Spindinti prabanga
Šiandien pro atidarytus namo langus sklindantys gręžimo, griovimo ir kiti statyboms būdingi garsai liudija apie viduje vykstančius pokyčius. Kaimynai atvirauja girdėję – „didžiojo kaimyno“ namas parduotas. Deja, nei kam, nei kas konkrečiai planuojama, žmonės tikina nežinantys.
Tiesa, milžiniški rūmai, kuriuose įrengta pirtis, baseinas, sporto salė, numatyta erdvė biliardui, požeminis garažas šešiems automobiliams ir liftas, pirkėjo laukė ne vienus metus. Po kurio laiko namą siūlyta įsigyti jau už ketvirtadaliu mažesnę kainą – 899 888 eurus. Nekilnojamojo turto brokeriai šį 1994 m. statytą dvarą pristatė kaip puikią investiciją – jų manymu, pastatas galėtų virsti 16–20 butų kompleksu.
Skelbime buvo rašoma, kad visi namo langai – mediniai su stiklo paketais, tačiau iš lauko pusės kaustyti metalu. Daugelį jų puošia pagal užsakymą daryti vitražai. Pirmame aukšte paklotos granitinės grindys, kambariuose – aukštos kokybės laminatas. Name yra liftas.
Pabrėžiama, kad atnaujinta santechnika, pakeisti radiatoriai, įrengta nauja elektros instaliacija, įdiegtos modernios apsaugos ir priešgaisrinės sistemos. Iš bendro 872 kv. m ploto naudingasis plotas sudaro 644 kv. m. Vien svetainė su valgomuoju ir židiniu užima per 90 kv. m. Per tris aukštus išsibarstę bene dešimt kambarių, dar du erdvūs kambariai įrengti mansardoje.
Skelbime buvusios nuotraukos liudijo to meto mafijos demonstruotą prabangą – senoviniai baldai, paveikslai, nuo lubų tįstantys krištoliniai sietynai, aukso spalvos puošyba.
Aišku, pirkėjas įsigijo ne tik skelbime aprašytą 90-ųjų prabangą namo viduje. Namą juosia aklina siena, o virš jos įrengtas apsauginis tinklas, jei kas norėtų šeimininkui pasiųsti kokį nepageidaujamą sprogstamo turinio linkėjimą.
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
aruodas.lt nuotr.
Jono Bielskio namo vidus
aruodas.lt nuotr.
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Jono Bielskio namo vidus
Supurtė sistemą
Aukšto mūro siena aplink buvusį J. Bielskio namą slepia ne tik kiemo erdvę, bet ir kelių dešimtmečių Kauno kriminalinę istoriją. Būtent iš čia J. Bielskis, vėliau tapęs saugomu liudytoju, sugebėjo pabėgti nuo jį saugojusių pareigūnų.
J. Bielskis, dar vadinamas Seneliu, dingo 2006 m. balandžio 19-ąją, iškart po Velykų. Tuo metu tai tapo didžiule gėda teisėsaugai – įvairiais sunkiais nusikaltimais įtariamas asmuo pradingo tiesiai pareigūnams iš po nosies. Nors ilgą laiką sklandė legendos apie po namu įrengtą slaptą tunelį, tiesa buvo kur kas proziškesnė.
J. Bielskis tiesiog išėjo pro duris. Tuo metu jį saugoję du Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai buvo virtuvėje ir gėrė kavą. Pasinaudojęs jų neatidumu, Senelis išėjo į kiemą, sėdo į laukusį automobilį ir dingo. Apie keturis mėnesius jis sėkmingai slapstėsi Rusijoje, bet buvo sulaikyta Sankt Peterburge ir vėl grąžintas į Lietuvą.
Versija apie tunelį po Dainavos gatvės namu ilgą laiką buvo viena populiariausių Kauno legendų, tačiau oficialūs tyrimo duomenys ir vėlesnės apžiūros ją paneigė. Kalbos apie tunelius atsirado greičiau dėl ypatingos namo konstrukcijos su giliais rūsiais, pirtimis ir baseinais. Kadangi aplink namą stovėjo aklina mūrinė siena, o virš kiemo buvo ištemptas apsauginis tinklas nuo granatų, žmonės manė, kad tokioje tvirtovėje būtinai turi būti ir slaptas išėjimas.
Beveik neabejota, kad Senelį pasiekė žinios apie galimą būsimų bendražygių keliamą grėsmę, nes 2005 m. jis sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais ir duoti parodymus prieš buvusius savo bendrus.
Abu J. Bielskį saugoję Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai iškart po įvykio buvo nušalinti, o vėliau atleisti iš tarnybos.
Pilkasis kardinolas
J. Bielskis nusikalstamame pasaulyje užėmė išskirtinę vietą. Nors jis tiesiogiai nepriklausė jokiai konkrečiai Kauno šeimai, jį gerbė ir jo klausė visi autoritetai. Jis garsėjo kaip taikus strategas, gebėjęs spręsti ginčus tarp gaujų be kraujo liejimo.
Tačiau 2005 m., praleidęs kelis mėnesius už grotų, jis priėmė sprendimą, kuris sugriovė banditų brolybės mitą – sutiko bendradarbiauti su prokurorais. Jam grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, tad liudijimas tapo vieninteliu būdu išvengti mirties kalėjime.
Šis žingsnis Henrikui Daktarui ir kitiems sėbrams tapo didžiausia išdavyste. Klaipėdoje vykusių teismo posėdžių metu Henytė viešai vadino J. Bielskį skundiku ir melagiu.
Teismo posėdžių metu Senelio laukė psichologinis pragaras. Buvę sėbrai stengėsi J. Bielskį bauginti žvilgsniais, replikomis ir panieka. Kadangi J. Bielskis buvo vienas iš vadinamosios senosios gvardijos narių, jo išdavystė kitiems autoritetams buvo moralinis smūgis, tačiau būtent J. Bielskio parodymai tapo esminiais, pasiunčiant H. Daktarą už grotų iki gyvos galvos.
Dėl realios grėsmės, kad „Daktarai“ ar kitos grupuotės bandys J. Bielskį nužudyti, jis į teismo posėdžius būdavo atvežamas su kauke, saugomas ginkluotų „Aro“ pareigūnų ir dažnai liudydavo nuotoliniu būdu arba iš izoliuotos patalpos.
J. Bielskis nebuvo tik pasyvus stebėtojas kelis dešimtmečius viešpatavusios Kauno mafijos gyvenime – jis prisipažino pats organizavęs ar dalyvavęs planuojant keletą itin sunkių nusikaltimų. Jo parodymai atskleidė kraupius devintojo ir dešimtojo dešimtmečių įvykius.
Skandalingoji pabėgimo istorija liko tik Kauno folkloro dalimi, o pareigūnų aplaidumas privertė iš esmės pakeisti Liudytojų apsaugos programos taisykles.
Išnyko negrįžtamai?
Po mafijos bylos Klaipėdoje apie J. Bielskį praktiškai nieko negirdėti. 2013 m. buvo prasprūdusi žinutė apie tai, kad jis neva pateko į avariją, tačiau oficialiai niekas nepatvirtino, kad tai tas pats J. Bielskis.
2016 m. kaimynai pasakojo matę fejerverkus, naujametę naktį kylančius iš ant Senelio namo įrengto bokštelio – aliuzijos į kapitono tiltelį. Tačiau ir tai galima laikyti tik folkloru be oficialių patvirtinimų. Realu tik tai, kad name tikrai kažkas būdavo – šviesos languose, kartkartėmis praverti langai.
Mafijos veteranas per savo ilgą nusikalstamą karjerą už grotų pabuvojo keletą kartų, pradedant dar sovietmečiu. Pirmą kartą nuteistas dar būdamas jaunas atliko septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
1990-ųjų pradžioje buvo sulaikytas ir kurį laiką praleido suimtas dėl turto prievartavimo ir ryšių su Kauno nusikalstamomis šeimomis, tačiau vėliau išėjo į laisvę.
2004–2006 m. buvo suimtas itin didelės apimties byloje prieš mafiją kartu su kitais nusikalstamo pasaulio lyderiais. Būtent šio laikotarpio pabaigoje jis sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir tapo saugomu liudytoju.
J. Bielskio teisinį statusą vėliau stipriai keitė jo suteikta informacija apie Kauno nusikalstamas grupuotes, tai leido jam išvengti ilgų metų įkalinimo įstaigose senatvėje. Be to, jis jautė buvusių sėbrų keliamą grėsmę. Tapęs saugomu liudytoju, gavo valstybės apsaugą nuo galimo susidorojimo.
Naujas puslapis
Šiandienė namo rekonstrukcija simboliškai užbaigia epochą. Vieta, kurią J. Bielskis įrengė kaip neįveikiamą tvirtovę – su aklinomis sienomis ir virš kiemo ištemptu metaliniu tinklu apsaugai nuo granatų, galimai taps atvira naujiems gyventojams.
Skandalingoji pabėgimo istorija liko tik Kauno folkloro dalimi, o pareigūnų aplaidumas privertė iš esmės pakeisti Liudytojų apsaugos programos taisykles: nuo tada itin svarbūs liudytojai savo namuose nebesaugomi.
J. Bielskis savo paslaptis iškeitė į laisvę, naują tapatybę, o jo buvę rūmai Dainavos gatvėje iš kriminalinio bunkerio, tikėtina, virs modernia Žaliakalnio dalimi.
(be temos)
(be temos)
(be temos)