Ateina, bet pavieniui

"Šį rudenį mums gerokai ramiau", – džiaugėsi Respublikinės Kauno ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Gintaras Aukštakalnis.

Jis pateikė praėjusių metų pusmečio statistiką: per parą skyrius sulaukdavo apie 5–6 benamių, kurių dauguma, kaip paaiškėdavo, tik veltui gaišdavo medikų ir kitų pacientų laiką, nes jiems reikėdavo ilgiau laukti eilėje. Be to, šiuos benamius reikėdavo apnakvindinti ir juos stebėti.

Laimė, ir kituose miesto ligoninių Priėmimo skyriuose jau retokai galima išvysti gulinėjančius, šlitinėjančius benamius, tarp kurių pasitaikydavo ir agresyvių, mėgstančių šokdinti ne tik personalą, bet ir bauginti pagalbos belaukiančius pacientus.

Asocialūs lankytojai priimamajame nesibodi ir apsišlapinti, nosis visiems riečia nuo jų sklindanti aštri smarvė. Medikai, juos apžiūrėdami, turi naudoti specialias priemones ir drabužius, kad patys apsisaugotų nuo utėlėtumo ar pan. Po tokių pacientų apžiūros būtina dezinfekuoti, išvėdinti patalpas, o tai reikalauja papildomo laiko, lėšų, kuriuos būtų galima skirti pacientams, kurie tikrai nerimauja dėl savo sveikatos.

Jausdavosi kaip namie

Anksčiau kai kuriose ligoninėse neblaiviems benamiams netgi buvo įrengtos specialios palatos su pažemintomis lovomis – kad girti galėtų lengviau į jas įlipti, o krisdami iš lovų nesusižeistų.

Ieškodami vietos pernakvoti asocialūs asmenys, dėdamiesi ligoniais, šturmuodavo ir Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių.

"Dvejus metus nuolat beveik kas vakarą lankydavosi judėjimo negalią turintis benamis. Jis buvo netekęs kojos, judėjo su vežimėliu. Jį atveždavo greitoji ir jis kiekvieną kartą keldavo triukšmą, kad negauna tinkamos priežiūros, kad jo niekas neguldo į ligoninę", – pasakojo Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas Artūras Šulnius.

"Į tuos kambariukus jie net aplenkdami registratūrą patys nueidavo. Turėjome jiems skirtas keturias vietas, bet jų sueidavo ir daugiau. Praleidę naktį patys išeidavo", – pasakojo A.Šulnius.

Personalui reikėdavo prižiūrėti, kad benamiai ligoninėje nesiautėtų, nelėbautų. Neretai nepavykdavo jų sutramdyti be policijos pagalbos.

Į ligonines ieškodami šilto prieglobsčio benamiai ateidavo patys, kaip taksi išsikviesdavo greitąją medicinos pagalbą.

Dirba kaip taksi

Nuo spalio vidurio neblaivūs asmenys apnakvindinami ne ligoninėse, o Nakvynės namų padalinyje "Saugi nakvynė" Petrašiūnuose, R.Kalantos gatvėje.

100 kv. m ploto patalpose vienu metu atskiruose kambariuose po du ar penkis gali nakvoti iki šešiolikos žmonių.

Į Respublikinę Kauno ligoninę sveiki benamiai, atsidarius šiems nakvynės namams, dar bandydavo užeiti, bet jie būdavo nukreipiami į naująjį objektą. "Greitoji, atvežusi benamį, palaukia, kol įvertinsime jo sveikatos būklę. Jeigu mūsų pagalba jam nereikalinga, tas pats ekipažas nuveža į Saugios nakvynės namus", – teigė G.Aukštakalnis.

Nuo praėjusio sekmadienio iki ketvirtadienio į Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skyrių kreipėsi tik du benamiai. Jie atėjo patys, tačiau ilgai ten užsibūti nepavyko.

Po apžiūros, nustačius, kad jiems nereikalinga gydytojų pagalba, buvo iškviesta policija, ši juos nuvežė iki Saugios nakvynės namų. "Pareigūnai mums labai padeda", – sakė Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas.

Nesupranta, kur atvežė

Greitosios medicinos pagalbos medikai tais atvejais, jeigu neblaiviam žmogui nereikalinga medicininė pagalba ir jis neturi kur dėtis, dabar jį pristato tiesiai į Saugios nakvynės namus.

"Atvežtieji pas mus išreiškia nepasitenkimą. Kai kurie išvis nesupranta, kur juos atvežė. Būna ir agresijos, ir pykčio priepuolių. Bet tokių atvejų nėra daug. Dažniausiai žmogus atsigula ir išsimiega. Pasitaiko, kad atsikėlę ryte žmonės būna labai susigėdę", – pasakojo Kauno nakvynės namų direktorė Virginija Vasiliauskienė.

Per kiek mažiau nei prieš pusantro mėnesio atidarytų Saugios nakvynės namų lovas jau išbandė apie pusantro šimto neblaivių asmenų. Didžioji dauguma klientų – vyrai. Moterys čia yra nakvoję 20 kartų.

"Pačią pirmą naujos paslaugos teikimo dieną policijos ekipažas atvežė Suomijos pilietį. Tačiau jis greitai prablaivėjo, prisiminė viešbučio adresą ir su tuo pačiu policijos ekipažu išvyko į viešbutį", – pasakojo V.Vasiliauskienė. Čia teko pabuvoti ir dar vienam užsienio piliečiui – svečiui iš Ukrainos.

Vadovė prisiminė atvejį, kai atvežė žmogų, jis numigo, išsiblaivė, išėjo, o po dviejų valandų jį vėl atvežė.

Retas kuris susimoka

Poilsis Saugiuose nakvynės namuose yra mokamas – apsilankymas atsieina 19,7 euro. Nepaisant nemenkos sumos, du asmenys čia spėjo pernakvoti jau po penkis kartus, bet atsiskaityti neskuba nė vienas jų.

Dar prieš atidarymą neturėta iliuzijų, kad atsiskaitys visi klientai, tad dalį lėšų planavo skirti ir savivaldybė. Tačiau kažin ar įvertinta tai, kad atsiskaityti suskubs tik mikroskopinė dalis klientų, – šiuo metu yra sumokėta už 20 nakvynių iš 176.

V.Vasiliauskienė sakė, kad šia paslauga dažniausiai piktnaudžiauja tie, kuriems jau teikiamos apnakvindinimo paslaugos. Į Nakvynės namus nepriimami neturintieji asmens dokumentų, neblaivūs ar apsvaigę gyventojai.

"Šie asmenys dažniausiai yra socialinių pašalpų, šalpos pensijų gavėjai, vengiantys darbo, nemotyvuoti keisti gyvenimo būdą", – pastebėjo V.Vasiliauskienė.

Pavojus: Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius N.Mikelionis pastebi, kad, susidūrus su agresyviais benamiais, tenka į pagalbą kviestis policiją.

Nušalusi pėda liko bate

Gyvenimas sunkiomis sąlygomis, apsileidimas ir besaikis alkoholio vartojimas pragaištingas ir pačiam žmogui, o taip pat pavojų kelia ir aplinkiniams.

Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas Artūras Šulnius pasakojo, kad vieną pavasarį, atšilus orams, į skyrių atėjo asocialus žmogus. Skundėsi, kad kažkas negerai su viena jo koja. Sakė, kad negeras kvapas iš batų sklinda. Gydytojui nuavus vieną batų jame liko didžioji dalis pėdos.

"Jis buvo nušalęs koją, kelis mėnesius taip išvaikščiojo. Per tą laiką audiniai atsidalijo, organizmas pats viską sutvarkė, sugijo žaizdos. Kaip po geriausio gydymo. Nuimant batą nukrito apmirusios dalys. Liko tik pėdos bigė, kuri buvo kuo puikiausiai sugijusi. O ją sugydyti yra labai sunku. Reikia daug kartų perrišti, skiriami antibiotikai", – kalbėjo A.Šulnius.

Investavo 63 tūkst. eurų

Saugios nakvynės namų tikslas, anot savivaldybės atstovų, nėra išblaivinti nuo alkoholio apsvaigusius asmenis, o suteikti jiems galimybę saugiai pernakvoti, nusiprausti.

"Tokių problemų turintys žmonės yra mūsų bendruomenės nariai, ir mes turime jais pasirūpinti. Tai yra labai didelės naštos nuėmimas nuo medikų pečių. Pastaruosius pusę metų man teko dažniau lankytis ligoninėse ir pats savo akimis mačiau, kokia situacija būna priimamuosiuose, kai ten patenka neblaivūs asocialūs žmonės", - atidarymo metu teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Čia visą parą budi socialinio darbuotojo padėjėjas ir apsaugos darbuotojas. Įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

100 kv. m ploto patalpose vienu metu atskiruose kambariuose po du ar penkis gali nakvoti iki 16 žmonių.

Iš viso į Saugios nakvynės namų pastatą Kauno miesto savivaldybė investavo apie 63 tūkst. eurų.

Vyksta į visus iškvietimus

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis skaičiavo, kad vien lapkritį greitosios medicinos pagalbos gydytojams teko skubėti į pagalbą 382 neblaiviems asmenims, kuriems, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo nustatytas joks sveikatos sutrikimas.

Tai sudaro apie 5 proc. bendro iškvietimų skaičiaus – lapkritį pagalba buvo suteikta 7 046 pacientams.

"Neretai GMP brigadai nuvykus į įvykio vietą paaiškėja, kad pagalbos kvietėsi benamis, kuris tuo metu neturi ūmių sveikatos sutrikimų, o tik ieško laikinos pastogės. Apie 12 proc. tokių asmenų paliekami vietoje, nes atsisako vykti į ligoninę, arba yra perduodami policijos pareigūnams dėl viešosios tvarkos pažeidimų ar agresyvaus elgesio", – pasakojo N.Mikelionis.

Kiti, aiškino pašnekovas, įvertinus jų būklę ir sveikatos sutrikimą, vežami tolesniam ištyrimui į atitinkamo lygio ar arčiausiai įvykio vietos esančios stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.

"Gana dažnai benamiai asmenys randami blaivūs, tačiau išsekę, sušalę ar apleisti. Jų asociali aplinka nulemia nevalyvą buitį, todėl tenka naudoti papildomas higienos ir dezinfekcijos priemones tiek tokį asmenį aptarnaujančiam personalui, tiek GMP automobiliui paruošti, kad galėtų vykti į kitą iškvietimą. Akivaizdu, kad tam papildomai sugaištamas ir laikas, – kalbėjo N.Mikelionis. Jis pridūrė, kad, deja, asocialiai gyvenančių ir neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos asmenų nuolat atsiranda ir, manytume, kad bus ateityje, kaip ir kitose, netgi ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.

Daug problemų kelia ir namus turintys, bet neblaivūs asmenys. Tokie neretai būna agresyvūs, todėl į pagalbą tenka pasitelkti policijos pareigūnus.

Šaltuoju metų laiku skambučių dėl viešose vietose gulinčių asmenų tik padaugėja, nes gresia nušalti galūnes arba apskritai sušalti.

"Ne visada viešoje vietoje gulintis asmuo gali atsakyti, kas atsitiko: vienu atveju – dėl alkoholio perdozavimo, kitu – dėl įvykusios ūmios ligos ar staigaus sveikatos sutrikimo. Todėl, pastebėję viešoje vietoje gulintį asmenį praeiviai turėtų pasiteirauti, ar jam reikia pagalbos, o visais neaiškiais atvejais saugiausiai situaciją įvertins atvykę greitosios pagalbos medikai", – teigė N.Mikelionis.

Viešoje vietoje susmukti žmogus gali ne tik dėl girtumo. Sąmonės netekti gali diabetikas, kurį ištiko hipoglikeminė koma, ar žmogus, kurį ištiko elipepsijos priepuolis ir pan.