MOKYKLOSE TRŪKSTA 300 VAIKŲ

Rudenį įvairiose Kauno švietimo įstaigose pasigesta 1 447 mokyklinio amžiaus vaikų. Atlikus papildomą patikrinimą,  neaiškumų liko dėl 300 pamokų nelankančių vaikų.

Renka ir tikrina

Iki praėjusių metų gruodžio 1 d. į Kauno savivaldybės švietimo skyrių suplaukė duomenys apie pamokų nelankančius vaikus. Jau tada buvo aišku, kad teks aiškintis, kodėl 1 447 vaikai nepasirodė  mokyklose. Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patikslinimo šis skaičius padidėjo iki 1 665.

„Nesimokantis vaikas yra traktuojamas tada, kai jo nesimato mokinių registre, bet jo gyvenamoji vieta yra Kauno mieste“, – sąvokos apibrėžimą patikslino Kauno savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Pagal Švietimo įstatymą, vaikai iki šešiolikos metų privalo mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Yra speciali sistema, kurioje aiškiai matyti, ar Kaune gyvenamąją vietą deklaravęs vaikas atėjo į mokyklą.

Kreipiamasi į Socialinių paslaugų centrą, seniūnijas, į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, siekiant išsiaiškinti priežastis, kodėl tie vaikai nesimoko. Tačiau apibendrinti rezultatai paaiškėja tik pavasarį, kai duomenys su atsakymais suplaukia iš visų institucijų.

Švietimo skyriaus vedėja O.Gucevičienė patikslino, kad šis tikrinimo procesas užtrunka. Tenka ir ne po vieną kartą belstis į duris pagal tuos adresus, kuriuose deklaruota vaikų gyvenamoji vieta.

„Paaiškėjo, kad vis dėlto 114 vaikų lanko mokyklą, mokosi ir viskas yra gerai. Liko išsiaiškinti 1 500 vaikų mokyklos nelankymo priežastis“, – apibendrindama patikrinimo rezultatus pradėjo O.Gucevičienė.

Priežastis – emigracija

Po patikrinimo paaiškėjo, kad didžiausia dalis vaikų, kurie praėjusių metų rydenį neatėjo į mokyklas, išvyko į užsienį. Tiksliau, išvyko visa šeima. Tai išsiaiškino Socialinės paramos skyriaus ir seniūnijų darbuotojai, kuriems pasisekė pabendrauti su išvykusiųjų artimaisiais, likusiais Kaune. Tokių vaikų buvo 1 064.

Anot O.Gucevičienės, pagal vaikų amžių jie automatiškai atsiduria mokinių registre, o jau mokslo metais tikrinama, ar jie mokosi.

Maždaug 70 vaikų nustatytas neprivalomas ugdymas. Vedėja patikslino, kadangi pagal Švietimo įstatymą Lietuvoje privalomas ugdymas yra iki 16 metų, tai tie 70 vaikų buvo vyresni ir, greičiausiai, šeimos sprendimu pasuko kitu keliu, nei tęsti mokslą gimnazijose.

Iš to daugiau nei tūkstančio nustatyti devyni vaikai, kurie turi sunkią negalią. Kaune yra specialiųjų mokyklų, kurios yra pritaikytos negalią turintiems vaikams, tačiau, kai negalia labai sunki, tėvai apsisprendžia neleisti vaikų į mokyklą, atsižvelgdami ir į gydytojų rekomendacijas, ir į vaiko fizinius ir psichinius pajėgumus.

„Mokyklos nelankančių vaikų paiešką atlikę specialistai informuoja tėvus, auginančius negalią turinčius vaikus, kad yra galimybė vaikams lankyti specialią mokyklą, tačiau kiekvienu atveju tėvai sprendžia individualiai“, – pastebėjo O.Gucevičienė.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai seniūnijų darbuotojai ne po vieną kartą beldžiasi nurodytu adresu, kuriuo turėtų gyventi mokyklinio amžiaus vaikas, tačiau durų niekas neatidaro.“

Anot Švietimo skyriaus vedėjos, yra grupė vaikų, kurių tėvai, įtariama, dažnai važinėja į užsienį. Papildomai atlikę patikrinimą, jie nurodo, kad, pavyzdžiui, vaikai lanko žydų bendruomenės mokyklą, nors tokia oficialiai neregistruota. Tačiau tai tik pavieniai atvejai, kai nurodoma tokia ar panašios vaikų mokyklos nelankymo priežastys.

Likę nežinomieji

Likusi didelė dalis įrašyta į grafą „kitos priežastys“. Pavyzdžiui bute, kuriame turėtų gyventi ieškomas vaikas su šeima, jo nerandama ir paaiškėja, kad butas parduotas.

„Tokiu atveju daroma prielaida, kad šeima paliko Kauno savivaldybę, o gal ir šalį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai paaiškėja, kad butas parduotas ir išnuomotas. Nuomininkai nieko negali pasakyti apie bute anksčiau gyvenusią šeimą ir jų vaiką ar vaikus“, – pasakojo Švietimo skyriaus vedėja.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai seniūnijų darbuotojai ne po vieną kartą beldžiasi nurodytu adresu, kuriuo turėtų gyventi mokyklinio amžiaus vaikas, tačiau durų niekas neatidaro, o dažniausiai pasitaikantis namo kaimynų atsakymas: „Nežinome.“

Tokių vaikų, kurių tikslios mokyklos nelankymo priežasties nepavyko nustatyti, yra apie 300. Anot vedėjos, skaičius išties gana didelis. Švietimo įstatymas numato tėvų pareigą leisti vaiką į mokyklą, tačiau prievolės pranešti apie išvykimą ir tai, kad vaikas mokosi kitoje šalyje, nėra.

Surinkta statistika mokyklos nelankančių vaikų paieška nesibaigia. Informacija apie tai, kad 300 Kaune mokyklas turėjusių lankyti vaikų jų nelanko ir nelankymo priežastis nežinoma, perduodama Kauno savivaldybės vaiko gerovės komisijai. Šią tarpinstitucinę komisiją sudaro Švietimo skyriaus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, policijos pareigūnai. Tada mokyklos nelankančių vaikų paiešką tęsia šios institucijos.

„Galėsime informuoti, ką nustatys Vaiko gerovės komisija. Tačiau tų vaikų nemažai, todėl kol kas informacijos apie juos neturime. Labiausiai tikėtina, kad ir šie 300 vaikų išvyko, tačiau apie 1 064 vaikų išvykimą patvirtino močiutės ar kiti giminaičiai, o šių 300 išvykimo kol kas niekas nepatvirtino“, – aiškino O.Gucevičienė.

Vedėja atkreipė dėmesį, kad per pandemiją buvo stebimas į Kauną grįžtančių šeimų su vaikais skaičiaus padidėjimas. Greičiausiai, pasaulį užklupusi pandemija šeimas paskatino apsispręsti.

Ukrainiečių integracija

Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja pasidžiaugė, kad prieglobsčiu nuo karo Ukrainoje Lietuvą pasirinkusių šeimų vaikai sėkmingai įsilieja į lietuvišką švietimo sistemą.

„Sakyčiau, kad sekasi gerai. Mūsų sėkmė, kad mokyklose turime laisvų vietų ir galime priimti. Labai svarbu, kad atvykusiųjų poreikiai labai skirtingi, todėl galima pasiūlyti įvairių, jiems palankiausių variantų“, -- pagalbos Ukrainos vaikams niuansus minėjo O.Gucevičienė.

Anot vedėjos, vieni ukrainiečiai nori, kad jų vaikai lankytų mokyklas, kuriose dėstoma rusų kalba. Kaunas turi Aleksandro Puškino daugiafunkcį centrą, kuris atviras karo pabėgėliams. Kiti nori, kad vaikai lankytų lietuvišką mokyklą, mokytųsi lietuvių kalbos, integruotųsi ir kiek įmanoma labiau prisitaikytų prie šalies, kurioje laikinai apsistojo, įpročių.

Vedėja minėjo, kad trečiai grupei ne tiek svarbu lietuviška mokykla ar mokoma rusų kalba, o kaip pagrindinį pageidavimą išskiria atstumą – nori, kad mokykla būtų kuo arčiau nuo tos vietos, kur gyvena.

Yra ir dar viena grupė. Šeimose gyvenantys ukrainiečiai prisitaiko prie tos šeimos ir jei jų vaikas lanko mokyklą, į kurią mokinukus kas rytą veža tėveliai, tai dažniausiai į tą pačią mokyklą kartu vežamas ir ukrainiečių mokinukas.

„Aišku, būna, kad pagal pageidavimą artimiausioje mokykloje vietos nėra, tada siūlome toliau esančią mokyklą. Viešojo transporto paslaugos ukrainiečiams nemokamos, tai kažkaip tvarkosi“, – aiškina vedėja.

Ji patikino, kad ukrainiečių vaikai mokyklose nemokamai maitinami, pasirūpinama jiems mokslams būtinais rašikliais, pieštukais, sąsiuviniais, kuprinėmis. Šias būtinąsias priemones, anot vedėjos, jau skiria mokykla.

Balandžio 4 d. duomenimis, Kaune registruota beveik 900 ukrainiečių vaikų. Apie 600 – bendrojo lavinimo mokyklose, o likusieji – priešmokyklinėse įstaigose. Ukrainiečius priėmė 75 Kauno švietimo įstaigos. Dar devyniolika suaugusių ukrainiečių įdarbinta švietimo įstaigose.