Laužo stereotipus

„Medetka“ – ne toks duetas, kurio klausomasi ramiai. Rūtai ir Vidmantui užgrojus, prasideda linksmi šokiai, į kuriuos neretai įsitraukia net praeiviai. Todėl pašnekovai dažnai groja festivaliuose, vakaronėse ir naktišokiuose. Visą vasarą duetas taip pat kviečia pasišokti Kalniečių parke, netoli Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaityklos. Čia šokama polka, valsas ir fokstrotas, mokomasi įvairių Lietuvos etnografinių regionų šokių.

„Nesivaikome populiarumo, grojame tai, kas miela širdžiai. Todėl maloniai nustebome, kai, grojant Kalniečių parke, mūsų pasiklausyti ir pašokti susirinko nemažai žmonių, kai kurie ėmė rinktis dar likus valandai iki šokių“, – džiaugiasi R. Klungevičiūtė.

Smuiku nuo vaikystės griežianti ir klasikinio smuiko specialybę įgijusi Rūta prieš trejus metus apsilankė Kauno miesto muziejaus rengtoje lietuviškų šokių vakaronėje. Čia atvykti ją pakvietė pusseserė. R. Klungevičiūtė pripažįsta iš pradžių kiek dvejojusi – nejaugi tokioje vakaronėje gali būti kas nors įdomaus? Vis dėlto apsilankymas renginyje buvo lemtingas, nes jame ji susipažino su Vidmantu. Jaunuoliai kartu pagrojo, o tada pamažu ėmė bręsti mintis suburti duetą.

R. Klungevičiūtė vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje dalyvavo liaudies muzikos kapelų veikloje, o Vidmantas nuo mokyklos laikų folkloro ansambliuose grojo armonika. Tad natūraliai gimė idėja burti būtent folkloro muzikos duetą.

„Siekiame paneigti stereotipą, kad folkloras gali būti įdomus tik vyresnio amžiaus žmonėms. Neretai šis žanras įsivaizduojamas kaip vyžomis avinčių senukų muzika, tačiau iš tikrųjų jis gali būti labai smagus, patrauklus ir jaunuoliams, – tikina V. Paleckis. – Tad pagrindinis mūsų tikslas – į folklorą pritraukti jaunų žmonių, kad ši tradicija išliktų gyva ir puoselėjama.“

R. Klun­ge­vi­čiū­tės, V. Pa­lec­kio asmeninio archyvo nuotr.

Kūriniai – iš archyvų

Duetui pradėjus formuotis prieš trejus metus, Rūta su Vidmantu kurį laiką dar ieškojo sau tinkamos muzikinės krypties ir formų. Duetas susiformavo prieš metus ir gavo „Medetkos“ pavadinimą.

„Medetka yra smulki gėlytė, tačiau turi stiprią gydomąją galią. Tokie esame ir mes – galbūt nedidelio ūgio, bet turintys daug užsidegimo“, – juokiasi R. Klungevičiūtė.

Užsidegimo dueto veikloje išties prireikia, nes šiuo metu Rūta studijuoja Vilniuje – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje tobulina smuiko muzikos atlikimo įgūdžius. Tad surasti laiko repeticijoms Kaune ne visada paprasta. Tačiau pašnekovai vis tiek repetuoti susitinka kaip įmanoma dažniau.

Kadangi duetui norisi savo muzika patraukti ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir jaunimą, „Medetka“ groja ne vien tradicinę folkloro muziką.

„Dalį folkloro muzikos aranžuojame, šiek tiek pakeičiame melodiją, pridedame popmuzikos ar balfolko motyvų. Balfolkas – tai šiuo metu labai populiarūs modernizuoti Europos folkloriniai šokiai, – paaiškina Rūta. – Taip pat į savo programą įtraukiame ir valso, fokstroto melodijų. Norime savo muzika sujungti kartas – tiek jaunimą, tiek senjorus, kuriems mūsų atliekamos melodijos galbūt primins jaunystę. Tad savo programoje turime kūrinių, kurie aktualesni vyresniems žmonėms, ir tokių, kurie labiau patiks jaunimui.“

Pagrindinis mūsų tikslas – į folklorą pritraukti jaunų žmonių, kad ši tradicija išliktų gyva ir puoselėjama.

V. Paleckis pasakoja, kad duetas folkloro kūrinių savo muzikinei programai suranda įvairiais būdais. Vidmantas su Rūta jų ieško ir archyvuose, kur saugomi etnomuzikologų ekspedicijų metu surinkti įrašai. Tokių ekspedicijų metu vykstama į kaimus pas vyresnius žmones, kurie dar gali prisiminti senų dainų ir melodijų ir jas padainuoti ar sugroti. Radę patikusį kūrinį, pašnekovai jį aranžuoja savaip ir pritaiko savam repertuarui.

„Vieną polką Vidmantas išgrynino iš labai prastos kokybės vaizdo įrašo. Kai prikėlėme šią polką ir ją sugrojome, ji skambėjo visai kitaip, – atskleidžia Rūta. – Kartais kūrinius savo programai surandame labai prastuose įrašuose ir turime pasukti galvą, kaip juos pateikti klausytojui.“

Šokiai: Rūtos ir Vidmanto organizuojamų vakaronių metu užsikuria linksmi šokiai, pritraukiantys net praeivius. / R. Klun­ge­vi­čiū­tės, V. Pa­lec­kio asmeninio archyvo nuotr.

Laisvės muzika

Pašnekovai atskiria dvi folkloro rūšis – sceninį ir kaimo. Pasak V. Paleckio, „Medetkos“ duetas labiau orientuojasi ne į scenai skirtą tautinį meną, o būtent į kaimo folklorą.

„Mūsų atliekama muzika yra kaimo folkloras, kai žmonės susirinkdavo vieni pas kitus, grodavo, šokdavo ir dainuodavo. Čia nėra tokių griežtų taisyklių ir vyrauja daugiau laisvės. Mes puoselėjame būtent šią tradicijos dalį“, – paaiškina Vidmantas.

„Sceniniai tautiniai šokiai atsirado XX a. pradžioje, tuo metu ėmė burtis dideli šokių ansambliai. Tik tarybiniais laikais jie įgavo naujų šokio žingsnelių, taisyklių, kurios mažiau atspindėjo lietuvišką folklorą“, – pasakoja R. Klungevičiūtė.

Ji šiuo metu studijuoja smuiko specialybę, kur yra daug tikslumo ir taisyklių. Tad pašnekovė juokiasi, kad iš Vidmanto mokosi laisvės, o scenos kolegą pati mokanti daugiau struktūros.

„Grodami daug improvizuojame, kiekvieną kartą sugrojame vis kitaip – taip, kaip liepia širdis. Tad mūsų muzika ir ją palydintys šokiai yra labai nuoširdūs. Kaip šokėjai pajaučia, taip jie tuo metu ir sukasi šokių aikštelėje. Būtent ši laisvė paskatina praeivius nebijoti prisijungti prie šokių. Galima šokti vienam, galima poroje, trise ar keturiese – kaip tik nori“, – šypsosi ji.

Pasak Vidmanto ir Rūtos, pagrindinė dueto auditorija, kad ir kaip būtų keista, nėra užkietėję folkloro gerbėjai. Nemažą dalį publikos sudaro tiesiog pro šalį ėję ir sustoję pasiklausyti muzikos, o gal net prisijungę pašokti praeiviai, kurie vėliau ir vėl ateina į koncertus.

„Be tokių praeivių mūsų vakaronės tikriausiai nė neįvyktų, – juokiasi Rūta. – Iš užkietėjusių folkloristų pašokti ateina kelios poros, bet didžiumą publikos dažniausiai sudaro vėliau prisijungę žmonės. Gražu žiūrėti, kaip praeiviai ateina, iš senbuvių mokosi šokio žingsnelių ar tiesiog šoka, kaip jiems tuo metu norisi. Tai ir yra visas vakaronės grožis, tad po kiekvieno kūrinio nepamirštame padėkoti šokėjams už gražų šokį, jų pagirti.“

Auditorija auga

Pašnekovai pasakoja, kad dueto muzika dažnai sudomina ir vaikus, kurie vėliau išdrįsta prieiti, paklausti, kokiais instrumentais groja muzikantai. „Medetkos“ grojamos melodijos sujaudina ir vyresnių žmonių širdis, kurie jaunystėje galbūt patys grojo ansambliuose.

„Vienos vakaronės metu kartu su mumis pagroti buvome pakvietę vieną smuikininką, kuris grojo po beveik 40-ies metų pertraukos. Buvo išties ypatingas vakaras“, – prisimena Rūta.

„Medetką“ dažniausiai galima išvysti folkloro muzikos festivaliuose, šokiuose, vakaronėse, naktišokiuose. Duetui yra tekę groti ir vestuvėse.

„Turime gana ilgą programą, kurią pritaikome pagal situaciją. Jei matome, kad renginyje yra daugiau jaunimo, prisitaikome prie jų, o jei susirinko daugiau senjorų, grosime laiko jau patikrintas melodijas, – pasakoja V. Paleckis. – Mūsų atliekama muzika yra universali, tad jos pasiklausyti galima ir ramiai sėdint. Jei išgirsti širdžiai mielą kūrinį, laisvai galima įsisukti į šokių aikštelę.“

Pašnekovai džiaugiasi šią vasarą gavę progą organizuoti pasišokimus Kalniečių parke, netoli Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaityklos. Nors pirmą kartą daug klausytojų ir šokėjų neatėjo, vėlesniais kartais pašnekovus nustebino susirinkusių kauniečių gausa. Iš pradžių susirinkusieji sėdėjo ant kėdžių ir klausėsi muzikos lyg įprastame koncerte, tačiau greitai į aikštelę išėjo šokėjai ir koncertas pavirto linksmais šokiais.

„Džiugu, kad mūsų auditorija pamažu auga. Pamatęs, kaip smagu šokiuose, žmogus kitą kartą atsiveda draugą, tas draugas atsiveda kitą draugą ir taip palaipsniui mūsų pasiklausyti susirenka vis didesnis būrys žmonių“, – sako R. Klungevičiūtė.

Muzika padovanojo draugystę

Ryšys: Rūtos ir Vidmanto aistra muzikai padovanojo jiems nuostabią draugystę./ R. Klun­ge­vi­čiū­tės, V. Pa­lec­kio asmeninio archyvo nuotr.

Daug laiko kartu repetuodami ir koncertuodami, Vidmantas ir Rūta jau tapo gerais draugais. Dueto nariai taip gerai sutaria, kad aplinkiniai juos neretai palaiko pora. Tačiau pašnekovai tikina vienas kitam jaučiantys tik draugiškus jausmus.

„Mūsų artimas ryšys daug kam atrodo keistas, tad sutikti žmonės kartais netgi ima kamantinėti – nejaugi tikrai nedraugaujate? Pavyzdžiui, šią vasarą festivalyje vienas sutiktas vengras niekaip negalėjo patikėti, kad mes ne pora. Jam atrodė, kad esame tiesiog per daug artimi, kad galėtume būti tik draugai“, – juokiasi Rūta.

Nors „Medetkos“ duetas nėra pagrindinė Rūtos ir Vidmanto veikla, pašnekovai jai stengiasi skirti kuo daugiau laiko. Kadangi Rūta dabar gyvena Vilniuje, kartais muzikantai repetuoja netgi nuotoliniu būdu.

„Sakoma, kad tiems dalykams, kuriuos daryti labai nori, laiko visada atsiras. Tad dueto veiklai laiko tikrai atrandame. Žinoma, tai nelengva, nes tenka nustumti kitas veiklas, kartais – netgi pagrindinį darbą“, – šypsosi R. Klungevičiūtė.