KODĖL KAUNUI PRIREIKĖ ĮSTRIŽINĖS PERĖJOS IR KAIP JA NAUDOTIS?

Kaunas ir vėl eksperimentuoja gatvėse. Prieš kelerius metus čia buvo atsiradę rombai, o trečiadienį visuomenei  pristatyta pirmoji Lietuvoje įstrižinė perėja. Kodėl tokia perėja atsirado, LNK žurnalistė teiravosi Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Matusevičiaus.

– Kas čia per perėja?

– Lietuvoje pirma įstrižinė perėja. Žmonės gali eiti iš vieno kampo į kitą. Ir sutaupyti laiko pereinat gatvę, jei jiems reikia kirsti dvi gatves.

– Kodėl tokios perėjos prireikė?

– Jau kuris laikas šviesoforai buvo sureguliuoti taip, kad pėstieji galėjo eiti saugiai per visą sankryžą visomis kryptimis. Mes pamatėme, kad žmonės tuo naudojasi. Norėdami dar kartą pažymėti ir kiti žinotų, kad ją (gatvę) galima pereiti ir kitu būdu.

– Kaip ją dabar reikėtų pereiti? Ar galima eiti senuoju būdu? Ar tik naujuoju ženklinimu? Ar senasis dings? Kaip ja naudotis?

 Tuo metu sankryža būna saugi. Nė vienas automobilis nejuda į sankryžą.

–  Kaip žmonėms patogu. Nes tuo metu sankryža būna saugi. Nė vienas automobilis nejuda į sankryžą. Žmogus gali kirsti gatvę patogioje vietoje.

– Kitaip sustatyti ir šviesoforai. Kodėl?

– Šviesoforai jau ir anksčiau buvo sustatyti. Dėl to ir kilo ta mintis, nes pamatėme, kad žmonės kerta taip, nes jaučiasi saugiai. Mums prioritetas – saugumas.

– Ar čia buvo kažkokių eismo įvykių? Kodėl pasirinkta šita perėja, šita vieta?

– Šita perėja patogi tuo, kad vienu metu iš visų pusių galime sustabdyti transporto priemones. O jeigu jie važiuotų – kirstų pėsčiųjų ėjimo takus. Bandant išvengti tų pavojų ir buvo priimtas tas sprendimas.

– Ar čia būna eismo nelaimių? Partrenktų pėsčiųjų?

– Konkrečiai šioje sankryžoje skaudžių eismo įvykių neturėjome. Bet pastebime iš statistikos, Kauno miesto savivaldybėje įvykstančių įvykių, kad vis dėlto  reguliuojamose pėsčiųjų perėjose įvyksta tikrai skaudžių įvykių.

– Ar gali šitas ženklinimas padėti išvengti avarijų ir nelaimių su pėsčiaisiais?

– Ženklinimas – tik papildymas, parodymas žmonėms, kad jie yra saugūs. Nes automobiliai tuo metu nejuda, jie stovi ties raudonu šviesoforu.

– Kodėl pasirinktas Kauno pavyzdys? Iš kur sėmėtės praktikos? Juk praktikos nėra – tai pirmoji Lietuvoje tokia sankryža.

– Tikrai ne patys sugalvojome. Vakarų Europoje matome pilna didžiųjų miestų, kurie taip yra įsirengę. Paėmėme gerąjį pavyzdį ir atkartojome Kaune.

– Ar oficialiai viskas yra suderinta? Ar nebus kaip su rombais – neįteisinti, kažko trūksta? Ar tai – oficialu ar dar vis dėlto eksperimentinis variantas?

– Kreipiamės prieš kurį laiką ir į ministeriją. Gavome atsakymą, kuriame nematėme kliūčių, dėl ko negalėtume to padaryti.

– Gali atsirasti kažkur daugiau Kaune tokių sankryžų?

–Tikrai ieškosime tokių variantų. Tik reikia įvertinti ne tik saugumą, bet ir kitų eismo dalyvių (transporto priemonių, pėsčiųjų, dviratininkų) būdą bei parinkti optimaliausią variantą.

– Bet yra dar tokių vietų, kur galėtų atsirasti?

–Yra. Jų nėra daug, bet yra.

– Kaip  pasiteisino pirmasis eksperimentas  – rombai? Praėjo jau ketveri metai.

– Manome, kad pasiteisino, nes nuo rombų įrengimo metų neturime nė vieno žuvusio nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose.

– Galima sakyti, kad eksperimentai mieste su gatvėmis tikrai duoda naudos?

– Tikrai stengiamės, kad visi eismo dalyviai būtų saugūs. Ypač pėstieji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ką apie įstrižinę perėją  mano kauniečiai?

Tokią perėją, atsiradusią Kaune Maironio ir K. Donelaičio gatvių sankirtoje, iki šiol galėjome matyti tik JAV, Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Visgi panašu, kad kauniečiams prie pokyčių priprasti dar yra sudėtinga. Ką apie tokią perėja mano patys žmonės?

„Gerai. Sutaupo laiką. Juk taip reiktų per perėją eiti dvigubai. O taip galima tiesiai. Sutrumpina kelią. Tai teigiamai įvertinčiau“, – pasisakė kalbinta moteris.

„Būdavo, trumpina kelią ir, aišku, kad čia pavojinga. Ir ten važiuoja, ir čia mašinos. Čia labai sunku. Labai gerai, kad padarė. Pritariame. Už šitą pasirašome“, – jai antrino vyras.

„Čia pagal žmones prisitaikė. Praktiškai, kai užsidegdavo tas „ilgas žalias“, tie, kam reikia, taip ir eidavo“, – nesenus laikus priminė ponas.

„Gal pavojingiau, sakyčiau. Vaikai juk ne visi žiūri – žalia ar raudona. Man atrodo, pavojinga truputį. Ir su dviračiais vaikai važinėja. Nelabai, man atrodo, čia gera idėja“, – abejojo šviesiaplaukė moteris.

„Aš jau seniai taip vaikštau“, – šypsojosi kita moteris.

„Jeigu apsvarstyta, tai, manau, vis tiek turėtų būti ir saugu, ir patogu“, – pasisakė jaunuolis.