LAISVĖS ALĖJOJE ATSIVĖRĖ ISTORINIS GRINDINYS

Pradėjus Laisvės alėjoje rekonstrukciją ir pašalinus asfaltą nuo važiuojamosios kelio dalies, atsivėrė istoriniai akmenys. Paveldo sergėtojai linkę grindinį eksponuoti.

Po asfaltu – akmenys

Neseniai Laisvės alėjos pradžioje užvirė rekonstrukcijos darbai. Atkarpoje nuo Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios iki Vytauto prospekto atrastas senasis akmenų grindinys.

Matyti, kad rieduliai sukloti kone visoje atkarpoje, kurioje buvo važiuojamoji kelio dalis. Ši vieta buvo uždengta asfalto danga. Ją nuskutus, atsivėrė senasis akmenimis grįstas kelias. Ar akmeninis grindinys plyti ir po pėstiesiems skirta zona, kol kas neaišku, nes šioje dalyje dar nenuimtos plytelės.

„Apie surastą riedulių grindinį pranešta Kultūros paveldo skyriaus kolegoms, o šie atitinkamai informuoja Kultūros paveldo departamentą (KPD). Laukiame rekomendacijų ir siūlymų dėl tolesnių veiksmų“, – „Kauno dienai“ teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Darbai: važiuojamojoje dalyje jau pašalinta asfalto danga. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Paveldo pozicija

Pasak KPD specialistų, dar 2018 m. buvo sprendžiama, kas bus daroma, jei, rekonstruojant šią dalį, bus atrastas grindinys.

„Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečiosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 06 04 posėdžio protokolu, buvo nutarta, kad, rengiant Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą, atkarpoje nuo Nepriklausomybės aikštės iki Vytauto prospekto, reikia numatyti galimybę, atradus istorinį grindinį, jį išsaugoti ir eksponuoti“, – nurodė KPD Kauno teritorinio skyriaus vyr. specialistas Liutauras Tarbūnas.

Grindinys turi būti išsaugotas ir eksponuojamas.

Tiesa, nors dar anksčiau spręsta, kad, radus grindinį, reikės jį eksponuoti, tačiau tik dabar bus svarstoma, kaip akmenys galėtų būti demonstruojami visuomenei.

„Ar grindinys, ar jo dalis bus perklota ir paskui eksponuojama arba tiesiog nuvaloma ir eksponuojama, bus sprendžiama papildomai, įvertinus atrasto grindinio būklę. Vadovaujantis minėtu protokolu, grindinys turi būti išsaugotas ir eksponuojamas“, – pridūrė paveldosaugininkas.

L. Tarbūnas nurodė, kad Laisvės alėjos ir kitose Kauno naujamiesčio vietose randamas grindinys ar jo fragmentai yra išlikę nuo XIX a. antrosios pusės arba tarpukario laikotarpio (1919–1940 m.). Vilniaus gatvėje ir Senamiestyje buvęs grindinys buvo paklotas XX a. 9-ajame dešimtmetyje, o Laisvės alėjoje rastas – gerokai senesnis, kartu ir vertingesnis.

Ribojimai: rekonstrukcijos metu automobilius teks parkuoti kitur. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Būta ir kitur

Dabar rekonstruojamoje Laisvės alėjos dalyje atrastas istorinis grindinys – ne vienintelis. Atliekant ankstesnius ilgiausios pėsčiųjų alėjos Kaune rekonstrukcijos darbus taip pat buvo vietų, kur, nuėmus sovietines plyteles, atsivėrė akmenimis grįstas takas.

2018 m. gegužę vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją atkarpoje tarp I. Kanto ir Maironio gatvių, maždaug ties Laisvės al. 98 pastatu, taip pat buvo aptikta istorinio grindinio fragmentų.

„Kituose Laisvės alėjos etapuose irgi buvo aptikta panašių grindinio fragmentų. Paveldosaugininkai nutarė tokiems epizodiškai akmenimis grįstiems pavieniams plotams teisinės apsaugos neskirti, todėl rieduliai buvo tvarkingai išardyti, išvežti ir saugomi S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje Aleksote“, – nurodė A. Pakalniškis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasiteiravome, ar dabar Laisvės alėjos pradžioje dėl rasto grindinio bus atliekami papildomi archeologiniai tyrinėjimai, tačiau paveldo ekspertai kol kas tiksliai negalėjo į šį klausimą atsakyti.

„Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 3 dalimi, numatyta, kad, jei atliekant statybos ar kitokius darbus, aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis informuoja KPD. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, bus sprendžiama dėl būtinybės atlikti papildomus tyrimus“, – teigė L. Tarbūnas.

Pagrindiniai akcentai

Primename, kad Laisvės alėjos pradžioje, atkarpoje nuo vadinamojo Soboro iki Trakų gatvės, rekonstrukcijos darbai pradėti spalio 16 d. Šioje dalyje ribojamas automobilių eismas, pėstiesiems darbų metu įrengti laikini takai.

Rangovai, nieko nelaukdami, teritoriją aptvėrė tvoromis ir pradėjo asfalto dangos frezavimo darbus. Netrukus bus pradėti iš pagrindų tvarkyti vandentiekio, lietaus kanalizacijos tinklai ir kitos požeminės komunikacijos.

Rekonstrukcijos projekte siekiama išlaikyti vientisumą atkartojant anksčiau atnaujintos Laisvės alėjos dalies sprendinius. Pėsčiųjų zonoje ir važiuojamojoje dalyje numatytas analogiškas granitinių plokščių grindinys, šviestuvai ir kiti mažosios architektūros elementai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Vienas vertingiausių saugomų elementų – liepų alėja – išliks nepakitusi. Dėl ypač prastos būklės ketinama pašalinti ir brandžiomis liepomis naujai atsodinti vos du medžius. Lygiagrečiai suplanuota padidinti žaliąją zoną.

Lygiagrečiai šaligatvio, važiuojamosios dalies kraštuose, bus pusšimtis parkavimo vietų automobiliams. Dalis jų skirti neįgaliesiems ir elektrinėms transporto priemonėms.

Darbus planuojama užbaigti 2025 m. pavasarį.