Gyventojai inteligentai

Pusė nekilnojamojo turto Laisvės al. 22 kieme priklausė E. Skirgailienei ir pusė R. Pacevičiui iki jo gyvos galvos. Pagal 1925 m. spalio 26 d. raštą Kauno m. įkainojimo komisijai, mediniame vieno aukšto name su rūsiu ir mūriniu priestatu prie Laisvės alėjos gyveno smuikininkas, aktorius, režisierius, advokatas Mykolas Leškevičius, mokytojas Vincas Andriušis ir verslininkas Mykolas Ščepavičius, o mūriniame priestate – fizikos, matematikos mokytojas, esperantininkas Apolinaras Opulskis (1926 m. rudenį išsikėlęs į Mažeikius, dirbęs įvairiose Žemaitijos mokyklose).

Kieme buvusiuose mediniuose vieno aukšto namuose gyveno Juozas Bagdonavičius, pulkininkas Juozas Šarauskas, Vladas Vasiliauskas, teisininkas, kariuomenės teismo nuolatinis narys, nuo 1929 m. – generolas leitenantas Emilis Vimeris ir statybos technikas, geležinkelių valdybos ūkio tarnybos viršininkas Stasys Eidrigevičius, vietoj kurio vėliau apsigyveno R. Pacevičius (KRVA, f. 214, ap. 1, b. 3666, l. 20).

Namo prie Laisvės alėjos dalyje, kurioje gyveno A. Opulskis, 1926 m. rudenį buvo įrengta Antano Janušausko kirpykla. Gavus A. Opulskio įgaliotinės J. Pacevičienės leidimą, pagal inžinieriaus Vaclovo Višniausko projektą buvo praplatinti namo langai ir durys (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3919, l. 1–5). Sklypo kieme išlikęs dar vienas 1897 m. statytas namas (dabar Laisvės al. 36B), kuriame nuo 2008 m. kurį laiką veikė tarpukario, tautiškų valgių tradicijas ir XIX a. interjerą puoselėjęs restoranas „Žalias ratas“.

Braižinys perdirbimui angų pil. A. Janušausko: [Januškevičiaus] kirpyklos Kaune, Laisvės al. 22, pil. Jadvygos Pacevičienės name. Projektas ir techninė priežiūra inž. Vaclovo Višniausko. 1926 09 14. / KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3919, l. 2-3.

1930 m. gegužės 1 d. buvo nugriautas namas, kuriame gyveno J. Šarauskas ir V. Vasiliauskas, tad kieme liko tik vienas medinis pastatas, kuriame gyveno E. Vimeris, R. Pacevičius (KRVA, f. 214, ap. 1, b. 3666, l. 30), bet jau 1929 m. Kazimiero Pociaus buvo statomas trijų aukštų namas E. Skirgailienei (kurio pusė iki gyvos galvos turėjo priklausyti R. Pacevičiui). Šis namas (dabar Laisvės al. 36A) pastatytas pagal architekto inžinieriaus A. Gordevičiaus 1929 m. kovo 21 d. projektą (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3920, l. 3). Name buvo šeši butai po tris kambarius. Čia 1929 m. gyveno teatro režisierius Borisas Dauguvietis, violončelininkas Salomonas Frumkinas (trečiame aukšte), tuo metu Generalinio štabo valdybos viršininkas Zenonas Gerulaitis (nuo 1934 m. gyvenęs savo name Gailutės gatvėje) ir vaistininkas Vasilis Aronštamas (antrame aukšte, „Naujosios vaistinės“ savininkas V. Aronštamas, atsikėlė ten iš netoliese buvusio Laisvės al. 19), pirmame aukšte tuo metu buvo siuvėjo Leono Eitmano ir netoliese buvusio kino teatro „Olimp“ savininko Juliaus Bako butai (KRVA, f. 214, ap. 1, b. 3665, l. 7).

E. Skirgailienei priklausantį nekilnojamąjį turtą prie Laisvės al. 22 (732 kv. m žemės sklypą ir medinį namą su mūriniu pristatymu) 1929 m. kovo 25 d. įsigijo Kazimieras Pocius. 1930 m. sausio 17 d. jo nekilnojamasis turtas Laisvės al. 22 činšo teisėmis perėjo Pranui Sližiui (KRVA, f. 214, ap. 1, b. 3664, l. 1–10). Pagal 1931 m. kovo 4 d. P. Sližio raštą Kauno m. įkainojimo komisijai apie nekilnojamąjį turtą Laisvės al. 22, trijų aukštų 1930 m. pastatytame name buvo P. Sližio butas (aštuoni kambariai trečiame aukšte), Lietuvos degtukų akcinės bendrovės kontoros patalpos (antrame aukšte aštuoni kambariai, nuo 1931 m. sausio 1 d.), pirmame aukšte buvo „Femina“ krautuvė, „Italų linijos“ emigracijos biuras, Lietuvių ir prancūzų draugija (vėliau persikėlusi į patalpas K. Donelaičio gatvėje), Ekonominės karių bendrovės kirpykla ir pagrindinis pastato nuomininkas – kino teatras „Kapitol“ (KRVA, f. 214, ap. 1, b. 3664, l. 11).

[1933 m. Lietuvos kino teatrų tarnautojų baliuje išrinkta Kauno kino teatrų tarnautojų mis Elena Matulevičiūtė, „Kapitol“ kino teatro kasininkė]. / Paso kort. nuotr. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 33678.

Mansardų byla

P. Sližio namas pastatytas pagal inž. J. Saleneko 1930 m. kovo 31 d. projektą. Ir šiandien į akis krintančios mansardos virš namo trečiojo aukšto pagal pirminį projektą nebuvo numatytos, jų savavališkas pastatymas sulaukė Kauno m. savivaldybės 1934 m. kovo 14 d. skundo Kauno apylinkės teismui – siekta neteisėtas statinio detales nugriauti, liudininku pasikviečiant Laisvės al. 22 kieme gyvenusį statybos techniką S. Eidrigevičių (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3921, l. 36).

1935 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismas priėmė namo savininkui nepalankų sprendimą, tačiau mansardos galiausiai buvo įteisintos atgaline data parengus atitinkamą projektą (jo autorius technikas Vabalas), net neįgyvendinus miesto statybos komisijos reikalavimo pažeminti mansardų langų angas (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3921, l. 39–41).

Pagal architekto inž. J. Saleneko 1930 m. spalio 18 d. projektą name įrengtas kino teatras „Kapitol“, kuriam miesto statybos komisija taip pat turėjo nemažai priekaištų (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3921, l. 11 ; l. 19–23, 42–46).

Eidrigevičius Stasys, g. 1905 11 01 Liepojoje. / Paso kortelės nuotr. 1935. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 2813.

Išskirtinis repertuaras

Kino teatras „Kapitol“ P. Sližio naujai pastatytuose namuose Laisvės al. 22 (dabar Laisvės al. 36) atidarytas 1931 m. sausio 7 d. (Kas savaitę naujas kinas // Lietuvos aidas. – 1931, saus. 8, p. 6; Atsidarė naujas kino // Lietuvos žinios. – 1931, saus. 8, p. 5). Atsargos pulkininkas, gydytojas P. Sližys su kinematografijos verslu pats nebuvo susijęs, todėl pasamdė apsukrų verslininką iš Talino Leo Fallsteiną, turėjusį Kaune ir kino filmų nuomojimo kontorą „Ars“.

1939 m. L. Fallsteinas įvardijamas ir kino teatro „Metropolitain“ savininku tikriausiai dėl to, kad „Metropolitain“ valdymas iš „Forum“ savininkų perėjo į kino filmų nuomojimo kontoros „Ars“ rankas („Metropoliteno“ teatras naujose rankose // Lietuvos žinios. 1939, saus. 12, p. 5).

Kino teatro „Kapitol“ salės vaizdas. 1941–1942. / LTMKM. Ak 720-4.

400 vietų kino teatras „Kapitol“ iškart tapo vienas lankomiausių kino teatrų (po „Forumo“). „Kapitol“ būta gero melodramų ir komedinių filmų derinio. Kinomano slapyvardžiu pasirašęs kino kritikas žurnale „Kino naujienos“ atkreipė dėmesį į specifinį „Kapitol“ repertuaro bruožą, kuriame vyravę lengvi vokiečių farsai ir operetės. 1931 m. per septynias savaites tokių filmų „Kapitol“ parodė šešis. Kinomanas išskiria „Ufa“ (Vokietija) gamybos  komediją „Josios didenybės įsakymas“ („Ihre Hoheit befiehlt“) – režisierius Hansas Schwarzas, pagrindiniuose vaidmenyse – anuomet garsi vengrų kilmės aktorė Käthe von Nagy, vokiečiai Willy Fritschas, Reinholdas Schünzeis, Paulis Hörbigeris ir kt. Tai linksma istorija apie princesę Mariją Kristiną, turėjusią ištekėti už Lichtenšteino kunigaikščio, bet slapta įsimylėjusią jauną leitenantą.

Kino „Kapitol“ Laisvės alėja 22. Šiandien iškilminga premjera IX Bethoveno simfonija ... Filma premijuota šių metų Venecijos konkurse kaip geriausiais kino meno kūrinys. / Lietuvos žinios. – 1936, lapkr. 9, p. 8.

Kino kritikas gerai įvertino ir „Kapitol“ rodytą 1931 m. „Ufa“ režisieriaus Anatolio Litvako muzikinę komediją „Šalin meilė“ („Nie wieder Liebe“) su populiaria britų kilmės aktore Lilian Harvey. Filme taip pat vaidino Harry Liedtke, Felixas Bressartas. Filmas apie milijonierių, susilažinusį su draugu, kad šalinsis moterų, ir iškeliavusį prabangia jachta tolyn nuo pagundų, bet jachtoje atsirado Gladys, kuri siekė milijonierių sugundyti.

Straipsnyje „Ką matėm“ taip pat paminėtas filmas „Didelės meilės laimė“ apie Alpių kalnų gyvenimą su Leni Riefenstahl (tikrasis pavadinimas „Der weiße Rausch“ – „Baltoji liepsna“), kuris, pasak kino kritiko, esąs vienas geriausių ir rimčiausių, į „Kapitol“ repertuarą, matyt, patekęs atsitiktinai, o ir rodytas ten tik keturias dienas (Ką matėm / Kinomanas // Kino naujienos. – 1931, Nr. 1, p. 5; Mūsų pastabos // Ten pat, p. 15).

Aronš­ta­mas Va­si­lis, g. 1868 09 13 Kau­ne. / Pa­so kor­te­lės nuo­tr. 1920 06 24. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 7515.

Repertuare būta ir ne vokiečių gamybos filmų – pvz., 1931 m. prancūzų režisieriaus Rene’o Clairo muzikinė komedija „Milijonai“ apie Paryžiaus bohemos gyvenimą. Jame pasakojama apie švarko, kuriame yra loterijos bilietas, laimėjęs milijoną, paieškas.

Kino teatro vadovybė nevengė savarankiškai formuoti repertuarą, įtraukdama filmų iš filmų nuomos kontoros „Ars“, kurių nerodė kiti Kauno kino teatrai, arba juostų, kurias „Kapitol“ demonstruodavo anksčiau nei kiti. Jau 1933 m. „Kapitol“ parodytas 1933 m. „Ufa“ sukurtas vengrų kilmės režisieriaus Gezos von Bolvari detektyvas „Apie ką svajoja moteris“, arba „Moters svajonė“ („Was Frauen träumen“) su Nora Gregor, Gustavu Fröhlichu. „Kapitol“ 1932 m. rodytas dar vienas šio režisieriaus filmas – 1931 m. kriminalinė komedija „Dingo Mona Liza“ („Der Raub der Mona Lisa“), kurio siužetas remiasi tikra 1911 m. vagyste, o pagrindinį vaidmenį atliko vokiečių aktorius Willis Forstas.

1933 m. „Kapitol“ taip pat pirmasis parodė L. Domke režisuotą filmą „Kajutė Nr. 14“ su komiku Szake Szakalu, „Ufa“ etnografinį, mokslinį filmą „Tigrų medžioklė Indijoj“ (rež. Ludvigas Bravo).

1931–1932 m. leistame žurnale „Kino naujienos“ daugiausia reklamuoti du Kauno kino teatrai: „Forum“ ir „Kapitol“.

Dingo Mona Liza ! ... Kas pagrobė ją ? Fanatikas ? Vagis ? Nelaimingas beprotis ? Šie klausimai bus išaiškinti nuo vasario mėn. 1 dien. „Kapitol“ Kino – teatre Laisvės al. 22. Vyr. rolę vaidina žinomasis Villi Forst / Kino naujienos. – 1932, Nr. 5, virš. p.

Kino verslo sunkumai

„Kapitol“ paveikė 1932–1933 m. ekonomikos krizė, tad lankytojų, kaip ir kituose Laisvės alėjos kino teatruose, sumažėjo beveik perpus (Kauno kinuose per pusę sumažėjo lankytojų // Lietuvos žinios. – 1934, vas. 2, p. 5).

Galima pajuokauti, kad šiam kino teatrui krizę padėjo įveikti grožis. 1933 m. vasarį vykusiame Lietuvos kino teatrų tarnautojų baliuje (beje, trukusiame visą naktį, nufilmuotame ir paskui kartu su kronika rodytame kino teatruose) išrinkta gražiausia kino tarnautoja. Ja tapo „Ars“ tarnautoja, „Kapitol“ kasininkė, tuo metu 27-erių Elena Matulevičiūtė, dirbusi iki pat 1940 m. (Kauno kino-teatrų tarnautojai išrinko savo gražuolę // Dienos naujienos. – 1933, vas. 8, p. 2). 1905 m. gruodžio  22 d. Kaune gimusios merginos likimas buvo tragiškas – ji 1942 m. spalio 3 d. žuvo per eismo nelaimę Ukmergės plente, Kaune.

1938 m. „Kapitol“ dirbo dar viena Elena – kontrolierė Elena Beinoriūtė, mechanikas Stasys Podleckis, buhalteris Tanhumas Vilenčikas, vėliau tapę šio kino teatro administratoriais (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 8861, l. 12).

Kine Kapitol Nuo V. 20 d. Trys tankininkai, trys linksmi bičiuliai – kovos mašinos įgula. Nepaprastai linksma S. S. S. R. filma apie linksmus bičiulius, apie geras merginas ir apie griežtus viršininkus. / Sekmadienis. – 1940, geg. 19, p. 2.

Nuo 1936 m. kino teatrui „Kapitol“ buvo iškilusi rimta problema dėl reikalavimo įrengti kitą įėjimą į kino aparato kamerą, bet namo savininkas P. Sližys teisinosi, kad nei finansiškai, nei techniškai tai neįmanoma. 1936 m. teatre sumontuotas modernus vokiečių gamybos garsinis kino aparatas „Union“ (Lietuvos žinios. – 1936, kov. 23, p. 6) įėjimo į aparatinę problemos neišsprendė, tačiau tai buvo geras pretekstas atidėti atsarginio įėjimo įrengimą. 1939 m. rastas sprendimas padarius plačią angą aparato kameroje į stogą, nors šiuo variantu miesto statybos komisija vis tiek nebuvo patenkinta (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 26, l. 42, 56–57).

Pats kino teatro savininkas L. Fallsteinas Kaune būdavo retai, bet buvo naudingas formuojant repertuarą. Faktiškai „Kapitol“ reikalus iš pradžių tvarkė jo vedėja Ona Meiksimienė. 1932 m. rugpjūčio 12 d. L. Fallsteinas įgaliojo kino teatro reikalus jo vardu tvarkyti ir būti kino teatro vedėju Stasį Gulevičių (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 26, l. 18, 18 v.).

1938–1939 m. L. Fallsteino įgaliotiniu buvo Stasys Podleckis (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 26, l. 49, 56, 60). 1939 m. rugsėjo 28 d. Anna Meiksin, pasiremdama L. Fallsteino įgaliojimu, įgaliojo buhalterį Tanchumą Vilenčiką būti kino teatro „Kapitol“ vedėju (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 26, l. 59, 62). 1940 m. užėjus sovietams jis ir buvo paliktas už viską atsakingu asmeniu, kartu ėjo „Ars“ kontoros ir kino teatro buhalterio pareigas.

Štromo raštas kino filmų cenzoriui: [Pranui Gaidamavičiui] dėl uždraudimo rodyti kino teatre „Kapitol“ sovietinių filmų „Žmonėse“ ir „Aleksandras Nievskis“. 1939 05 06. / LLMA, f. 91, ap. 1, b. 11, l. 43.

Beje, būtent T. Vilenčikas paliudijo (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 8836, l. 52), kad faktiškoji „Ars“ likvidacija įvyko ne ją nacionalizavus 1940 m. spalio 28 d., bet anksčiau, kai 1940 m. rugpjūčio 5 d. nurodymu išimti iš apyvartos visi ne sovietų gamybos filmai, o turimas SSSR kino juostas reikėjo perduoti „Glavkino prokat“ kontorai, pradėjusiai veiklą nuo 1940 m. rugpjūčio 8 d.

Sovietiniai filmai kino teatre „Kapitol“ buvo ne naujiena, nuo 1936 m. juos imta dažniau rodyti, o 1939 m. teatras net buvo pakliuvęs į cenzūros akiratį. Buvo laikinai uždrausti J. Štromo kino filmų nuomojimo kontoros „Kapitol“ perduoti sovietų gamybos filmai „Žmonėse“ ir „Aleksandras Nevskis“; jam rodyti leidimas taip ir negautas (LLMA, f. 91, ap. 1, b. 11, l. 43). Režisieriaus Sergejaus Eizenšteino 1938 m. filmas „Aleksandras Nevskis“ buvo propagandinis filmas, apdovanotas paties Josifo Stalino, bet nepalankiai sutiktas Vokietijoje. „Žmonėse“ buvo režisieriaus Marko Donskojaus sovietinis biografinis filmas apie rašytoją Maksimą Gorkį.

Antrojo pasaulinio karo metais įgyvendintas dar vienas „Kapitol“ pertvarkymo projektas, išsprendęs atsarginio išėjimo iš aparatinės antrame aukšte problemą. Prijungus kaimyninį 4x30 m sklypą, atsarginis išėjimas pradėtas įrengti dar negavus statybos leidimo. Įsikišus statybos inspekcijai, parengtas inž. Alfonso Maculevičiaus 1942 m. rugsėjo 29 d. projektas, kuris ir buvo įgyvendintas (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3921, l. 65–67).

Linksmų Velykų ! Naujiena ! Geriausios kokybės kojinės ponams ir ponioms. Bata. Pardavimo vietos: Kaunas, Laisvės al. 22 ... / Verslas. – 1936, bal. 9, p. 6

Kiti nuomininkai

P. Sližys savo name Laisvės al. 22 turėjo dar vieną garsų nuomininką – Čekoslovakijos avalynės įmonės „Bata“ parduotuvę. 1936 m. Laisvės al. 22 specialiai šiai parduotuvei, prekiavusiai avalyne ir kojinėmis, įgyvendintas architekto inžinieriaus Arno Funko vitrinų praplėtimo projektas (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3921, l. 49). „Bata“ Kaune turėjo dvi parduotuves: Prezidento g. 7, kita iš pradžių buvo Laisvės al. 20, o 1936 m. persikėlė į Laisvės al. 22 ir veikė ten iki pat 1940 m.

Iš 1938 m. rugpjūčio 30 d. P. Sližio pareiškimo mokesčių inspekcijai apie nekilnojamąjį turtą Laisvės al. 22 matyti, kad pirmame aukšte patalpas taip pat nuomojo Petro Griniaus krautuvė, laivų bendrovės kontora „Hamburg Sūd“, trečiame aukšte devynis kambarius buvo užėmusi Stefanijos Bizokienės aukštesnioji dailės darbų mokykla (KRVA, f. 209, ap. 3, b. 5098, l. 1).