Liudas Mažylis: nepriklausomos Lietuvos radijo istorijos pradžia ir priešistorė

Kauno radijo stoties priešistorė

Kauno tvirtovės radijo stoties pastato priešistorė skaičiuotina nuo XX a. pradžios. Išsiplėtusiai rusiškos tvirtovės karinei struktūrai buvo reikalingas ryšys, leidžiantis susisiekti tarp fortų, kareivinių, amunicijos sandėlių ir baterijų. Iš pradžių ryšį užtikrino Kauno tvirtovės karo telegrafas, karinė pašto balandžių stotis. Radijo stoties įkūrimą istorikai datuoja skirtingai: S. Štikelis siūlo 1910 m., J. Činčytė – 1913 m.

 Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, 1915-ųjų rugpjūtį, kaizerinės Vokietijos kariuomenė priartėjo prie Kauno tvirtovės. Jos šturmui vadovauta per radiją. Vokiškų lėktuvų pilotai, skrisdami virš Kauno, galėjo aptikti priešo artilerijos pozicijas, šaudmenų sandėlius, ryšių mazgus, matyti artilerijos sviedinių padarytą žalą fortams ir ginkluotųjų pajėgų judėjimą. Tuomet, naudojantis radiotelegrafo siųstuvais, ši informacija Morzės kodu buvo perduodama ant žemės laukiantiems vokiečių artileristams. Kauno fortai buvo apšaudyti didelio galingumo patrankomis – „Didžiosiomis Bertomis“. Greitai rusų tvirtovė krito.

 Be kita ko, vokiečių artilerija smarkiai apšaudė tvirtovės kibirkštinę radijo stotį, stovėjusią ant Petro (dab. Vytauto) kalno. Įrenginiai buvo skubiai išmontuoti, stotis padegta, tačiau angliškų „Marconi“ plieninių vamzdinių stiebų sunaikinti nepavyko, nes pritrūko sprogmenų. Užėmę šią stotį, vokiečiai ją suremontavo ir ji toliau buvo naudojama jų pačių kariniams tikslams.

Kauno radiotelegrafinė stotis, atgavus nepriklausomybę

Kai vokiečiai pralaimėjo karą, pagal taikos sutarties nuostatas, jiems buvo uždrausta išsivežti bet kokius įrenginius iš okupuotų teritorijų, ir 1919 m. kibirkštinė stotis su visa įranga perduota besikuriančiai Lietuvos kariuomenei. Stotis turėjo vokiečių firmos „Telefunken“ siunčiamuosius ir priimamuosius įrenginius, jau minėtus angliškus stiebus ir rusų gamybos anteną.

 1919 m. liepos 8 d. ta stotis, įkainota 108 tūkst. 653 reichsmarkėmis, buvo perimta iš vokiečių. Jau kitą dieną ji pradėjo veikti. Tad radiją (radiotelegrafinį ryšį) Lietuvos valstybė „įdarbino“ 1919-ųjų liepos 9-ąją, t. y. prieš 107 metus! Dar po dviejų dienų konkretizuojama, kad Kauno radijo stotis turi siųsti ir priimti prezidento, ministrų tarybos kanceliarijos viršininko, trijų ministerijų ir penkių ambasadų radiogramas. Tai buvo vienintelis būdas Lietuvai palaikyti ryšį su užsieniu ir visas krūvis atiteko Kauno radijo stočiai, kuri veikė ištisą parą. Būtent per šią stotį šauktasi moralinės ir diplomatinės paramos, kai nepriklausomybei grėsdavo pavojus. Specialistų trūko, galingumo tiesioginiam ryšiui su Vakarais nepakako, jis tesiekė Rygą, Liepoją, Taliną, Varšuvą, Vilnių.

 Istorikai užsimena apie Kauno radijo stoties seansus su lauko radijo stotimis – mūsų ir latvių. Identifikuotos ir tos lietuviškos mobiliosios radijo stoties vietos nepriklausomybės kovose: kovojant prieš bolševikus – Panevėžyje, vykstant konfliktui su lenkais – Ylaukėje ir Vilniuje, bermontiados metu – Baisogaloje.

 Krūviui pamažinti, 1920-ųjų spalį sumontuota klausomoji radijo stotis. Ji radiogramas tik priimdavo ir teikdavo Krašto apsaugos ministerijai ir „Lietuvos“ dienraščiui, vėliau – agentūros ELTA redakcijai. Per valandą klausomoji radijo stotis vidutiniškai priimdavo apie 400 žodžių, o per ketverius su puse veiklos metų – 7,5 mln. žodžių! Kai užsienyje 1922 m. prasidėjo radiotelefono bandymai (jau buvo galima išgirsti „tikrus“ garsus!), garbūs Lietuvos veikėjai nesigėdydavo pasinaudoti padėtimi ir ateidavo į radijo stotį pasiklausyti stebuklo – eterio bangomis sklindančių balsų.

 Greitai tapo akivaizdu, jog reikia galingesnės stoties, kad ryšys tiesiogiai siektų Vakarus.1920 m. rugsėjo 4 d. KAM vykusiame specialistų pasitarime nuspręsta, kad reikia 

15–16 kW radijo stoties, apibrėžti detalesni jos parametrai. „Telefunken“ pasiūlymas buvęs optimalus, galingoji stotis turėjo pradėti veikti po trijų keturių mėnesių. Kainuotų nei daug, nei mažai, o 5 mln. auksinų. Litų dar mes nebuvome įsivedę, o ir auksinų tiek skirti negalėjome. Be to, URM nurodė rinktis iš Antantės valstybių firmų. Tuo pat metu pasaulyje žaibo greitumu plito radiofonija. Radijo bangomis jau sklido nebe telegrafo stuksenimas, o balsu skaitomos žinios, muzika. Lietuvoje ėmė rastis radijo aparatų, spaudoje pradėta propaguoti, kaip pasigaminti savadarbį imtuvą. Paties primityviausio imtuvo schemoje finansiškai brangiausia dalis buvo didelės varžos ausinės, kainavusios apie 20 litų. Dar reikėjo vielos ritei susukti ir kondensatoriaus, o galenito kristalą – detektorių – įmanoma buvo susisintezuoti ir pačiam, sulydant sieros ir švino gabalėlius. Žinoma, reikėjo išsitempti ir anteną. Ir – kuo ne stebuklas?! Be jokių baterijų ar kitų papildomų energijos šaltinių jūsų aparatas iš eterio jums išfiltruoja ir ausinėse pateikia kalbą ir muziką, atsklidusią iš, pvz., Berlyno. Ko trūksta? Žinoma: lietuviško žodžio!..

Ne tik radiotelegrafinė, bet ir radiofoninė stotis

Taigi – reikia radiofono! Siekiai nevisiškai sutapo su galimybėmis ir tik 1923-iaisiais radijo stoties statybai pagaliau buvo pasirinkta prancūzų firma „Societe Francaise Radioelectrique“. Mūsiškė priėmimo komisija prancūzų atliktą darbą vertino reikliai, 1925-ųjų gruodį atsisakė įrengimus priimti. Į konflikto sprendimą įtraukiami įvairūs asmenys, įskaitant ir Vasario 16-osios signatarą, ambasadorių Petrą Klimą. Pagaliau įranga priimta (nors transliacijų kokybę dar ilgai reikėjo tobulinti), ir prieš 100 metų, birželio 12-ąją, pagaliau eteriu pasklido žodžiai: „Alio, alio, Lietuvos radijas, Kaunas.“ Jie ir šiandien tebeveikia mus magiškai. Štai tokį 100-metį ir švenčiame.

 Paskui bus visko. Bus 1928 m. gegužės 3 d. radiograma į dirižablį „Italia“, kuriuo generolas Umberto Nobile lėks į Šiaurės ašigalį ir patirs katastrofą. 1929 m. rugpjūčio 15 d. iš Kauno bus sekama ir klausoma kito dirižablio, „Graf Zeppelin“, radijo stotis. Bus nerimastingas budėjimas eteryje per visą 1933-iųjų liepos 17-osios naktį, laukiant didvyriško „Lituanicos“ skrydžio atomazgos (kaip paaiškės, tragiškos). Vyks ir pirmoji tarpvalstybinių Prancūzijos ir Lietuvos krepšinio rungtynių transliacija 1938 m. vasario 26-ąją. Visa tai ir dar visko daug bus. Kol kas – tik pradžia: „Alio, alio, Lietuvos radijas, Kaunas.“

Paskaita

Minint Lietuvos radijo 100-metį, kviečiu bendruomenės narius ir visus kauniečius birželio 11 d. 17 val. į paskaitą „Lietuvos radijo 100-metis: istorija ir priešistorė“. Renginys vyks EP narių biure, Vilniaus g. 39, Kaune. Kartu prisiminsime pirmuosius Lietuvos radijo žingsnius, jo reikšmę valstybės gyvenimui ir unikalią istoriją.

POLITINĖS REKLAMOS SKELBIMAS. Užsakovas: Europos Liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente Europos Parlamento narys Liudas Mažylis.

Užsakovą kontroliuoja: Europos Parlamentas. Politinės reklamos skelbimas yra susijęs su darbu Europos Parlamente.

Skaidrumo pranešimas: https://kauno.diena.lt/politines-reklamos-pranesimas/politines-reklamos-skraidrumo-pranesimas-nr24-1759436.