„Mieste neturi likti uždarų, apleistų teritorijų – čia turi klegėti vaikai, laisvalaikį leisti kauniečiai. Grąžinome Dainų slėnį miestiečiams, atėjo metas ir Vytauto parkui – atverti jį visuomenei, sutvarkyti ir pritaikyti žmonėms. Atgaivinami „Neo Lithuania“ rūmų ir Kurhauzo pastatai – miesto investicijos į Kauno paveldą bei jaunąją kartą, sudarant sąlygas skleistis jų kūrybai, tobulėjimui ir bendrystei“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Istorinis Kurhauzas Perkūno al. 4B iškilo dar 1889 m. ir ilgainiui tapo svarbia kauniečių susibūrimų vieta. 1921 m. jį nuomojosi Sporto sąjunga, vėliau veikė restoranas, cukrainė, kavinė. Dabartinį vaizdą pastatas įgavo po žymaus architekto Edmundo Fryko 1929 m. atliktos rekonstrukcijos.

Ilgą laiką privačiose rankose nykusį Kurhauzą Kaunas prikels naujam gyvenimui: bus atnaujinti inžineriniai tinklai, suremontuoti fasadai, stogas, vidaus ir pagalbinės patalpos, įrengiamos rūbinės, kabinetai, lauko terasa. Restauratoriai kruopščiai atgaivins ir išsaugos objekto vertingąsias savybes.

Pastato rekonstrukciją atliekanti bendrovė „Virmalda“ įsipareigoja darbus užbaigti iki 2026 metų rugsėjo. Bendra sutarties vertė siekia beveik 1,3 mln. eurų su PVM.

Po remonto miestas pastatą perduos Kauno M. Petrausko scenos menų mokyklai. Čia persikels dalis Teatro ir integralaus scenos meno skyriaus veiklų, vyks teatro neformalios ir formalųjį ugdymą papildančios programos, taip pat ir integruotos scenos menų veiklos, choreografijos ir šokio užsiėmimai. Planuojama, kad naujose erdvėse mokysis apie 120 mokinių, dirbs virš dešimties mokytojų ir administracijos darbuotojų.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Mokykla gali pasigirti, kad jaunąją kartą šiame skyriuje ugdo teatro srities profesionalai – Andrius Sužiedėlis, Arvydas Šaučiūnas, Vitalija Vyšniauskaitė, Daiva Stasiulevičienė, Dovilė Talačkaitė, Skaistė Grašytė, Agnė Palubinskaitė, skyriui vadovauja Lina Strasevičienė.

„Šios erdvės ypač tinkamos teatrinei raiškai, ypač Akrobatikos teatro studijos užsiėmimams. Mokiniams reikalingos itin aukštos patalpos, kad jie galėtų atlikti techniškai sudėtingus akrobatinius triukus ore. Naujai įrengtose patalpose vaikai galės tobulinti teatrinio ugdymo programų subtilybes, mokytis scenografijos, scenos apšvietimo dizaino ir garso technologijų pagrindų“, – sakė Kauno Miko Petrausko scenos mokyklos direktorė Lina Kaubrienė-Stunžėnienė.

Pasak direktorės, Vytauto parko teritorija tampa svarbiu scenos menų ugdymo centru, sujungiančiu du mokyklos padalinius – Kurhauzo pastatą ir „Neo Lithuania“ rūmus. Pastaruosiuose jau šį rugsėjį bus pradėti mokinių užsiėmimai, o parkas natūraliai virs bendru spektaklių ir pasirodymų amfiteatru po atviru dangumi. Mokyklos auklėtiniai čia jau kelerius metus organizuoja mados teatro ir kitų studijų pasirodymus, bendruomenės renginius, konkursus.

Kauno M. Petrausko scenos menų mokykloje šiuo metu mokosi apie 1150 ugdytinių. Veikia trys kryptys: šokio, muzikos, teatro ir integralaus scenos meno. Didelis dėmesys skiriamas integruotoms edukacinėms programoms, kuriose mokiniai gali susipažinti su keliomis scenos menų šakomis vienu metu.

Mokyklos sukurti integralaus scenos menų spektakliai – „Spalvų šokas“, „M. K. Čiurlionis. Gyvenimo pilys“, „Alisos šalyje“ – sėkmingai parodyti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kultūros centre „Girstutis“. Jie taip pat puošia miesto šventes – yra tapę Mokslo ir žinių dienos, Mokytojų dienos, Kalėdų, sporto renginių ir kitų švenčių dalimi.

Spektakliuose dalyvauja šimtai mokinių iš skirtingų skyrių, o scenoje kartu pasirodo ir mokytojai. Taip stiprinamas bendruomeniškumas, jauni atlikėjai ugdomi kaip kūrėjai ir asmenybės.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.