Būklė – kritinė
Kauno rajono savivaldybė pagal užimamą plotą šalyje yra aštunta. Žemės ūkio naudmenos sudaro pusę savivaldybės teritorijos, o sausinamas (melioruojamas) plotas – apie 57 proc.
Prieš 50–60 metų įrengtų melioracijos inžinerinių statinių būklė, kaip ir visoje Lietuvoje, yra kritinė, nusidėvėjimas 74,4 proc. ir kasmet didėja. Dėl to pakaunės žemdirbiai gauna 15–30 proc. mažesnį derlių, o kai kurių vietovių gyventojai patiria problemų dėl potvynių ir užmirkusių teritorijų.
Melioracijos įrenginių inžineriniai statiniai ir jų būklė tampa svarbūs ne tik ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, bet ir naujai susiformavusių kvartalų gyventojams dėl lietaus vandens surinkimo.
Augančios investicijos
Melioracijos fondo lėšos yra skirtos melioracijos sistemų rekonstrukcijai, remontui, priežiūrai ir investiciniams projektams bendrai finansuoti. Šis finansavimas sudarė realias galimybes ne tik pačiai savivaldybei vykdyti būtinus darbus, bet ir aktyviai kviesti ūkininkus ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijas rengti paraiškas ES investicijoms pritraukti.
Jau galima drąsiai teigti, kad Melioracijos fondas reikšmingai prisidėjo prie investicijų augimo. 2024 m. bendros investicijos (įskaitant valstybės, savivaldybės ir ES lėšas) siekė 1,1 mln. eurų, iš kurių 486 tūkst. eurų sudarė savivaldybės indėlis. 2025 m., įsteigus fondą, bendros investicijos išaugo iki 3,2 mln. eurų (savivaldybės dalis – 1,4 mln. eurų).
2026 m. melioracijos statiniams tvarkyti suplanuotos 4,1 mln. eurų investicijos, iš jų 1,5 mln. eurų sudaro savivaldybės lėšos.
Yra jau baigtų projektų
Melioracijos fondo lėšomis šias metais atlikta valstybei priklausančių melioracijos sistemų, esančių Bubių kadastro vietovėje, rekonstrukcija: atnaujinta beveik 28 km griovių, 256 žiotys ir 31 pralaida. Bendra projekto vertė – 240 tūkst. eurų.
Metų pradžioje Melioracijos fondo lėšomis parengtas Lapių kadastro vietovės melioracijos sistemų rekonstrukcijos projektas, kurio esmė – sutvarkyti 71 km griovių, esančių Lapių ir Vandžiogalos seniūnijose. Intensyviai pradėti darbai, kurių bendra vertė – beveik 533 tūkst. eurų, vyksta ir dabar: šiemet suplanuota pabaigti rekonstruoti 33 km griovių. Likusi dalis projekte numatytų darbų bus įgyvendinta kitais metais“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Asta Tamonienė.
Asociacijų vaidmuo
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja pasidžiaugė, kad prie investicijų išaugimo ir galimybės atnaujinti melioracijos sistemas pastebimai prisideda Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ teikiamos finansinė galimybės.
„Savivaldybė gali pretenduoti tik į vieno projekto finansavimą per metus, t. y. teikti tik vieną paraišką, todėl itin svarbus ūkininkų įsitraukimas. Džiaugiamės, kad 2024 m. Kauno rajono ūkininkai neliko abejingi: praėjusiais metais finansavimą – 1,3 mln. eurų – gavo trys paraiškos, kurias teikė Jurginiškių, Vilkijos drenažo ir Liučiūnų melioracijos statinių naudotojų asociacijos. Jos prie projektų turi prisidėti 35 proc. savo lėšų. Siekiant skatinti ūkininkus pritraukti investicijas, visą šią sumą – 455 tūkst. eurų – įsipareigojo padengti savivaldybė“, – pabrėžė A. Tamonienė.
Įgyvendinus šiuos projektus, bus pagerinta beveik 600 ha sausinamo ploto būklė, rekonstruota per 30 km griovių, per 30 km drenažo sistemų įrenginių ir 41 pralaida. Pasak Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjos, pagrindiniai ūkininkų vykdomų projektų darbai baigiami vykdyti dar šiemet, kitais metais liks baigiamieji darbai, dokumentacijos tvarkymas.
Metų pradžioje Kauno rajono savivaldybė kvietė ūkininkus teikti paraiškas. Ūkininkai pateikė dešimt paraiškų ir, kaip leidžiama, – vieną savivaldybė. Visos vienuolika paraiškų gavo finansavimą – 5 mln. eurų (iš jų 1,7 mln. skirs savivaldybė). Tai 2026–2027 m. leis rekonstruoti 84 km griovių, 52 pralaidas vienuolikoje kadastro vietovių: Liučiūnų, Čekiškės, Padauguvos, Daugeliškių, Piliuonos, Rokų, Vandžiogalos, Juragių, Mastaičių, Raudondvario, Zapyškio.
Siekiant skatinti ūkininkus pritraukti investicijų, visą šią sumą – 455 tūkst. eurų – įsipareigojo padengti savivaldybė.
Skirtingi etapai
Be jau minėtų melioracijos sistemų rekonstrukcijos darbų, kurie buvo finansuoti Melioracijos fondo lėšomis, savivaldybė įgyvendino ir ES projektus. Kai kurie jų jau užbaigti, kiti tebevyksta, tretiems parengta dokumentacija.
Rugsėjį baigtas įgyvendinti ES finansuotas projektas „Kauno rajono Piliuonos kadastro vietovės melioracijos statinių rekonstravimas“, kurio bendra vertė – 275 tūkst. eurų (iš jų 90,5 tūkst. eurų – savivaldybės dalis). Valstybės lėšomis (123 tūkst. eurų) jau atlikti Babtų ir Raudondvario melioracijos griovių remonto darbai.
Baigiamas įgyvendinti ir beveik 498 tūkst. eurų (savivaldybės dalis – beveik 86 tūkst. eurų) valstybės lėšomis finansuotas projektas „Kauno rajone, Nemuno baseino Nevėžio pabaseinyje, esančių valstybei nuosavybės teise priklausančių blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimas“.
„Pradėti vykdyti darbai įgyvendinant ES projektą „Kauno rajono Rokų kadastro vietovės melioracijos statinių rekonstravimas“, skyrus finansavimą pradėta rengti techninė dokumentacija projektui „Kauno rajono Mastaičių kadastro vietovės melioracijos statinių rekonstravimas“, – vardijo Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja.
Tai, kas atnaujinta, nebus palikta likimo valiai. A. Tamonienė pabrėžė: įgyvendintų projektų tęstinumui užtikrinti, t. y. griovių šienavimui ir priežiūrai, skirta per 77 tūkst. eurų valstybės lėšų.
„Praėjusių metų pabaigoje džiaugėmės, kad įgyvendinami investiciniai projektai leidžia kasmet padidinti rekonstruojamų griovių ilgį. 2023 m. rekonstruota 20 km, o 2024 m. – 40 km.“
Skaičiuojama, kad šiemet, pabaigus darbus, bus rekonstruota per 160 pralaidų, 150 km griovių. Tai pastebimai prisideda prie melioracijos sistemų būklės gerinimo.
Komentaras
Antanas Nesteckis,
Kauno rajono savivaldybės vicemeras
Kauno rajono savivaldybės nuoseklūs ir strategiškai suplanuoti veiksmai melioracijos srityje duoda apčiuopiamų rezultatų – 2024 m investicijos buvo 1,1 mln., o 2025 m. jos išaugo iki 3,2 mln., kitąmet jau sieks ne mažiau kaip 4,1 mln. eurų.
Savivaldybė, pirmoji šalyje įsteigusi Melioracijos fondą ir aktyviai bendradarbiaujanti su ūkininkais ir jų asociacijomis, sėkmingai pritraukia tiek valstybės, tiek ES paramą. Taip atkuriama ir modernizuojama svarbi infrastruktūra, kuri užtikrina žemės ūkio našumą.
Ši kryptinga veikla rodo, kad Kauno rajonas tampa pavyzdžiu, kaip atsakingas požiūris į melioraciją gali virsti ilgalaike investicija į tvarų kaimo ir žemės ūkio vystymą.
(be temos)