Susibūrė grupė

Metų pradžioje Kaune ir rajone išrinkti politikai Seime susibūrė į Kauno krašto bičiulių grupę. Grupės vadove išrinkta Seimo narė Gintarė Skaistė. Anot politikės, tai, kad grupėje susibūrė skirtingų partijų atstovai, leis geriau rasti tinkamiausius sprendimus.

Vakar Kauno krašto bičiulių grupė pirmą kartą susitiko su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu ir jo pavaduotojais. Susitikimo metu vicemerai pristatė svarbiausius projektus ir planuojamas statybas.

"Pagrindinis mūsų tikslas, kurį keliame miestui – naujo Kauno centro formavimas. Tai siejasi ir su Mokslo centru, ir su kitais aplink Nemuno salą planuojamais objektais. Žinoma, nepamirštame ir esamo Naujamiesčio. Greitai bus baigtas Laisvės alėjos rekonstrukcijos pirmasis etapas, – pasakojo vicemeras Povilas Mačiulis. – Per dvejus metus tikimės įgyvendinti likusius penkis etapus, jam konkursas bus skelbiamas po maždaug dviejų savaičių. Vis dėlto finansavimas priklauso ir nuo Vyriausybės, ar Laisvės alėja bus įtraukta į planus."

Vicemeras taip pat atkreipė Seimo narių dėmesį į Aleksote, Lakūnų gatvėje esantį sklypą. Čia seniau buvo Karinių oro pajėgų (KOP) paieškos ir gelbėjimo postas, tačiau šį objektą perkėlus į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, maždaug 30 he ploto sklypas liko laisvas. P.Mačiulis pabrėžė, jog ši vieta taip pat bus svarbi visam Kaunui.

"Dėl pagalbos – mes tvarkomės patys, tačiau gerai būtų, kad netrukdytų dirbti, – po susitikimo juokavo Kauno meras V.Matijošaitis. – Tačiau matau, kad Seimo nariai rimtai nusiteikę dirbti, tad tikimės gero bendradarbiavimo."

"Stengiuosi matyti Kauno, bet kartu ir visą šalies situaciją. Kaunas šiuo metu yra pagrindinis miestas, kuris per dešimt metų gali pritraukti investicijų, todėl į čia reikia nukreipti paramą, kad tos investicijos ateitų", – sakė Žaliakalnyje į Seimą išrinktas konservatorius Gabrielius Landsbergis.

G.Skaistės teigimu, su Kauno miesto valdžia susitikimai bus vykdomi kas tris mėnesius. Jų metu miesto tarybos nariai ir parlamentarai galės išsakyti pastebėjimus, atkreipti dėmesį į gyventojų problemas bei į tolesnius Kauno planus.

Kadangi Seimo nariai yra kauniečiai arba išrinkti Kaune, jie pakankamai gerai žino miesto problemas. Šiandien išskyrėme keletą jų – tai piko metu besikemšanti autostrada, žiedinių savivaldybių naikinimas ir ministerijų perkėlimas į Kauną.

Išsakytos problemos

Tiek Kauno miesto savivaldybės, tiek Seimo nariai pirmojo susitikimo metu išsakė pagrindines problemas, kurios gali stabdyti miesto plėtros planus.

"Kadangi Seimo nariai yra kauniečiai arba išrinkti Kaune, jie pakankamai gerai žino miesto problemas. Šiandien išskyrėme keletą jų – tai piko metu besikemšanti autostrada, žiedinių savivaldybių naikinimas ir ministerijų perkėlimas į Kauną, – sakė Kauno krašto bičiulių grupės įkūrėja G.Skaistė. – Dabar reikia šiek tiek lobizmo, kad šis reikalas įgautų pagreitį."

Lūkesčius dėl magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda išplatinimo nuo Petrašiūnų iki maždaug Kauno riboženklio garsiai išsakė miesto atstovai. Šis kelias yra valstybinės reikšmės, tad savivaldybė negali jo tvarkyti, platinti savo lėšomis, tačiau miestiečiai priversti nuolat strigti milžiniškose automobilių spūstyse.

"Naujo tilto per Nerį pastatymas ir A1 kelio praplatinimas iki keturių eismo juostų viena kryptimi yra prioritetinis projektas. Popieriuje septynerius metus tilto projektas guli, tad norėtume, kad šiemet tai pajudėtų, nes nebebus įmanoma važiuoti, o miesto viduje gatves mes ir patys susitvarkysime", – pastebėjo meras V.Matijošaitis.

Vaiko teisių klausimai

Susitikimo metu nuskambėjo ir baimės dėl planuojamos vaiko teisių tarnybos centralizavimo. Po kraupių įvykių, kai buvo mirtinai sužaloti vaikai, Seimas ruošiasi į ministerijos rankas perimti visas vaikų teisėmis besirūpinančias institucijas.

Tokiai pozicijai Kauno savivaldybė pritaria tik iš dalies. Kaunas šiuo metu vykdo reformas vaikų globos srityje. Atsirado budintys globėjai. Visą parą pradėjo budėti ir vaiko teisių specialistai. Kad Kaunas gali būti pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, yra užsiminusi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Mūsų komanda, dirbanti su socialinėmis paslaugomis, nuogąstauja, kad vaiko teisių funkcija gali būti per daug centralizuota. Galime būti situacija, kai ši sistema bus atskirta nuo savivaldos. Panašią situaciją turime su Darbo birža. Tai bendradarbiavimas, kuris pasilieka tik per iniciatyvas, tačiau netiesiogiai. Tada iškyla daug klausimų. Kas samdys psichologą, iš kur jam bus mokami pinigai. Jei nebūtų centralizuota, Kaunas vietoje spręstų – aiškino Rasa Šnapštienė. – Miesto savivaldybėms, kurios turi išteklius, lengviau tvarkytis savarankiškai, o mažoms – kyla problemų, tad gal reikėtų orientuotis į mišrų modelį."

Tokiai pozicijai pritarė ir G.Landsbergis. Jis tikino, kad visose Lietuvos savivaldybėse gerokai skiriasi socialinių paslaugų kokybė. Anot politiko, Kaunas gali pasidžiaugti, kad kokybiškai orientuojamasi į vaikų teises, tačiau tuo negali pasigirti mažesnės savivaldybės.

"Norisi užtikrinti bendrą lygį visoje Lietuvoje, todėl ir ketinama centralizuoti. Tai teisingas kelias, tačiau ateityje galime kalbėti apie tai, kad kai kurios savivaldybės gali eiti dar toliau ir efektyviau tvarkytis. Tada būtų dviejų greičių sistema, kai minimalius standartus suteiktų ministerija, o žalia šviesa degama kitoms savivaldos idėjoms", – kalbėjo Seimo narys.