MINISTRAS: KAUNO DAUGIABUČIŲ RENOVACIJAI PINIGŲ NEPRISTIGS

Vakar įsteigtas Rizikos pasidalijimo fondas garantuos, kad dar bent dvejus metus daugiabučių namų renovacijai nepristigs lėšų ir procesas bus sklandus.

Pokalbis su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku ne tik apie renovaciją, bet ir apie kitus kauniečiams rūpimus klausimus: Kauno marių būklę, kovą su brakonieriais.

Pasirašė sutartį

– Vakar kartu su Finansų ministerija ir Europos investicijų banku pasirašėte trišalę sutartį, kuria įsteigtas Rizikos pasidalijimo fondas. Kodėl jis reikalingas?

– Ši sutartis leidžia toliau tęsti daugiabučių namų renovaciją, nes mūsų turimi ištekliai buvo pasiekę ribą. Renovacijos projektams mes iš klimato kaitos programos teikiame negrąžinamą paramą. Į šį fondą surenkami pinigai pardavus aplinkos taršos leidimus, kurių paklausa ir kaina šiuo metu yra nedidelė. Kad bankai teiktų lengvatines paskolas, dabar suformuotas 100 mln. eurų garantinis fondas, kuris nesėkmės atveju garantuotų padengti nuostolius.

Praktika rodo, kad renovacijos projektai dažniausiai vyksta sklandžiai, nes pasitikėjimą įgavo ir patys gyventojai, ir bankai. Dabar jau turėdami apie 1,2 tūkst. renovuotų namų, dar antrą tiek yra tvarkomi. Šiemet jau renovuota apie 500 namų, dar apie 400 planuojame baigti ir už visa tai proceso dalyviams reikia sumokėti.

Turėdami šiuos skaičius, mes prognozavome, kad maždaug kitų metų viduryje turėtume rimtų problemų dėl projektų finansavimo. Pasirašius šią sutartį, galima sakyti, kad horizontas nusikėlė dar dvejiems metams į priekį. Be jokios abejonės, poreikis renovuoti namus yra labai didelis ir užtruks, kol viskas bus sutvarkyta, tačiau dabar galime papildomai pakviesti rengti projektus per 1,5 tūkst. namų. Iki 2018 m. turime rasti kitą finansinį sprendimą, kuris užtikrintų tolesnį programos finansavimą, o kol kas šis procesas turėtų vykti sklandžiai.

Žinoma, jau pradeda grįžti investuoti pinigai. Jau grįžo apie 10 mln. eurų, kurie vėl investuojami į renovacijos procesą.

– Kaip Kaune vyksta daugiabučių namų renovacijos procesas?

– Kaunas atrodo neprastai. Kauniečiai jau pasirengė daugiau kaip 300 investicinių planų, 66 projektai yra visiškai įgyvendinti. Šiuo metu apie 100 projektų yra vykdoma ir iki Naujųjų metų turėtų būti baigti. Tai normali apimti.

Žinoma, Kaunas yra didelis miestas, dideli ir poreikiai, tačiau daugiabučių namų renovacija vyksta pagal galimybes. Kaune šis procesas išjudėjo tik pastaraisiais metais. Kituose didmiesčiuose vienu metu renovacijos procesas sunkiai judėjo, bet dabar reikalai pasitaisė.

Kaunas intensyviai rengiasi ir kvartalinei renovacijai. Šias idėjas man yra ir Kauno meras su komanda pristatęs. Kitais metais kviečiame 500 namų, Kaunui, šalia jau vykdomų, tenka papildomai dar devyniolika projektų, tad procesas vyksta sklandžiai, kitais metais miestas galėtų tikėtis finansavimo ir kvartalinei renovacijai.

Vandens telkiniai atsigauna

– Kauniečiams aktualus dar vienas klausimas. Vėl pasigirsta kalbų, kad Kauno mariose reikėtų atnaujinti verslinę žvejybą. Prieš kelerius metus tam kategoriškai prieštaravote. Kokios nuomonės laikotės dabar?

– Viskas bangelėmis – tai nurimsta, tai verslininkai vėl kelia bangas ir nori žvejoti nelimituotai. Kol kas laikomės griežtos nuomonės, kad nuostata nesikeičia. Vandens telkiniuose, tarp jų ir Kauno mariose, verslinė žvejyba yra draudžiama.

Turime maždaug 300 vidaus vandens telkinių tyrimų rezultatus ir akivaizdu, kad žuvų išteklių būklė labai gerėja. Tą mums sako ir žvejai mėgėjai, žvejojantys meškerėmis. Tik uždraudus verslinę žvejybą, žuvų ištekliai pradėjo augti. Pačios žuvys yra iki pusantro karto didesnės. Nuolat atliekame tuos tyrimus ir matome naudą.

Kita vertus, verslinė žvejyba nėra visiškai uždrausta. Leidžiama specializuota žvejyba, bet buvo problema, kad verslininkai pagaudavo žymiai daugiau nei parodydavo, trūko kontrolės. Visa verslinė žvejyba sumokėdavo valstybei žymiai mažiau, nei dabar sumoka mėgėjai. Svarbu pažymėti, kad viską, ką mes surenkame iš mėgėjų žvejų, vėl investuojame į tvenkinių įžuvinimą.

Mūsų tikslas, kad visa Lietuva būtų žvejybos rojumi, tačiau dabar turime leisti vandens telkiniams atsigauti ir atkurti išteklius. Nuo to laiko, kai buvo uždrausta verslinė žvejyba vidaus vandenyse, Kauno mariose žuvų padaugėjo maždaug dvigubai.

– Ar pagerėjo bendra Kauno marių būklė?

– Kaip tik mokslininkai baigė tyrimą ir laukiame patikslinimo apie vandens būklę. Galiu pasakyti, kad turime daugiau vandens telkinių, kur vandens būklė yra daug prastesnė nei Kauno marių, nes čia yra tekantis vanduo. Mano žiniomis, Kauno marių būklė nėra pablogėjusi, tačiau kyla diskusijų, kaip dar pagerinti padėtį. Vienas iš siūlymų – mechaniškai valyti dumblą.

Brakonierių mažėja

– Kokia situacija su brakonieriais ir gamtos teršėjais? Ar aplink Kauno marias jų daugėja, ar mažėja?

– Aplinkos ministerija pastaraisiais metais labai sugriežtino kontrolę. Departamentai vykdo reidus, turi įvairios technikos, kuri leidžia ieškoti brakonierių. Seniau jie nerizikavo, kad bus sugauti, o baudas apsimokėjo tiesiog sumokėti ir toliau brakonieriauti. Dabar situacija pasikeitusi ir baudos beveik dešimt kartų didesnės.

Gyventojai gali bendruoju pagalbos telefonu pranešti apie gamtai daromą žalą, taip pat veikia būdravimo sistema, kai aplinkosaugininkai ne darbo metu yra pasiruošę vykti į įvykį. Tai leido specialistams vietą pasiekti per 20 minučių, nes važiuoja tas, kuris yra arčiausiai, todėl pažeidimų akivaizdžiai mažėja.

Mes baudų surenkame ir brakonierių pagauname daugiau, nes geriau fiksuojame. Brakonieriaujančiųjų mažėja, mūsų žvejai ir medžiotojai darosi sąmoningesni. Liko tik tie pažeidėjai, kurie turi priklausomybę ir yra ligoniai, nesuprantantys, jog už draudžiamu laiku pagautą lašišą sumokės tiek, kad galėtų ją valgyti ištisus metus.