Muzikiniame teatre – iškilmingas projekto „Metų kauniečiai“ apdovanojimų vakaras

Padėka ir įkvėpimas ateičiai

„Per dvylika metų pristatėme daugiau kaip 200 moterų, dariusių gerus darbus. Pastaraisiais metais jautėme, kad taisyklės neleidžia nusilenkti visiems geradariams, todėl nuo šių metų projektas tampa „Metų kauniečiais“, – kalbėjo dienraštį „Kauno diena“ leidžiančios bendrovės „Diena Media News“ vadovas Tadas Širvinskas.

Projektas keičiasi, bet jo esmė išlieka. „Kai pasaulyje vyksta velniai žino kas, norisi sustoti ir atkreipti dėmesį į dalykus, kurie pasauliui suteikia šviesos, daro jį jaukesniu“, – akcentavo T. Širvinskas.

Tadas Širvinskas. Regimanto Zakšensko, Aurimo Barkausko, Justinos Lasauskaitės nuotr.

151

Projekto „Metų kauniečiai“ apdovanojimų vakaras (svečiai)

Renginio globėjas Prezidentas Gitanas Nausėda sveikino iniciatyvą pagerbti tuos, kurie savo darbais, idėjomis ir pasiaukojimu kuria stipresnę, gražesnę ir vieningesnę Kauno bendruomenę.

„Daugiau nei dešimtmetį puoselėjamas projektas „Metų kaunietė“ išaugo, sujungė dar platesnę visuomenės dalį ir tapo „Metų kauniečių“ apdovanojimais. Tai įrodo, kad žmonių gerumas, atsidavimas ir meilė savo miestui neturi ribų“, – teigė šalies vadovas.

„Metų kaunietės“ titulą pelniusios moterys įkvėpė daugelį, parodė, kokia reikšminga gali būti viena asmenybė, atsidavusi savo darbui ir bendruomenei. Dabar prie šios tradicijos prisijungia naujos nominacijos, kurios leis dar plačiau pamatyti ir įvertinti tuos, kurie keitė ir tebekeičia ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos gyvenimą“, – akcentavo G. Nausėda.

Anot jo, kiekvienas pretendentas ir nominantas yra vertas pagarbos, nes savo kasdieniais darbais stiprina miestą, formuoja jo veidą ir padeda kurti gražesnę ateitį.

Tikiu, kad šis projektas taps dar ir nauja erdve diskusijoms, inovatyvioms idėjoms bei glaudesniam bendradarbiavimui tarp skirtingų kartų ir sričių atstovų.

„Dėkoju projekto organizatoriams, kurie jau daugelį metų pastebi ir atskleidžia tuos, kurių pastangos kartais lieka nepastebėtos, tačiau yra neįkainojamos“, – dėkojo prezidentas ir linkėjo, kad projektas „Metų kauniečiai“ taptų galimybe toliau puoselėti bendruomeniškumą, skatinti kiekvienam prisidėti prie miesto ir Lietuvos gerovės.

„Tikiu, kad šis projektas taps dar ir nauja erdve diskusijoms, inovatyvioms idėjoms bei glaudesniam bendradarbiavimui tarp skirtingų kartų ir sričių atstovų. Tai ne tik pagarba nuopelnams, bet ir motyvacija ateities kartoms siekti didesnių tikslų“, – teigė G. Nausėda.

Sėkmė – įdirbio ir geros idėjos išdava

„Susirinkome pasidžiaugti tais, kurie kasdien kuria savo sėkmės istorijas. Kaunas ne kartą yra įrodęs, kad net ir didžiausių išbandymų metu gali padaryti kažką ypatingo. Mūsų protėviai kažkada pastatė Kauno pilį, kuri stovi iki šiol. Tarpukariu matėme, kai Kaunas, tapęs Laikinąja sostine, tapo kultūros ir mokslo centru. Šiandien Kaunas vėl žydi“, – sakė nominaciją „Sėkmės istorija“ pristatęs ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Lukas Savickas. Regimanto Zakšensko, Aurimo Barkausko, Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Sėkmės istorija“ pripažintos verslininkų Karolio Banio ir Petro Gaidamavičiaus iniciatyvos ir pastangos. Jie jau įkūrė du muziejus – Art Deco ir Amsterdamo mokyklos. Kuria ir trečią – antram gyvenimui prikelia Kaimelio dvarą Šakių rajone bei užsimena apie planuojamą dar vieną muziejų. Šįkart – iškilaus šių dienų architekto bute.

„Ar atsipirko?“ – juokėsi verslininkai iš tokio klausimo. Tačiau linktelėjo galva, kad investicijos atsipirko ne finansiškai, o emociškai. Viską atpirko žmonių susidomėjimas, apsilankiusiųjų akys, pilnos nuostabos.

Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Regimanto Zakšensko, Aurimo Barkausko, Justinos Lasauskaitės nuotr.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas, augęs Kaune, pristatė nominaciją „Metų virsmas“. Jis kalbėjo, kad iš pilkos posovietinės erdvės virtome klestinčia valstybe. Ypatingas virsmas įvyko kultūros institucijų srityje, kurios atkreipia net pasaulio ekspertų dėmesį, kaip nutiko su Ąžuolyno biblioteka.

Ąžuolyno biblioteka pasikeitė ne tik išore, bet ir turiniu, atsiverdama ne tik kaip žinių oazė, bet ir tapdama kūrybos, darbų, kokybiško laisvalaikio, atradimų ir susitikimų erdve.

„Savam krašte pranašu nebūsi, bet paneigėme šį priežodį – laikau gimtojo miesto įvertinimą. Darau tai, ko tikiu. Tai didžiausia laimė, stiprybė, bet kartu ir silpnybė“, – atsiimdama apdovanojimą Ąžuolyno bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė dėkojo miestiečiams ir bibliotekos darbuotojams.

Edita Urbonavičienė. Regimanto Zakšensko, Aurimo Barkausko, Justinos Lasauskaitės nuotr.

Vardan Lietuvos

Pristatyti nominaciją „Metų misija“ patikėta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojui Laurynui Kasčiūnui.

„Šiek tiek išmanau Lietuvos gynybos planus. Jeigu kristų Kaunas, kristų visa Lietuva, tad jis niekados nekris, nes visomis jėgomis visais resursais jį saugosime. Aplink yra nemažai mūsų ir mūsų sąjungininkų karinių dalinių. Apie 20 proc. Vokietijos brigados, kuri atvažiuos, įsikurs šalia Kauno. Lietuviškos divizijos, štabas, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, kurios tuoj atvažiuos į Lietuvą, viena jų taip pat įsikurs šalia Kauno, kad būtų saugesnis Kauno dangus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas, paminėjęs ir Giraitės šaudmenų gamyklą su nauja jos gamybos linija, Kauno P. Plechavičiaus kadetų licėjų.

„Ir ne tik tai. Kaune – daug gražių energingų patriotiškai nusiteikusių žmonių, kurie jungiasi į komendantūras ir į Šaulių sąjungą – istorinę ir labai svarbią mūsų organizaciją“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Vytautas Žymančius. Regimanto Zakšensko, Aurimo Barkausko, Justinos Lasauskaitės nuotr.

Apdovanojimą „Metų misija“, atitekusį Vytauto Didžiojo šaulių 2-ajai rinktinei, atsiimdamas šios rinktinės vadas atsargos kapitonas Vytautas Žymančius juokavo, kad „Kauno diena“, švęsdama 80-metį dar turi kur pasitempti, nes Šaulių sąjunga pernai paminėjo net 105 metų įkurtuvių sukaktį.

„Turime telktis. Džiaugiuosi, kad čia salėje tikriausiai kas trečias šaulys. Kviečiu prisidėti visus norinčius, dar turime vietos“, – linkėdamas ramybės visiems namams sakė V. Žymančius.

Kaune gimusi Šaulių sąjunga šiame mieste ir buvo atkurta. Šaulių sąjunga vienija žmones, kurie kilus pavojui pirmieji ateina į pagalbą. Jos nariai – didžiausi patriotai, pasiruošę padėti ne tik savo tautiečiams, bet ir karo niokojamai Ukrainai.

Menas ir mokslo populiarinimas

„Grožis išgelbės pasaulį“, – prieš ketvirtąją nominaciją – „Metų kūrėjas“ priminė renginio vedėjas.

„Teatro ir mados dizaineris, neišsemiamos fantazijos ir energijos žmogus, gimęs ir augęs Kaune. Kaune gyvena jo mama, o kauniečiai jo darbais ir talentu gali mėgautis apsilankę Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Ar palikau dar kiek nors intrigos?“ – pasitikslino ištardama Juozo Statkevičiaus pavardę kultūros ministerijos kanclerė Regina Jaskelevičienė.

Juozas Statkevičius. Regimanto Zakšensko, Aurimo Barkausko, Justinos Lasauskaitės nuotr.

J. Statkevičius kostiumus yra sukūręs šimtui spektaklių 23 pasaulio šalyse, jo neaprėpiamu talentu jau seniai niekas neabejoja.

J. Statkevičius dėkojo mamai, „Kauno dienai“, savo dėstytojams ir likimui. „Ačiū, esu labai dėkingas“, – lydimas griausmingų ovacijų kalbėjo kūrėjas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė „Metų projektu“ paskelbė mokslo ir inovacijų populiarinimo centrą „Mokslo sala“.

Raminta Popovienė. Regimanto Zakšensko, Aurimo Barkausko, Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Tai ne tik edukacinės erdvės ar įspūdingas planetariumas – tai ir naujasis Kauno architektūrinis simbolis, kurį projektavo ir statė kauniečiai. Gal jau šiandien toje oazėje įsižiebs kibirkštis, kuri vaikui ar jaunam žmogui sužadins norą leistis mokslo keliu?“ – kalbėjo R. Popovienė.

Projektuotojai G. Natkevičiaus architektų biuro atstovai pastebėjo, kad jau vien pasirinkti projektavimo ir projekto įgyvendinimo sprendimai jau savaime yra tarsi mokslo šventė.

Išklausius „Mokslo salos“ vadovę Aistę Lukaševičiūtę ir tampa aiškiau nei aišku: čia užsukti verta visiems. Per tris mėnesius jau spėjo pasisvečiuoti 50 tūkst. lankytojų.

„Metų kaunietė“ – pedagogė

„Labai džiaugiuosi, kad pamatinės specialybės neša „Metų kaunietės“ vėliavą“, – prieš paskelbdama nugalėtoją sakė pernai metais šį titulą laimėjusi Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė.

Netrukus paaiškėjo, kad „Metų kaunietės“ nominacijoje nugalėjo geriausia Europos jaunųjų lyderių ugdytoja, antreprenerystės guru Edita Naidaitė.

Edita Naidaitė. Regimanto Zakšensko, Aurimo Barkausko, Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Galvoju, ką čia pasakyti tokio, kad turėtumėte, ką pamąstyti, kai grįšit namo. Žinot, ką vaikai veikia per pamokas? Žiūri į laikrodį. Klausiu, kur sukasi jo rodyklės? Sako, į priekį. Ne, atgal. Juk ar žiūrėtumėte į laikrodį, jei jis rodytų, kiek jums liko laiko gyventi? Ar šią pamoką praleistumėte taip pat, jei žinotumėte, kiek jums laiko liko gyventi?“ – kalbėjo E. Naidaitė, visiems linkėdama branginti laiką ir jį išnaudoti, kuo įmanoma prasmingiau ir su geresnėmis emocijomis nei kartais norėtųsi.

Skirta visiems

„Metų kaunietės“ nominacija – duoklė ir padėka veiklioms, nepakartojamoms moterims.

Į Sėkmės istorijos, Metų virsmo, Metų kūrėjo, Metų misijos ir Metų projekto vardą galėjo pretenduoti visi su Kaunu susiję žmonės.

Gyvenimo džiaugsmu pulsuojanti šventė tradiciškai vyksta Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Regimanto Zakšensko, Aurimo Barkausko, Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasveikinti nominantų ir laimėtojų, pasidžiaugti gerumo banga, pabendrauti, pasisemti įkvėpimo, pasidalyti patirtimi ir galbūt padėti pamatus naujoms bendruomeniškoms pilietiškoms iniciatyvoms susirinko daugybė žmonių, tarp kurių – ir žinomi savo veiklos sričių atstovai.

250

Projekto „Metų kauniečiai“ apdovanojimų vakaras (renginio akimirkos)

Šešios nominacijos

Nominacijos „Metų kaunietė“ nugalėtoją tradiciškai ir šįkart rinko „Kauno dienos“ skaitytojai.

Kitų nominacijų – Sėkmės istorijos, Metų virsmo, Metų kūrėjo, Metų misijos ir Metų iniciatyvos / proveržio – nugalėtojus iš skaitytojų pasiūlytų kandidatūrų išrinko dienraščio ir portalo redakcija.

Į „Metų kaunietė 2024“ vardą pretenduoja: šokio teatro „Aura“ įkūrėja ir siela, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Birutė Letukaitė (Birūta Komskienė), Kauno klinikų Vaikų chirurgijos skyriaus vadovė doc. dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė, Pagalbos moterims linijos Kaune vadovė Aušra Stankūnienė, daugkartinė Europos kyokushin karate čempionė ir medicinos studentė Brigita Svinkūnaitė, geradarė vaikų globėja Vida Rainienė bei geriausia Europos jaunųjų lyderių ugdytoja, antreprenerystės guru Edita Naidaitė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Muzikos apsuptyje

Priežastis susirinkti į apdovanojimus „Metų kauniečiai“ – pareiga padėkoti Kauną, Kauno kraštą garsinantiems ir aplinkinių labui besidarbuojantiems žmonėms. Tačiau tai kartu ir galimybė pasidžiaugti Lietuvos valstybingumo istorija atspindinčio Kauno valstybinio muzikinio teatro aura, pasigėrėti šio teatro ir kviestinių artistų charizma bei talentu.

Renginio režisierius Kęstutis Jakštas su komanda ir šiemet nuveikė didžiulį kūrybinį darbą renginio svečiams, nominantams ir TV žiūrovams paruošdamas įtraukiančią programą, kurioje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros, aranžuoti ir dideliam orkrestrui atlikti pritaikyti lietuviški tarpukario kūriniai.

Vakaro svečiams muzikines dovanas dalins Raminta Vaicekauskaitė, Andrius Apšega, Marija Arutuniova, Žanas Voronovas, Vygantas Bemovas, Rokas Laureckis, Jeronimas Milius, Akvilė Gerbenčiūtė, Gabrielė Kuzmickaitė, Gabrielė Bielskytė, teatro baleto šokėjai ir choristai.

Išskirtinis Metų kauniečių sąrašas

Per daugiau kaip dešimtmetį „Kauno diena“ projekto „Metų kaunietė“ rėmuose visuomenei pristatė daugybę neeilinių Kauno moterų, besidarbuojančių pačiose įvairiausiose srityse.

Metų kaunietės titulą yra laimėjusi plaukikė, olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, tekstilininkė, Kalėdų eglių puošėja Jolanta Šmidtienė, Kauno apskrities vyrų krizių centro viena iš steigėjų ir vadovė psichologė Dovilė Bubnienė, Kauno senamiesčio draugijai vadovavusi Aistė Grybauskienė, profesionali vargonininkė ir J. Gruodžio konservatorijos dėstytoja, viena iš seniausių Lietuvos istorinių vargonų restauravimo iniciatorių Dalia Jatautaitė.

Metų kauniečių gretose – ir tuometė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė Ingrida Veliutė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Gustienė, Andrėja Veličkaitė, kuri, pamačiusi viešojo transporto stotelėje susmukusį ir, kaip vėliau paaiškėjo, netekusį sąmonės, nebekvėpuojantį vyrą, nesutriko ir darė viską, kad jo gyvybė būtų išgelbėta, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos profesorė, visuomenininkė Jūratė Jankauskienė.

Metų kaunietės vardą yra pelniusios ir Kauno klinikų vaikų neurologė, ilgametė kraujo donorė, daug prasmingų iniciatyvų įgyvendinusio Kauno moterų LIONS klubo prezidentė Milda Dambrauskienė, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovė, tapytoja Rebeka Bruder, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė.

Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatams „FI clinica“ ir Robertui Jociui, pagrindiniam rėmėjui „Kauno tiltai“, rėmėjams „Heiga group“, „Etapas group“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „ADMA“, „MEGA“, „SDG“, „FREDA“, partneriams „Ribas Jewellery“, „Baltic transline“, „Kauno miesto poliklinika“, „Stiklita“, Kauno liftai, Ilgiausi limuzinai, „Tarp gėlių“, dailininkui Pauliui Rainiui ir „Stiklo galerijai“, ir, žinoma, renginio režisieriui Kęstučiui Jakštui ir visam Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvui!

Šiame straipsnyje:

Metų kauniečiai

Matų kaunietė

finalinis renginys

Kauno muzikinis teatras