Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė civilinėje byloje iš dalies tenkinęs Aplinkos apsaugos departamento (AAD) ieškinį, kuriuo šis siekė iš „Kauno vandenų“ valstybei priteisti daugiau nei 1,1 mln. eurų kompensaciją už žalą aplinkai.

Tuo pačiu sprendimu bendrovei iš departamento priteista 24,7 tūkst. bylinėjimosi išlaidų.

Tretiesiems asmenims – dviem bendrovėms, kurios avarijos vietoje rekonstravo nuotekų tinklus ir kurių atsakomybę už įvykį „Kauno vandenys“ mėgino įrodyti – teismas iš departamento priteisė 4,8 tūkst. bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

18 tūkst. eurų kaip „Kauno vandenų“ turimi sumokėti mokesčiai už taršą buvo nustatyti atsakovės prašymu teismui paskyrus aplinkosauginę ekspertizę.

„Ekspertas padarė išvadą, kad galima teigti, jog šiuo atveju aplinkai buvo padaryta ne žala, o tarša, ir „Kauno vandenims“ reikėtų sumokėti 18,6 tūkst. eurų viršnorminės taršos mokesčių“, – teigiama nutartyje.

Aplinkai buvo padaryta ne žala, o tarša.

Teismas šią sumą prilygino nuostoliams, kilusiems bendrovei neteisėtai išleidus nuotekas ir padarius taršą.

„Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ekspertizės akto išvadomis, nes jos yra nuoseklios, pagrįstos tyrimų rezultatais ir jų aptarimais, atliktais skaičiavimais, ir abejoti jomis nėra objektyvaus pagrindo“, – pažymima nutartyje.

Tuo metu Aplinkos apsaugos departamentas 1,1 mln. eurų žalai įrodyti, teismo vertinimu, byloje „nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti ir motyvuotai pagrįsti nei neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį, nei jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimą“.

Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkosaugininkai ieškinyje labiau akcentavo reikalingo „Kauno vandenų“ leidimo nuotekoms išleisti neturėjimą, ne žalos padarymo faktą.

„Nagrinėjant bylą teisme ir ieškovo atstovė nurodė, kad jeigu atsakovė būtų išleidusi nuotekas į Neries upę per išleistuvus, kurie įrašyti taršos leidime ir užplombuoti, už viršytą leistiną teršalų kiekio išleidimą jai būtų apskaičiuotas taršos mokestis“, – sprendimą grindę teismas.

Tuo metu „Kauno vandenų“ ir trečiųjų asmenų advokatams patirtos išlaidos, pasak teismo, neviršija rekomenduojamų, o „Kauno vandenų“ išlaidos ekspertizei yra pagrįstos.

„Įvertinus bylos apimtį ir sudėtingumą, jų mažinti nėra pagrindo“, – nurodė teismas.

Remiantis jo nutartimi, 2019-ųjų rugpjūčio 21-ąją Aplinkos apsaugos departamentas gavo du pranešimus apie buitines nuotekas, išleidžiamas į Neries upę Panerių gatvėje ir prie Varnių tilto, o rugpjūčio 22-ąją – pranešimą apie Jonavos gatvėje išleidžiamas nuotekas.

Paėmę kontrolinius mėginius, aplinkosaugininkai nustatė, kad į aplinką buvo išleista per 41 tūkst. kub. m nevalytų nuotekų, kuriose buvo virš 10 tonų teršalų.

Aplinkos apsaugos departamentas 2020-ųjų liepą „Kauno vandenims“ už tai skyrė 3,5 tūkst. eurų baudą, kurią bendrovė ginčijo teismuose, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai vasarį aplinkosaugininkų sprendimą paliko nepakeistą.

Tų pačių metų kovą Kauno apygardos teismas priėmė nagrinėti departamento ieškinį „Kauno vandenims“ dėl 1,1 mln. eurų žalos atlyginimo. Bendrovės advokatė Jolita Juškaitė teismui pateiktu atsiliepimu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Kaip rašė BNS, įvykus avarijai „Kauno vandenys“ teigė, kad ji galėjo kilti dėl gausaus kritulių kiekio, kauniečiams laikinai buvo rekomenduojama nesimaudyti Neryje ir Nemune ties upių santaka.