Laikas skelbti ES Nepriklausomybės deklaraciją

Nuolaidžiavimo Donaldui Trumpui strategija neveikia. To įrodymų pakanka: nuo NATO aukščiausiojo lygio susitikimų ir pažeminimo Turnberyje, kuomet ES ir JAV pasirašė susitarimą dėl naujų prekybos tarifų,  iki skaitmeninių, dirbtinio intelekto ir aplinkosaugos taisyklių reguliavimo. Nei nuolaidos, nei tariamas prisitaikymas D. Trumpo nenuspėjamumo ir priešiškumo Europai nesumažino.

Priešingai: dėl to išaugo Europos pažeidžiamumas, buvo parengtas nepriimtinas Ukrainos kapituliavimo planas, o naujoji JAV nacionalinė saugumo strategija tapo savotiška politine karo prieš ES deklaracija, kurioje raginama grįžti prie tautų Europos ir skelbiama apie JAV aljansą su mūsų žemyno populistinėmis politinėmis jėgomis.

Europai laikas daryti išvadas ir veikti. Europos saugumas, demokratija ir klestėjimas nebegali priklausyti nuo kintančios JAV valios. Europos strateginis savarankiškumas iš galimybės tapo būtinybe. Europos Sąjunga turi tapti pajėgi veikti nepriklausomai, prisiimti visą atsakomybę už savo gynybą ir pasaulinėje arenoje patikimai ginti savo interesus bei vertybes.

Konkurencingesnė Europa yra būtina mūsų geopolitinės galios ir socialinės gerovės sąlyga. Turime užtikrinti, kad per artimiausius metus būtų visapusiškai įgyvendinti M. Draghi ir E. Lettos išdėstyti principai dėl bendrosios rinkos ir Europos konkurencingumo lūžio.

Mums reikia tokio daugiamečio ES biudžeto, kuris būtų paremtas investicijomis į novatoriškas pramonės šakas. Todėl raginame Europos Komisiją pateikti naują, platesnio užmojo pasiūlymą dėl daugiametės ES finansinės programos. ES, tarp kitų prioritetų, turi finansuoti naujus gynybos ir mokslo tyrimus.

Dėmesį privalome sutelkti į svarbiausią aspektą, t.y. sukurti tvirtesne politine sąjunga grindžiamą bendrą Europos gynybą. Tik labiau federacinė Europa gali įveikti šį iššūkį, išlaikyti pagarbą mūsų pagrindinėms vertybėms ir teisėms. Antraip teks pripažinti D. Trumpo, išlaikančio dviprasmius santykius su putinu ir Xi Jinpingu, įtaką bei autoritetą.

Pripažindami grėsmę Europai ir atvirą D. Trumpo administracijos priešiškumą, kurį tik patvirtina minėta JAV nacionalinė saugumo strategija, raginame ES nares Europos Vadovų Taryboje sukurti ir užtikrinti tokią bendrą Europos gynybą, kaip jau yra numatyta ES sutarties 42 straipsnyje. Nepasiekiant vieningo sutarimo, norinčiųjų ES valstybių narių grupė šiuo tikslu galėtų pasitelkti naują nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą.

Taip bus sukurta Europos gynybos sistema, pagal kurią agresijos prieš bet kurią ES valstybę narę atveju būtų galima koordinuoti nacionalines ginkluotąsias pajėgas. Tam ES prireiks įsteigti naują vadovavimo ir kontrolės centrą.

ES institucijos ir ES valstybių narių lyderiai turi visapusiškai remtis Lisabonos sutartimi, pasitelkdami ir tinkamai išnaudodami federalistinį veikimo pagrindą visose srityse, kaip tai jau buvo padaryta reaguojant į koronaviruso pandemiją. Taip pat turime nepamiršti M. Draghi raginimo užtikrinti „pragmatišką federalizmą“.

ES nebūtų pajėgusi tapti varomąja prekybos jėga, jei prekybos sričiai būtų galiojęs vieningo balsavimo principas. Todėl ES užsienio politikos, gynybos ir finansų srityse privalome atsisakyti vadinamosios „vetokratijos“. Didesnis ES biudžetas, kuris būtų naudingas valstybėms narėms, galėtų būti numatytas su sąlyga, kad šalys parems perėjimą prie daugumos balsavimo minėtose srityse.

Europos Vadovų Taryba turi imtis tolesnių veiksmų dėl Europos Parlamento pasiūlymo reformuoti ES sutartis. ES sprendimų priėmimo sistemoje turėtų būti atsisakoma vieningo balsavimo biudžeto, fiskalinės, užsienio, saugumo ir gynybos bei plėtros srityse. Čia, kaip ir dėl būsimų ES Sutarties pakeitimų, galėtų būti taikoma įprasta teisėkūros procedūra.

Europos Parlamentas gali atlikti esminį vaidmenį įgyvendindamas reikiamas institucines reformas, brėžiant kryptį ES plėtrai, o taip pat metiniams ir daugiamečiams ES biudžetams pritardamas su sąlyga, kad Europos Vadovų Taryba pritars jau anksčiau įvardintiems pokyčiams.

Būtina parama ir tarpparlamentinei asamblėjai, kuri siektų visapusiškai įgyvendinti išsikeltus tikslus, taip pat ir per Europos piliečių ad hoc asamblėją, kuri įtrauktų visuomenę ir visą Europos viešąją erdvę.

Palaikome idėją, kad būtų sukurta atnaujinta tarppartinė ir tarpinstitucinė proeuropietiška koalicija, kuri suburtų labiausiai įsipareigojusias valstybes nares Europos Vadovų Taryboje, proeuropietišką daugumą Europos ir nacionaliniuose parlamentuose, peržengiant kiekvienos institucijos inertiškumą, ir tvirtai remiant proeuropietišką bei sutelktą pilietinę visuomenę.

Publikacijos „Laikas skelbti ES Nepriklausomybės deklaraciją“ autoriai – grupė garsių Europos politikų ir visuomenės veikėjų, priėmusių deklaraciją „Europos suverenumo veiksmų gairės“ (Jungtinių Europos Valstijų veiksmų komitetas, Prancūzija):

Guy Verhofstadt, Tarptautinio Europos judėjimo prezidentas, buvęs Belgijos ministras pirmininkas, buvęs Europos Parlamento narys (Belgija)

Domènec Ruiz Devesa, Europos federalistų sąjungos pirmininkas, buvęs Europos Parlamento narys (Ispanija)

Josep Borrell Fontelles, buvęs Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, buvęs Europos Parlamento pirmininkas (Ispanija)

Danuta Hübner, ekonomistė, buvusi Europos Komisijos narė, atsakinga už regioninę politiką, buvusi Europos Parlamento narė (Lenkija)

Enrico Letta, Jacques Delors instituto prezidentas, buvęs Italijos ministras pirmininkas (Italija)

Hans-Gert Pöttering, buvęs Europos Parlamento pirmininkas (Vokietija)

Javier Cercas, rašytojas (Ispanija)

Daniel Cohn-Bendit, rašytojas, buvęs Europos Parlamento narys (Prancūzija, Vokietija)

Robert Menasse, rašytojas (Austrija)

Dominique Méda, sociologė, filosofė (Prancūzija)

Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, Spinelli grupės vykdomosios valdybos narys (Lietuva)

Jacques Attali, rašytojas, buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko prezidentas, buvęs Prancūzijos prezidento François Mitterrand specialusis patarėjas (Prancūzija)

Pascal Lamy, buvęs Pasaulio prekybos organizacijos generalinis direktorius, buvęs Europos Komisijos narys, atsakingas už prekybą (Prancūzija)

Paolo Gentiloni, buvęs Europos Komisijos narys, atsakingas už ekonomiką, buvęs Italijos ministras pirmininkas (Italija)

Isabelle Durant, buvusi Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja, buvusi JT prekybos ir plėtros konferencijos generalinė sekretorė (Belgija)

Othmar Karas, buvęs Europos Parlamento pirmininko pirmasis pavaduotojas (Austrija)

Mercedes Bresso, buvusi Europos regionų komiteto pirmininkė ir buvusi Europos Parlamento narė (Italija)

Rosen Plevneliev, buvęs Bulgarijos prezidentas (Bulgarija)

Petre Roman, buvęs Rumunijos ministras pirmininkas (Rumunija)

Sylvie Retailleau, buvusi Prancūzijos mokslinių tyrimų ir mokslo ministrė (Prancūzija)

Gabriele Bischoff, Spinelli grupės pirmininkė, Europos Parlamento narė (Vokietija)

Nicolas Schmit, buvęs Europos Komisijos narys, atsakingas už užimtumą ir socialines teises (Liuksemburgas)

Enrique Barón Crespo, buvęs Europos Parlamento pirmininkas (Ispanija)

Andrea Wechsler, „Europa-Union Deutschland“ pirmininkė, Europos Parlamento narė (Vokietija)

Klaus Hänsch, buvęs Europos Parlamento pirmininkas (Vokietija)

Luca Visentini, buvęs Europos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas (Italija)

Monica Frassoni, Europos rinkimų paramos centro prezidentė, buvusi Europos Parlamento narė (Italija ir Belgija)

Moritz Hergl, Jaunųjų Europos federalistų prezidentas (Vokietija)

Brando Benifei, Europos Parlamento narys, buvęs Spinelli grupės pirmininkas (Italija)

Daniel Freund, Europos Parlamento narys, buvęs Spinelli grupės pirmininkas (Vokietija)

Sandro Gozi, Europos Parlamento narys, buvęs Spinelli grupės pirmininkas (Italija, Prancūzija)

Katalin Cseh, Europos Parlamento narė, Spinelli grupės narė (Vengrija)

Patrizia Toia, Europos Parlamento narė, Spinelli grupės narė (Italija)

Richard Corbett, buvęs Europos Parlamento narys, Konstitucinės ir Lisabonos sutarties pranešėjas (Jungtinė Karalystė)

Elmar Brok, buvęs Europos Parlamento narys, buvęs Spinelli grupės pirmininkas (Vokietija)

Jo Leinen, buvęs Europos Parlamento narys, buvęs Tarptautinio Europos judėjimo pirmininkas (Vokietija)

Monica Baldi, buvusi Europos Parlamento narė (Italija)

Pierre Larrouturou, buvęs Europos Parlamento narys (Prancūzija)

Andrew Duff, buvęs Europos Parlamento narys, buvęs Europos federalistų sąjungos pirmininkas (Jungtinė Karalystė)

Virgilio Dastoli, „Consiglio Italiano del Movimento Europeo“ prezidentas ir Spinelli grupės bendradarbis (Italija)

Francesca Ratti, buvusi Europos Parlamento generalinio sekretoriaus pavaduotoja (Italija)

Laure Niclot, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos narė, buvusi JEF prezidentė (Prancūzija)

Roberto Castaldi, profesorius, Europos federalistų judėjimo generalinis sekretorius (Italija)

Luisa Trumellini, Europos federalistų judėjimo pirmininkė (Italija)

Hervé Moritz, Tarptautinio Europos judėjimo Prancūzijoje prezidentas (Prancūzija)

Alessia Centioni, „Civico Europa“ ir Europos moterų asociacijos prezidentė (Italija)

Chloé Fabre, Europos federalistų sąjungos Prancūzijoje pirmininkė (Prancūzija)

Aurore Laloux, Jaunųjų europiečių organizacijos Prancūzijoje prezidentė (Prancūzija)

Francisco Aldecoa Luzárraga, politologas, Europos judėjimo federalinės tarybos pirmininkas Ispanijoje (Ispanija)

Gaëlle Marti, teisininkė, Europos studijų centro Lione direktorė (Prancūzija)

Yann Moulier Boutang, ekonomistas, eseistas (Prancūzija)

Céline Spector, filosofė (Prancūzija)

Michele Fiorillo, filosofas, vienas „Citizens Take Over Europe“ iniciatorių (Italija).

POLITINĖS REKLAMOS SKELBIMAS. Užsakovas: Europos Parlamento Renew Europe Group ALTIERO SPINELLI Europos parlamento narys Petras Auštrevičius.

Užsakovą kontroliuoja: Europos Parlamentas. Politinės reklamos skelbimas yra susijęs su darbu Europos Parlamente.

Skaidrumo pranešimas: https://kauno.diena.lt/politines-reklamos-pranesimas/politines-reklamos-skraidrumo-pranesimas-nr14-1742286