KOVO 8-OSIOS ŽIEDAI: TRADICIJĄ PERIMA JAUNIMAS?

„Man tai buvo gana netikėta. Moksleiviai atnešė daug gėlių. Anksčiau taip nepasitaikydavo“, – sakė su didele puokšte žiedų iš Kauno Senamiesčio progimnazijos grįžtanti pedagogė.

Pasak mokytojos, dėl Kovo 8-osios, sovietmečiu vadintos Tarptautine moters diena, iki šiol yra visokių svarstymu, ir tai kartais sukelia nesusipratimų.

„Šiandien parsinešu daug gėlių. Prisipažinsiu, mane tai net nustebino. Net keista, kai toks laikmetis. Daug kas Kovo 8-ąją priskiria rusiškai šventei. Pas mus taip sutapatinta, bet aš žinau, kad tos šaknys nėra rusiškos. Moksleivių gėlės mane labai pradžiugino“, – šypsojosi puikiai nusiteikusi pedagogė.

Vilniaus gatvėje užkalbinome gėlių puokštes besinešančius Gabiją ir Ernestą.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Gėles, kurias nešuosi, pati nusipirkau, nes noriu pati padovanoti. Kalbant apie mano klasę, nepasakyčiau, kad būtų tradicija per Kovo 8-ąją dovanoti gėles, tačiau gėlių tikrai būna. Pasitaiko įvairiai. Kad ir kaip būtų, manau, tai yra puiki diena dovanoti gėles – pavasaris, žiedai. Jei jaunimas nepuoselės švenčių, kurias mėgsta vyresni… Manau, turime tęsti“, – svarstė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje besimokanti Gabija.

VDU studijuojančio Ernesto požiūriu, Kovo 8-oji yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių šventė.

Švenčių moterims niekada per daug nebūna.

„Šiandien turėsiu susitikimų su vyresnio amžiaus moterimis, todėl galvodamas apie jas ir žinodamas, kad tai tos kartos šventė, nupirkau gėlių“, – paaiškino vaikinas.

Jono Jablonskio gimnazijoje besimokančios Smiltė, Marija ir Rugilė džiaugėsi klasiokų įteiktomis gėlėmis ir atkreipė dėmesį, jog tai yra kelerių metų tradicija.

Panašiai kalbėjo ir gėlėmis nešinos Daniela ir Laura iš Maironio universitetinės gimnazijos, Austėja iš LSMU gimnazijos.

Vyresnės kartos atstovą Alfredą sutikome nešantį ne tik didelę puokštę, bet ir nemažai saldumynų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Pasveikinu savo moteris. Tada jos padaro skanius pietus. Dar prie kavos kažką tai tokio. Švenčių moterims niekada per daug nebūna“, – linksmai paaiškino Alfredas.