M. Horbačauskas: jei okupaciją išgyvenome, išgyvensime ir šitą situaciją (interviu) | KaunoDiena.lt

M. HORBAČAUSKAS: JEI OKUPACIJĄ IŠGYVENOME, IŠGYVENSIME IR ŠITĄ SITUACIJĄ (INTERVIU)

Statistikos departamento duomenimis, per vienuolika mėnesių pramonė išaugo 18 proc. Kai kurių ekspertų vertinimu, tokio augimo nebuvo nuo 2008 m. Kauno regiono pramonininkai šiuos metus vertina kaip tikrai neblogus, tačiau ateinančių laukia su nerimu.

Leido pramonei atsigauti

„Jei reikėtų vienu žodžiu apibūdinti praėjusius metus, sakyčiau, kad jie buvo neblogi“, – sako Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) prezidentas Marius Horbačauskas.

Jis pažymėjo, kad Kauno regione daug tradicinės pramonės, kurios produkcija buvo paklausi ir per pandemiją, tad, atrodo, kad 2021 m. buvo ne prasti, o gal net ir geresni už ankstesnius metus.

„2020 m. prasidėjo su dideliais neaiškumais dėl pandemijos, gal buvo ir kažkiek panikos. Kai kurios įmonės buvo sustojusios, nes didieji užsakovai nustojo pirkti produkciją, bet viskas grįžo į ankstesnes vėžes, o gal net ir padidėjo apimtis. 2021 m. buvo geresni jau vien dėl to, kad išmokome dirbti pandemijos sąlygomis. Paaiškėjo, kad Lietuvos pramonė, ypač Kauno regiono pramonės įmonės, yra gana atspari negandoms“, – metus apibendrino M.Horbačauskas.

Lietuvos pramonė, ypač Kauno regiono pramonės įmonės, yra gana atspari negandoms.

KKPDA prezidentas pažymėjo, kad tradicines pramonės šakas pandemija paveikė mažiau, todėl ir valstybės pagalbos joms reikėjo mažiau. Asignavimas buvo aktualesnis viešbučių, restoranų ir turizmo sektoriui, nes jų veikla buvo ribojama.

Ekspertų vertinimu, gamybos apimtis Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį „šovė į viršų“. Statistikos departamentas nustatė, kad 2021 m. sausio–liepos mėnesiais pramonės produkcija sudarė 14,8 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo daugiau kaip 17 proc. Tai buvo rekordinis augimas nuo 2008 m.

„Tendencijos, manau, panašios ir Kauno regione. Dar sunku pasakyti, koks bus augimo procentas, bet augimas, manau, taip pat bus dviženklis ir tikrai didesnis nei 2020 m.“, – dėstė M.Horbačauskas.

Brangimas bus didelis

Didelis darbuotojų trūkumas, didėjanti darbų apimtis, brangstantis transportas ir jo trūkumas pervežimams, sandėliavimo patalpų stoka – visa tai rodo, kad auga ir pramonė, ir gamyba.

„Tačiau išryškėjo dar vienas dalykas – sunyko tiekimo grandinės. Daugelis pramonininkų suprato, kad reikia laikyti tiek produkcijos, tiek žaliavų atsargas. Šis poreikis atskleidė kitą problemą – sandėliavimo patalpų trūkumą. Anksčiau žaliavos būdavo užsakomos tada, kai pamatydavai, kad jos jau artėja prie pabaigos. Tačiau kas iš to, nes užsakai ir negauni. Tokiu atveju tenka stabdyti gamybą. Susidūrėme su nauja realybe, kad atsargas – ir produkcijos, ir žaliavų – turime laikyti didesnes“, – prisitaikymą prie naujų aplinkybių mini M.Horbačauskas.

KKPDA prezidentas priminė, kad kai kurios pramonės įmonės 2020 m. buvo sustojusios. „Kad ir ta pati baldų pramonė. Viena didžiausių baldų užsakovių Lietuvoje „Ikea“ buvo sustabdžiusi gamybą, bet paskui sparčiai atsigavo“, – atkreipė dėmesį M.Horbačauskas.

Jau vėliau paaiškėjo, kad tie, kurie sustabdė gamybą dėl nežinomybės ar dėl tam tikros panikos, dar labiau pralaimėjo nei tie, kurie jos nesustabdė. Jie gamino, sandėliavo ir galiausiai daugiau pardavė, nes išaugo paklausa.

„Jau 2021 m. antroje pusėje laukė kai kurie iššūkiai – didžiulis žaliavų ir energijos išteklių kainų augimas. Pramonėje dirbu apie 20 metų, tačiau nesu matęs, kad taip vienu metu viskas pradėtų brangti. Nežinomybė, kaip atrodys dujų kainos ir kokios bus elektros kainos, išlieka ir ateinančiais metais“, – jau dabar matomas problemas mini M.Horbačauskas.

Regis, 2021 m. jau ir taip viskas brango, tačiau didelė to brangimo dalis dar neišryškėjo. Kainų augimas kažkiek buvo stabdomas iš vidinių resursų, buvo laukiama, kad gal kainos kris. Dabar matyti, kad jos nemažės.

„Kadangi esame globalaus pasaulio dalis, tokia situacija mus labai veikia. Kitąmet, ypač pirmoje metų pusėje, brangimas bus didelis. Pirkėjai ir vartotojai tai labai pajus“, – ne itin džiuginančiomis įžvalgomis dalijosi M.Horbačauskas.

Žalieji iššūkiai

Ne mažiau nerimo, neapibrėžtumo kelia geopolitinė situacija. „Nėra ką daryti, nes ir Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu, ir reikalai su Kinija veikia mūsų įmones. Yra daug neapibrėžtumo. Su juo esame susidūrę, kai 2014 m. buvo paskelbtas maisto produktų į Rusiją embargas, reikėjo šią rinką diversifikuoti“, – buvusią patirtį prisiminė M.Horbačauskas.

Dar vienas iššūkis, kuris laukia Lietuvos įmonių, – dėl klimato kaitos. Apklausos rodo, kad tvarumas kol kas palyginti retai minimas tarp šalies įmonių prioritetų. Tačiau ši situacija netolimoje ateityje turės keistis. Įmonėms atsiveria galimybės pasinaudoti ES atsigavimo fondo lėšomis, iš kurių Lietuva bent 841 mln. eurų galės skirti kovos su klimato kaita ir žaliosios transformacijos priemonėms įgyvendinti.

„Per pandemiją klimato kaitos ar „žalumo“ problemų sprendimas sustojo. Jei reikia dezinfekuoti rankas, tai reikia, jei reikia maistą laikyti atskiromis porcijomis dėl pandemijos reikalavimų, tai reikia, ir plastikas buvo šiek tiek reabilituotas. Ilgainiui bus grįžtama prie žaliojo kurso, pramonės transformacijos, žiedinės ekonomikos. O perėjimas prie atsinaujinančių išteklių turės įtakos įmonių veiklai ilguoju laikotarpiu“, – ateities tendencijas išskiria KKPDA prezidentas.

Taigi atsipalaiduoti negalima, nes 2022 m. nebus ramesni. Jei 2021-ieji buvo atsigavimo, susistygavimo ir optimizmo metai, tai 2022-uosius pramonininkai pasitinka su dideliu nerimu kaip neaiškius dėl politinių niuansų ir energijos išteklių kainų. Tačiau M.Horbačauskas šypteli: „Kaip kažkas pasakė, jei okupaciją išgyvenome, išgyvensime ir šitą situaciją.“

Rašyti komentarą
Komentarai (15)

ALGIS

Gyvenimas gerėtų , JEIGU NE KONSERVATNYKAI

kak

48 m bet protas atsilieka

"proto bokštas' su iniciatyva

yra du kvailių tipai-vieni supranta, kad jie kvaili ir stengiasi neišsišokti, o kiti viešai rodo savo kvailumą
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS