KOKIO PĖSČIŲJŲ TILTO REIKIA Į KAUNO SENAMIESTĮ?

Šią savaitę sulaukus vadinamojo Kėdainių tilto per Nemuną statybų starto, laukiama ir šalia P. Vileišio tilto taip pat į Vilijampolę nusileisiančio pėsčiųjų tilto, iškilsiančio virš Neries.

Kokio reikia?

Trečiadienį Kauno architektų ir urbanistų tarybos posėdyje buvo svarstomi du priešprojektiniai pasiūlymai.

Šis pėsčiųjų tiltas taps papildoma jungtimi tarp Senamiesčio ir Vilijampolės. Tikimasi, kad užtikrins geresnį susisiekimą pėstiesiems ir dviratininkams, pasitarnaus turizmui skatinti. Tiltas bus pritaikytas ir greitosios medicinos pagalbos transportui.

Tilto numatyta vieta – tarp Brastos g. 32 ir Jonavos g. 1A, virš sąnašų salelės Neryje. Senamiesčio pusėje tiltas perspektyvoje žiūrės į M. Valančiaus gatvelę ir tarsi taps jos tęsiniu.

Buvo aptarti du priešprojektiniai pasiūlymai, kurių vieną parengė Šarūno Kiaunės projektavimo studijos, o kitą – „SRP projekto“ atstovai.

Tarybos nariai, susipažinę su pasiūlymais, dauguma balsų pritarė, kad tolesnio vystymo vertesnis Š. Kiaunės, Astos Kiaunienės ir jų komandos sumanymas.

„Tiltas yra labai svarbioje miesto vietoje, todėl labai svarbus jo individualumas ir atraktyvumas“, – kalbėjo KAUET narė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė.

Abiejuose pasiūlymuose ji įžvelgė ir labai gerų, ir taisytinų pusių. Pavyzdžiui, kaip ir ne vienam kitam ekspertui, jai užkliuvo per daug Š. Kiaunės projektavimo studijos tilto kolonų – jų numatytos penkios.

Rekomenduota ieškoti būdo, kaip apsieiti su trimis. Tai pavyko „SRP projekto“ atstovams. Tai Š. Kiaunės tilto įspūdžiui suteiktų dar daugiau lengvumo.

Kauno senamiestis nėra toks didelis, čia ne Paryžius, ne Senos upė, kad būtų galima dešimtis tiltų į vieną salą pastatyti.

Papirko minimalizmu

Pastarojo priešprojektiniuose pasiūlymuose nuo tilto numatomas nusileidimas į sąnašų salą. Š. Kiaunė svarsto, kad vertėtų įveiklinti ir šią vietą. Nusileidimui G. Janulytė-Bernotienė, kaip ir jos kolegos, pritartų, bet, jos manymu, salą vertėtų palikti laukinę, jos nekultūrinti.

„Jeigu gruntas leidžia, pritarčiau, kad sala būtų galima pasinaudoti“, – pritarė ir kiti. Išsakyta, kad sala tikrai atitiktų žvejų, pliažininkų ar panašaus laukinio poilsio mėgėjų poreikius.

„Švelnus lengvas tiltas su į vandenį susmingančiomis kojomis. Mažiau atramų“, – komentavo KAUET narė architektė Loreta Janušaitienė ir akcentavo, kad nevertėtų konkuruoti su formų gausiu Senamiesčiu, tad pasisako už švelnesnę minimalistinę versiją.

Tilto užsakovas – Kauno miesto savivaldybė. Savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius atkreipė dėmesį, kad pasaulio didmiesčiai nesibijo ir išskirtinių sprendimų, labai aktyvių sumanymų.

„Atrodo, Kaunas tokiems dar nepasiruošęs. Tačiau atsargumas gėdos nedaro. Kauno senamiestis nėra toks didelis, čia ne Paryžius, ne Senos upė, kad būtų galima dešimtis tiltų į vieną salą pastatyti, ir visokiausių rūšių. Jeigu mes Senamiestyje pradėtume labai iškilius, gerai matomus tiltus statyti, tai tikrai gali pakenkti Kauno senamiesčiui“, – į KAUET ekspertų išvadas reflektavo N. Valatkevičius.

Išsakyta abejonių, kaip viskas atrodys per ledonešį. „Per ledonešį yra reikalų. Būna tikros ledų grūstynės. Neris sekli, vietose net patvankų susidaro. Reikėtų pagalvoti apie atramų apsaugą“, – patarė kolegos.

Procesas: priešprojektiniai pasiūlymai aptarti Kauno architektų ir urbanistų tarybos posėdyje. Regimanto Zakšensko nuotr.

Požeminė automobilių aikštelė

Kartu su šiuo pėsčiųjų tiltu Senamiestyje laukia ir kitų pasikeitimų. Prie Kauno pilies nebeliks antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau atsiras požeminė. Antžeminė stovėjimo aikštelė ir jos prieigos, kaip numatyta plane, taps pėsčiųjų erdve.

N. Valatkevičius minėjo, kad planuojant tiltą pavyko susitarti dėl reikiamos sklypo dalies naudojimo visuomenės reikmėms – savininkai sutiko dėl servituto teisės. Yra užmojų teritoriją vystyti plačiau kitoje Brastos gatvės pusėje, į kurią nusileidžia tiltas, tačiau tam dar reikia išspręsti nemažai reikalų, nes žemė ten taip pat privati.

Tilto pakanka neaukšto, nes Brastos gatvė organiškai įsikomponuoja ir susilyginusi su pėsčiųjų taku pereina į jį. Norintiems patekti į kitą gatvės pusę bus įrengta pėsčiųjų perėja. Idėja, kad tiltas pėsčiųjų srautus iš karto vestų į kitą pusę ir nereikėtų turėti reikalų su automobilių transporto srautu, iš karto atmesta, nes tuomet tiltą reikėtų labai iškelti.