Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai | KaunoDiena.lt

KAUNO ŽYDAI PIKTINASI: IŠNIEKINTI MŪSŲ JAUSMAI

Dalis žydų bendruomenės niršta, kad senųjų kapinių teritorijoje aplinkiniai gyventojai įsirengė sodą, pavedosaugininkai grūmoja ne tik dėl sugadintos istorinės tvoros.

Nesutaria tarpusavyje

Kauno žydų religinė bendruomenė jau ne vienus metus baksnoja, kad Radvilėnų plente esančiose kapinėse vietos gyventojai įsirengė sodą, nelegaliai iškasė žemę ir dabar trypia senąsias kapavietes. Jų kantrybės taurė persipildė, kai pastebėjo, kad visai neseniai sode įrengta laistymo sistema, neaišku, iš kur atsirado ir jūrinis konteineris.

"Pagal istorinis šaltinius čia yra kapavietė. Tik sovietmečiu, kai aplink statė namus, čia suvertė visas statybines atliekas. Dabar, neatlikus jokių tyrimų, staiga atsirado asfalto takas ir šiukšlių. Tai vandalizmas ir išniekinti mūsų jausmai", – rodydamas į vešintį sodą piktinosi Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas. Lyg tyčia, įrengtame sode klausantis pašnekovo, ramybę sudrumstė vietinių gyventojų paleistas šuo.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas tikina, kad M.Bairakas nėra teisus ir įrengtas sodas niekam netrukdo. Jis taip pat aiškino, kad šioje vietoje žydai nebuvo laidojami, todėl želdiniai ir laistymo sistema netrukdo.

"Reikia tik pasidžiaugti, kad ten žmonės tą baisų kampą sutvarkė. Nėra net minties, kad ten buvo laidota. Spėjame, kad laidojimo duobė galėjo būti kairėje kapinių pusėje prie tvoros, bet tikrai ne ten, kur sodas. Būtų absurdas, jei tą sodą dabar sunaikintų", – teigė G.Žakas. Tiesa, jis negalėjo komentuoti kitų paveldosaugos pažeidimų.

Vis dėlto G.Žakas atkreipė dėmesį, kad sodą įrengęs gyventojas turėjo viską derinti su "Kapinių priežiūra" ir žydų bendruomene, bet to nepadarė.

Pagal istorinis šaltinius čia yra kapavietė. Tik sovietmečiu, kai aplink statė namus, čia suvertė visas statybines atliekas. Dabar, neatlikus jokių tyrimų, staiga atsirado asfalto takas ir šiukšlių. Tai vandalizmas ir išniekinti mūsų jausmai.

Pasak G.Žako, kitą savaitę į Žaliakalnyje esančias kapines planuoja atvykti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Kartu su "Kapinių priežiūros" atstovais dar kartą bus apžiūrėtas sodas ir priimtas sprendimas, ką daryti toliau.

M.Bairako teigimu, pagal judaizmą senosiose žydų kapinėse negalima atlikti jokių kasinėjimo darbų, todėl juos žeidžia, kad buvo sodinami medžiai, įrengiama laistymo sistema.

"Mes nesame nusiteikę prieš gamtą, bet medžiai čia buvo pasodinti savavališkai. Kreipėmės ir į Lietuvos žydų bendruomenę, gavome atsakymą, kad joks leidimas nebuvo duotas. Dabar reikėtų viską nupjauti, laistymo sistemos įvadus – taip pat, o patys vamzdžiai tegul lieka po žeme", – pareiškė žydų atstovas.

Į įspėjimus nereaguoja

"Kapinių priežiūros" vadovo Ričardo Čėsnos teigimu, šalia kapinių gyvenantys kauniečiai keletą kartų jau buvo įspėti dėl sodo, tačiau jie, atrodo, į tai linkę numoti ranka, ir savavališkai įrengtas sodas plečiasi. Negana to, niekas nežino, kaip kapinių teritorijoje atsirado jūrinis konteineris.

Pasak Panemunės-Šančių kapinių vedėjo Edmundo Mikalausko, vietos gyventojai nelinkę nusileisti.

"Kalbėjausi su jais kelis kartus. Kiek supratau, prieš penkerius metus buvęs direktorius esą leido jiems čia sodinti. Iš pradžių jie kitoje vietoje norėjo sodinti, tačiau vėliau atsirado čia keletas augalų ir niekas į juos nereagavo", – pasakojo jis.

"Kapinių priežiūros" atstovai atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – pažeistą paveldinę tvorą ir savavališkai sudėtas trinkeles.

Šia veikla įtariami artimiausi nuosavo namo gyventojai, tačiau  negalima įrodyti, kas tiksliai čia vykdė kasinėjimo darbus.

Pažeistas paveldas

Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Andrius Liakas, apžiūrėjęs senąsias žydų kapines, patvirtino, kad pažeidimų čia tikrai yra. Atliekant bet kokius veiksmus paveldo objekte, turi būti gauti reikiami leidimai, o šiuo atveju dėl sodo įrengimo niekas paveldosaugininkų neinformavo.

Specialistas pastebėjo, kad kapinių tvora yra sugadinta. Joje padarytos penkios šešios skylės, skirtos metaliniams įtvirtinimams, ant kurių galėtų augti vijokliai. Leidus ant tvoros vešėti šiems augalams, kultūros paveldo objektas paskęstų tarp lapų.

"Tokio įžūlumo per dešimt savo darbo metų dar nemačiau. Malkos ten guli, gal dar ir šašlykus čia kepa. Tai istoriškai skausmingas objektas. Tai yra tikra savivalė ir padarytas administracinis pažeidimas. Keliose vietose pragręžta tvora, o ji autentiška. Neturi būti nei želdinių, nei tvora sugadinta. Skylės išgręžtos šiemet, nes praėjusiais metais tvora buvo detaliai apžiūrėta ir nieko ten nebuvo", – piktinosi paveldosaugininkas A.Liakas.

Ėmėsi iniciatyvos

Tam, kad pavyktų išspręsti susidariusią situaciją, "Kapinių priežiūros" vadovas R.Čėsna pažiūrėti įrengto sodo pakvietė ne tik žydų atstovus, paveldo sergėtojus, bet ir policiją. Susitikimo metu buvo sutarta, kad reikia užkirsti kelią tolesnei kauniečių intervencijai į senąsias žydų kapines. Be to, bus siekiama panaikinti savivalės rezultatus. R.Čėsnos teigimu, čia neturi likti nei dekoratyvinių augalų, nei laistymo sistemos. Būtina sutvarkyti ir tvorą. Jis užsiminė, kad pareigūnai galėtų pradėti ir ikiteisminį tyrimą.

"Mūsų įstaiga neturi jokios teisinės galimybės bausti tų, kurie tai padarė. Jei gyventojai investavo čia savo pinigus, matyt, norės želdinius pasiimti. Mes išsiųsime raštą, jei nebus sureaguota – tvarkyti imsimės patys", – sakė R.Čėsna.

Kultūros paveldo atstovas pritarė, kad senosiose kapinėse neturėtų likti savivalės ženklų.

Prosenelio sodas?

"Kauno dienos" kalbinti vietos gyventojai nelinkę sutikti su žydų bendruomenės atstovų kalbomis, kad jų pasodinto sodo vietoje yra senosios kapavietės.

Tai gal vėl reikia padaryti šabakštyną? Kai jis buvo, žydų atminimo nežeidė, o kai žmonės savo rankomis sutvarkė, pasidarė blogai.

Šalia senųjų žydų kapinių gyventis Antanas tikino, kad sodą prižiūri jo kaimynės, jis tik kartais padeda moterims atlikti sunkesnius darbus.

"Ten nuo seno auga ir obelys, ir slyvos, ir gudobelės. Ten tikrai nebuvo laidojama. Tik anksčiau šią teritoriją priskyrė kapinėms. Sovietmečiu, kai statė aplinkinius namus, ten supylė daug statybinių atliekų, todėl ta vieta aukštesnė. Dabar tą sodą prižiūri kas netingi, aš padedu, nupjaunu žolę", – sakė vyras.

Tai, kad dabartinio sodo vietoje niekada nebuvo laidojami žmonės, tikino ir Jolanta. Jos namas yra visiškai kapinių teritorijoje. Čia gyveno ir kapus prižiūrėjo jos prosenelis, vėliau – senelis, dabar namą perėmė moters šeima. Ji pasakojo, kad jos prosenelis buvo vienintelis kapinių darbuotojas. Jis dirbo prižiūrėtoju, duobkasiu ir visus darbus, susijusius su senosiomis žydų kapinėmis, atlikdavo pats. Dėl to jam buvo paskirtas namas, o vėliau kapinės visai priartėjo prie pastato. Anot Jolantos, patys žydai jam leido įsirengti sodą, nes toje vietoje nebuvo numatyta laidoti.

"Kai buvo įrengtos antkapių dirbtuvės, į sodą keliavo ir atliekos. Kadangi prosenelis pats viską prižiūrėjo, po savo medžiais tikrai joks sveikas žmogus nebūtų laidojęs žmonių. Aš pati ne vieną valandą praleidau archyvuose ir neradau, kad ten būtų kalbama apie laidojimo", – kalbėjo moteris.

Ji tikino, kad pati dabartinio sodo neprižiūri, pro jį praeina tik tam, kad patektų į savo namus. Pasakius, kad tiek žydų bendruomenė, tiek "Kapinių priežiūra" ketina naikinti sodą, kaunietė neslėpė pasipiktinimo.

"Tai gal vėl reikia padaryti šabakštyną? Kai jis buvo, žydų atminimo nežeidė, o kai žmonės savo rankomis sutvarkė, pasidarė blogai. Kapinės yra didelėje teritorijoje ir ten, kur tikrai nebuvo laidojama, dabar sutvarkė, o jiems jau netinka?" – susierzinusi sakė Jolanta.

GALERIJA

  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
  • Kauno žydai piktinasi: išniekinti mūsų jausmai
Akvilės Snarskienės nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (49)

Anonimas

Jei tokios problemos iškilo perlaidokit tuos palaikus.Sovietiniais laikais buvo padaryta didelė žala žydų tautybės žmonėms,kapinės išardytos,paminklai sunaikinti.Ar ne per daug sau leidžiam?

...

Reikia priimt nutarimą: "ARBA per 3 mėn. susitvarkot savo kapus, arba buldozeriai juos su žemėmis sulygins: AR turit kvitus su žemės mokesčiais?

Uj j j

Kazko paskutiniu metu lietuviski chaimes ir saros vis nepatenkinti,pykstasi tarp saves...nepasidalina.. tikri uj ir uj problemos..euras per trumpas ...in LT..
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS