.

Kauno apygardos teismo pirmininkas priminė, kad, konstatavus didesnį darbo krūvį Kauno apylinkės teisme, 2022 m. pabaigoje 1,2 tūkst. civilinių bylų iš šio teismo buvo perduota nagrinėti Alytaus ir Marijampolės apylinkių teismams. Po teisinio reglamentavimo pokyčių nuo 2023 m. sukurta galimybė priimti sprendimus ir dėl baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų krūvio vienodinimo, be to, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui suteikta teisė perskirstyti bylas tarp skirtingų apygardų teritorijose esančių apylinkių teismų.

„Kaip tik šiuo metu Kauno apygardos teisme yra atliktas darbo krūvių apylinkių teismuose patikrinimas ir artimiausiu metu bus priimti su tuo susiję sprendimai“, – teigė M. Bartninkas.

Problemų nemato

„Kauno diena“ kreipėsi ir į Kauno apylinkės teismo, kurio viduje kunkuliuoja aistros, vadovą A. Purvainį. Panašu, išorinio administratoriaus minimų trūkumų ar teisėjų priekaištų dėl nepakankamai efektyvaus administravimo, ar ankstesniais metais atlikto tyrimo metu nustatytų niuansų pats vadovas nemato.

„Ankstesniais metais buvo atliktas tyrimas, tačiau jo išvadose nebuvo konstatuota, jog mikroklimatas Kauno apylinkės teisme yra prastas. Priešingai – buvo nustatyta, jog 78 proc. darbuotojų jaučiasi gerai atlikdami savo darbus, o daugiau kaip 85 proc. darbuotojų visuomet gali pabendrauti su kolegomis ir sulaukti jų pagalbos. Tokie rezultatai patvirtino, kad teismo darbuotojai visose be išimties darbuotojų grandyse, net ir esant dideliems darbo krūviams ir nepakankamam teismo finansavimui, yra nusiteikę optimistiškai, o mikroklimatas Kauno apylinkės teisme yra geras“, – atsakyme „Kauno dienai“ nurodė A. Purvainis.

Kauno apylinkės teismo vadovas taip pat tvirtino, kad skiria dėmesio darbuotojų skatinimui, net ir esant sudėtingai finansinei situacijai teismų sistemoje, o taip pat ir jo vadovaujamame teisme.

„Praėjusiais metais, neskaitant piniginių premijų, vienkartinių piniginių išmokų, kuriomis buvo paskatinti beveik 94 proc. darbuotojų, teismo bendruomenės nariai taip pat buvo skatinami vardinėmis dovanomis, papildomomis poilsio dienomis, taip pat organizuoti įvairūs renginiai, skirti visai Kauno apylinkės teismo bendruomenei, kurie taip pat reikšmingai prisideda prie gero mikroklimato palaikymo ir jo puoselėjimo“, – pareiškė A. Purvainis.

Pozicija: A. Purvainis teigia, kad mikroklimatas Kauno rūmuose esą yra geras. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Panašu, teismo pirmininkas itin didelio teisėjų skaičiaus trūkumo nelaiko išskirtiniu ir primena, kad tai visos teismų sistemos bėda. Teisėjų trūkumą labiau linkęs sieti su kompetencijos stoka, mažu galinčių pretenduoti tapti teisėjais asmenų skaičiumi.

Iškalbingos užuominos

Prieš keletą metų viešai apie teismų problemas ir teisėjus prabilusi Vilniaus apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė užsidirbo drausmės bylą. Skelbta esą teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus padorumo, pavyzdingumo, solidarumo, pagarbos žmogui ir pareigingumo principus. Viešus teisėjos pasisakymus nagrinėjusi Teisėjų garbės teismo komisija padarė išvadą, kad ji savo elgesiu pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui.

Tačiau buvo ir liko kitaip manančių. Ir šiandien kai kurie teisėjai I. Štuopienę vadina teisingumo saugikliu. Po teisėjos situacijos nagrinėjimo Teisėjų garbės teismas pasisakė, kad vieša diskusija apie teismų problemas yra galima ir neturi būti ribojama. „Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad teismai neveikia vakuume, todėl visuomenė turi teisę žinoti, kokių problemų kyla teismų sistemos viduje“, – Nacionalinės teismų administracijos (NTA) pranešime anuomet buvo cituojama teisėja Diana Labokaitė.

Tačiau, kad ir kas viešai deklaruojama, nekaltai primintos taisyklės teisėjus grąžina į vakuumą. „Kauno dienos“ žiniomis, jau minėtą Kauno rūmų teisėjų krepimąsį į Prezidentą, Teisėjų tarybą ir kt. instancijas atsisakyta siųsti teismo bendruoju elektroniniu paštu, o teismo pirmininkas netrukus po to, kai dokumentas vis dėlto buvo išsiųstas, priminė informacijos teikimo tvarką.

Teisėjus į vakuumą sugrąžinęs priminimas buvo apie tai, kad teisėjų noras viešai kalbėti turi būti suderintas su Kauno apylinkės teismo pirmininku A. Purvainiu, nes tik jis arba atstovas ryšiams su visuomene gali kalbėti, panašu, leido suprasti, kad Don Kichotai teisme nepageidaujami.

Kauno apylinkės teismą varginantis nepakankamas finansavimas  neišvengiamai turi įtakos sistemoje dirbantiems žmonėms. Didelis teisėjų Kauno rūmuose trūkumas, dėl to didelis darbo krūvis dirbantiems teisėjams – ne jokia paslaptis. Tad ko taip išsigando teismo pirmininkas, suskubęs priminti apie tai, kad teisėjams nevalia viešai kalbėti?

Jei pradedant 2023-iuosius, viešai prieinamais duomenimis, Kauno apylinkės teisme trūko septyniolikos teisėjų, o metų pabaigoje tebetrūko penkiolikos. Gal neoficialiai išsakyta žinia, kad „visi nori visur, bet tik ne į Kauno rūmus“, yra tiesa?