Šiandien portale kaunodiena.lt svečiavosi miesto meras Andrius Kupčinskas, atsakęs į kauniečių klausimus apie planuojamas investicijas, gatvių būklę, Panemunės tilto statybą ir kitas aktualijas.

– Jūsų pagrindinis rinkimų lozungas buvo „balsuokite už konservatorius, sutvarkysim miesto gatves“. O gatvės tragiškos.

– Mūsų pagrindiniai šūkiai buvo užbaigti „Žalgirio“ areną, sutvarkyti „Girstučio“ plaukimo centrą, mažinti šilumos kainas ir tvarkyti gatves siekiant didesnės akcizo mokesčio dalies vietinės reikšmės keliams. Dabar visų kauniečių didesnė dalis mokesčių už kurą nueina autostradoms tvarkyti. Kaunui iš 200 mln. litų sumokamo akcizo tenka tik 10,5 mln. litų gatvėms tvarkyti. Todėl pagal esamas galimybes ir tvarkomos miesto gatvės. Be to, inicijavome miesto tarybos sprendimą, kad per artimiausius metus papildomai į miesto kelių infrastruktūrą būtų investuota 100 mln. litų, kuriuos savivaldybė įsipareigotų grąžinti rangovams per 10 metų.

Kauniečiai Seimo nariai tuo pačiu atsiliepė į iniciatyvą ir yra įregistravę įstatymo pataisą, kad iš bendro Kelių priežiūros programos fondo vietinės reikšmės keliams savivaldybėse tektų ne 20, o 40 proc. Tada galima būtų tikėtis, kad miestų gatvės būtų tvarkomos kaip autostrados.

– Kokia Panemunės tilto statybos perspektyva? Trūksta pinigų ar noro?

– Esminis dalykas – pinigų trūkumas. Visi ekspertai patvirtino, kad senos statybos Panemunės tiltas nebegalėjo ilgiau tarnauti, todėl prieš keletą metų imta rengti naują techninį tilto projektą, kuriame ir buvo numatyti susprogdinti viršutinę tilto dalį, paliekant atramas, jas stiprinant ir ant jų tiesiant keturių eismo juostų tiltą.

Noro tikrai netrūksta, dedamos visos pastangos bendraujant su Susisiekimo ministerija. Mano potvarkiu vicemeras Vasilijus Popovas yra paskirtas atsakingu už šio projekto įgyvendinimą.

Nesutiksiu su pasakymu, kad šis tiltas veda į sodus. Jis reikalingas ne tik Panemunės ir Šančių gyventojams, bet ir kitiems, atvykstantiems į miestą iš kitų pakaunės vietovių.

Nepaisant nepakankamo finansavimo, rangovas „Kauno tiltai“ savo sąskaita tęsia darbus ir aš manau, kad tiek miesto savivaldybė, tiek Susisiekimo ministerija su bendrove atsiskaitys laiku.

Kaunas – vienintelis Lietuvos miestas, esantis upių santakoje. Mūsų dispozicijoje yra daugiausia tiltų per upes, kuriems nesuteikiamas valstybinis statusas, nors transporto srautai per juos yra net didesni nei kai kurių respublikinės reikšmės tiltų.

Reikia priminti, kad praeitoje kadencijoje, nepaisant politinių konjunktūrų, per Nemuną buvo pastatyti tiltai Druskininkuose ir Alytuje, todėl tikimės abipusio supratimo ir su dabartine Vyriausybe.

– Stumbras (tauras) – mūsų miesto simbolis. Ar matėte, kaip jie laikomi mūsų zoologijos sode? Pats pirmas eksponatas, ir atrodo, kad jie laikomi pagal sovietmečių kolūkių standartus. Ar miestas negali prisidėti prie šių gyvūnų voljero pagerinimo?

– Savivaldybė nėra Lietuvos zoologijos sodo savininkė. Kai buvo naikinamos apskritys, savivaldybei buvo siūloma perimti zoologijos sodą, bet įvertinę visas išlaikymo išlaidas (7-8 mln. litų per metus), krizės laikotarpiu atsisakėme šio pasiūlymo.

Bet per susitikimą su aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu esame aptarę zoologijos sodo klausimus ir investicijų poreikį. Mes padedame rengti zoologijos sodo detalųjį planą ir tikimės, kad 2014-2020 m. zoologijos sodas sulauks svarios ES paramos.

– Kaip vertinate planus sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus?

– Regiono plėtros taryboje susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas pristatė sujungimo planus ir patikino, kad tai esą padės racionaliau išnaudoti oro uostų infrastruktūrą ir paskirstyti skrydžių maršrutus, kad jie nekonkuruotų vieni su kitais ir nepralaimėtų kitų valstybių oro uostams. Miesto savivaldybė nėra Kauno oro uosto steigėja ar savininkė, todėl neturime įtakos jo valdymo struktūrai. Tikimės, kad ši reorganizacija nesukels tokių neigiamų pasekmių, kaip buvusios ministerijos vadovybės žingsniai perkeliant skrydžius iš Kauno į Vilnių.

– Esu susirūpinęs gatvių (Volungių, Skuodo, Kuosų) būkle Onkologijos ligoninės ir 3-čios ligoninės rajone. Kadangi į Onkologinę ligoninę atvyksta ligoniai iš visos Lietuvos, nepravažiuojamos gatvės tampa papildoma kančia. Kada žadama remontuoti šio rajono gatves?

– Rytoj vyksiančiame miesto tarybos posėdyje bus keičiama Gatvių priežiūros programa. Vietoj Pramonės pr. ir Taikos pr. žiedo ištisinio asfaltavimo siūloma iš esmės pertvarkyti prastesnės būklės Skuodo g., kuri veda į Kauno Respublikinę ligoninę.

– Kai vyko Kongresų rūmų vietos parinkimo konkursas, atsirado abejojančiųjų, ar tokio objekto Kaunui reikia. Ar galite pasakyti savo nuomonę?

– Šis objektas yra įrašytas į miesto strateginį planą. Pirmiausia, aš manau, jis padėtų į Kauną privilioti dar daugiau profesionalių dainininkų, tarptautinio lygio orkestrų, nes pripažinkime, kad Muzikinis teatras ar Filharmonija nesutalpina ne tik atlikėjų, bet ir muzikos mylėtojų. Kongresų rūmai padėtų plėtoti ne tik paprastąjį, bet ir konferencinį turizmą, o tai suteiktų daugiau naudos miestui.

Tačiau patį projektą realu įgyvendinti ne anksčiau nei 2014-2020 m. laikotarpyje, gavus ES paramą. Pastatyti „Žalgirio“ areną be ES paramos irgi būtų buvę sudėtinga.

Šiuo metu dėl Kongresų rūmų yra įvykęs tik idėjų konkursas, rengiamas detalusis planas, bet nemanau, kad šioje kadencijoje bus imtasi statybų. Manau, realu tikėtis ir siekti, kad tokio lygio objektas Kaune atsirastų valstybės šimtmečio proga 2018 m. vasario 16 d.

– Mes su šeima laukiam nesulaukiam, kada bus pradėta tvarkyti Prisikėlimo bažnyčios aplinka?

– Per pusmetį radikaliai išsisprendė visi reikalai, susiję su dokumentais. Praėjusį penktadienį pasirašyta sutartis su rangovu, kuris artimiausiu metu pradės realius Prisikėlimo bažnyčios aplinkos tvarkymo darbus. Šiuos darbus atliks „Autokausta“.

Džiaugiuosi, kad pavyko išsaugoti istorinius A. Juozapavičiaus pr. ir Parodos g. akmenis, kad jie nebuvo ištampyti kaip Vilniuje iš Gedimino pr. Vien dėl to pavyko perpus sumažinti projekto kainą.

– Kada bus baigta „Girstučio“ rekonstrukcija? Ar paprastam kauniečiui bus įperkama galimybė ten apsilankyti?

– Birželio 27-29 d. „Girstutyje“ planuojamas Lietuvos plaukimo čempionatas. Po jo „Girstutis“ atvers duris visiems plaukimo mėgėjams. Artimiausiame miesto tarybos posėdyje bus tvirtinami baseino paslaugų įkainiai, kurie nedaug skirsis nuo kitų miesto baseinų. Manau, galimybę išmėginti naują baseiną turės kiekvienas kaunietis.

– Perėmus „Kauno energijos“ valdymą į savo rankas ir jums tapus Stebėtojų tarybos pirmininku, kalbėjote, kad kauniečiams atpigs šildymas. Ar čia nebuvo tušti pažadai?

– Pasikeitė ne tik Stebėtojų taryba, bet ir įmonės vadyba, kurią šiuo metu sudaro ne politikai, o tos srities specialistai.

Per tą pusmetį pavyko miesto taryboje pakeisti 2013-2015 m. „Kauno energijos“ investicinį planą ir didžiausias dėmesys yra skiriamas atsinaujinančių energijos šaltinių infrastruktūros pertvarkymui ar renovavimui. Kalbu apie „Šilko“, „Inkaro„, „Pergalės“ katilines. Tik nuosavose katilinėse pigiau pasigamindami šilumos energiją galime sumažinti kitų nepriklausomų gamybos tiekėjų šilumos kainą. Valstybinė kainų komisija, nustatydama bendrą šilumos kainą kauniečiams, atsižvelgia į nuosavose gamybos šaltiniuose pagamintos šilumos kainą ir ją taiko kitiems gamintojams.

Iki mano atėjimo į Stebėtojų tarybos pirmininkus, didžiausios investicijos buvo skiriamos atnaujinti vamzdynams, kurie daro mažą įtaką bendrai šilumos kainai.

Šiuo metu yra pavykę sustabdyti šildymo kainų kilimą vartotojams, tikimės, kad per kitą sezoną ji mažės. Dedame daug pastangų, kad būtų įgyvendinti „Šilko“, Inkaro" ir kiti projektai, kad Kaunas nebūtų priklausomas nuo vieno monopolinio šilumos tiekėjo KTE.

– Ar nusimato kokių nors žymesnių investicijų Kaune per artimiausius metus? Jei taip, kas konkrečiai?

– Artimiausiu metu trečia pagal dydį investicija po „Žalgirio“ arenos ir „Santakos“ mokslo parko bus Kauno viešojo logistikos centro įkūrimas Palemone. Ši investicija sieks 90 mln. litų ir turi būti įgyvendinta per 14 mėnesių. Tai yra ES finansuojamas projektas, kurį įgyvendina „Lietuvos geležinkeliai“, o projekto partneriai yra miesto savivaldybė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tai bus tarsi sausumos krovinių uostas ir sustiprins Kauno kaip logistikos miesto konkurencines galimybes, kadangi čia susikirs rusiškos ir europinės geležinkelio vėžės, kurios suteiks išskirtines galimybes šiam centrui.

– Jau antrą kadenciją esate Kauno miesto meras. Per tą laikotarpį atlikta nemažai darbų.  Bambekliai, aišku, to nemato. Internetinėje erdvėje Jūsų adresu išpilama daug purvo... Ar nenusvyra rankos?

– Kiekvieną dieną turiu įrodinėti sau ir aplinkiniams, kad ne veltui esu išrinktas. Kiekvieno žingsnio juk neaprašys žiniasklaida, todėl pats žinai, ką kasdien nuveiki, o įgyvendinti projektai iškalbingi. Tik, žinoma, daugelis norėtų, kad projektai įvyktų lyg burtų lazdele mostelėjus, tačiau jų įgyvendinimui realiai prireikia ne vienerių metų. Sau esu susidaręs svarbiausių darbų grafikus ir kontroliuoju jų įgyvendinimo terminus, primenu savivaldybės administracijai, kad nebūtų vėluojama. Šio birželio planai – atidaryti „Girstučio“ plaukimo baseiną, visiškai užbaigti A. Juozapavičiaus pr. ir Parodos kalno rekonstrukciją.

Visą pokalbį su A. Kupčinsku skaitykite forume.