Yra žmonių, kuriems Naujųjų sutikimo šventė pranoksta gimtadienius, vardadienius ir net visų metų giminės balius kartu sudėjus. Kitiems tai – eilinė darbo diena. Jie tiesiog turi atlikti profesinę pareigą.

Atidirbus norisi tik ramybės

Žanas Voronovas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas

Kauno muzikiniame teatre solistu dirbu jau beveik 20 m. O Naujųjų metų naktį dainuoju irgi beveik dvi dešimtis metų. Nebūtinai koncertai tęsiasi iki vidurnakčio. Kartais – iki 23 val., o paskui dar kokią chaltūrėlę prasuku, kokiame nors firmos vakarėlyje padainuoju. Žodžiu, vis tiek Naujųjų naktį namo grįžtu tik po dvyliktos. O žmona? Ne, iš namų neveja. Man pasisekė: Asta lipdyta iš to paties molio – ji Kauno muzikinio teatro balerina. Tad dažniausiai Naujųjų naktį abu esame užsiėmę. Dukrelę Ugnę anksčiau palikdavome močiučių, senelių globai. Atidainuodavome ir – namo, žiūrėti fejerverkų. Lėkti pas draugus švęsti? Oi, ne... Patikėkite, net minčių nekyla. Atidirbus Naujametiniame koncerte norisi tik ramybės!

Suskaičiavau, kad iki šių Naujųjų Kauno muzikiniame teatre esu vaidinęs 1227-iuose spektakliuose, dainavęs 121-ame koncerte.

Bet kartą, berods, prieš dvylika metų, kai su žmona dar tik draugavome, pažadėjau jai po chalturkės Vilniuje grįžti į teatrą ir atšvęsti Naujuosius drauge su kolektyvu (turime ir tokią tradiciją – po koncerto visi norintys pasilieka ir drauge sutinka Naujuosius teatre). Bet koncertas, kaip dažnai tokiais atvejais būna, neprasidėjo laiku, užtruko. Su kolege tiesiog skridome iš sostinės namo, deja, šventiniai fejerverkai mus užklupo greitkelyje, ties restoranu "Tėvynė". Pavėlavau pas savo draugę lygiai dešimt minučių. Pamenu, buvo labai pikta. Bet kadangi po metų ji tapo mano žmona – viskas išsisprendė. Dabar net mūsų dukrelė vaidina premjerinėje operoje "Makbetas", tad jei Naujųjų nakties spektaklis būtų šis – nereikėtų trukdyti net senelių. Su žmona juokiamės, kad man pradėjus dirbti teatre, iš pradžių vis gaudavau tokias gerietiškas roles – pavyzdžiui, karalių. Vėliau ėmiau vaidinti blogiukus, kurie ilgainiui man pradėjo visai patikti. O šių metų premjeroje "Makbetas" aš ir vėl tapau karaliumi. Suskaičiavau, kad iki šių Naujųjų Kauno muzikiniame teatre esu vaidinęs 1227-iuose spektakliuose, dainavęs 121-ame koncerte. O "Makbeto" karalius – jau 44-as mano vaidmuo!

Laikrodžiui mušant dvyliktą būnu namie

Aušrys Bikulčius, taksi vairuotojas

Nežinau, gal tik man taip papuola, bet per Kalėdas uždirbu daugiau nei per Naujuosius. Gal artėjant Naujiesiems žmonės jau būna išsileidę ar pavargę? Negalėčiau pasakyti, kiek daugiausia uždirbau Naujųjų naktį. Vienais metais – daugiau, kitais – mažiau. Na, litais buvau ir 650 per naktį užtaksavęs! Nedirbau kiaurą parą be pertraukų. Pradėjau vakare, apie šeštą, o Naujuosius sutikau namie, su šeima. Paskui nuo antros nakties iki pat paryčių – į gatves. Kadangi taksi vairuoju jau nuo 1994 m., galiu palyginti: seniau būdavo kur kas daugiau darbo.

Taip, darbas ne iš saugiųjų. Paprastai turiu keletą dujų balionėlių mašinoje. Ar teko panaudoti? Žinoma, bet anksčiau.

Dabar konkurencija begalinė. Jei nori kažką uždirbti, turi taksuoti ne tik dienomis, be to, dirbti dviem frontais: tarkim, vienus užsakymus aš gaunu iš taksi centro, per operatorių, kitus – per programėlę, internetu. Kokie Naujametės nakties klientai? Labai skirtingi žmonės. Iki antros – normalesni, bet paryčiais jau problematiški. Na, jie nesikabinėja ir nėra agresyvūs, bet daugokai išgėrę. Taip, darbas ne iš saugiųjų. Paprastai turiu keletą dujų balionėlių mašinoje. Ar teko panaudoti? Žinoma, bet anksčiau. Dabar žmonės kultūringesni, mažiau konfliktiški. Nebėra Kaune tų vadinamųjų treninginių "marozų" – gal jie kur į Vakarus išsibarstė?.. O tai būdavo, man belaukiant klientų vis atneša ką nors vogto ir siūlo pirkti: magnetofoną ar kokį grąžtą. Ir tų pačių girtuoklių dabar kur kas mažiau. Na, išgėrę žmonės, ir tiek.

Tiesa, Senamiestyje, kur aš dirbu, matau nemažai narkomanų. Anksčiau jų dar daugiau buvo. Gal išmirė? Prašydavosi įleidžiami į mašiną, kad susileisti galėtų. Ne, ką jūs, griežtai neleisdavau ir neleisiu. Mano darbas yra vežioti žmones. Į jokias aferas aš nelendu. Kaip šeima reaguoja, kai per šventes dirbu? Normaliai. Gi sakiau, kad laikrodžiui mušant dvyliktą būnu namie. O paskui – vėl į Kauno gatves. Gyventi juk reikia!

Žmona net džiaugiasi, kai budžiu

Arvydas Putrimas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas

Leiskite paskaičiuoti... Štai jau bus 28-eri metai, kaip dirbu ugniagesiu. Budime kas ketvirtą parą. Tad galime iš anksto paskaičiuoti, kam klius sargyba per Naujuosius. Išduosiu paslaptį, mano žmona net džiaugiasi, kai iškilmingai pranešu, kad budėsiu tą parą. Sako: "Ot gerai, nereiks vakarienės ruošti, galėsiu su chalatu lovoje televizorių žiūrėti…" Ar bijau tos nakties? Ne, kažkokios ypatingos baimės nejaučiu. Žinoma, budint Naujųjų išvakarėse rizikos visada yra daugiau. Betgi ir šiaip niekada nežinai, kada koks gaisras kils. Turime būti visada pasiruošę. Paprastai iki sausio pirmosios popietės būna ramu – žmonės prisišventę nueina miegoti. Na, o kitą dieną prasideda: tai lovoj koks veikėjas su cigarete užmigo, tai prie namo šiukšlių konteineris užsidegė...

Žmonės, mažiau svaiginkitės, kad galėtumėte į viską reaguoti sveikai, adekvačiai.

Blogai, jei Naujametė naktis pasitaiko penktadienį: tuomet šventė tęsiasi dar ir savaitgalį. Toliau sprogdinami fejerverkai, tyčia padeginėjami konteineriai ar kažkur ne vietoje išmesti šiukšlių maišai. Ačiū Dievui, šįmet Naujieji išpuola vidury savaitės, tai labai tikimės, kad visų tų chuliganiškų Naujųjų metų pratęsimų išvengsime. Kokie dažniausi tos nakties iškvietimai? Patys paprasčiausi – degantys konteineriai. Matyt, žmonės sumeta dar neužgesusius fejerverkus, kurie po kiek laiko užsidega. Kas be ko, mes privalome reaguoti.

Juk visko būna: ir į balkonus petardų prišaudo, ir į stogus, į orlaides. Taip pat Naujųjų naktį padažnėja iškvietimų pas senukus, kai reikia išlaužti duris ir įleisti medikus. Išsikviesti pagalbą vargšeliai dar turi jėgų, tačiau prieiti prie durų ir jas atidaryti – jau nebegali. Tad ir skubame į pagalbą. Per Naujuosius padidėja savižudybių skaičius. Galbūt šie nelaimingi žmonės irgi pasijunta vieniši… Prieš atimdami sau gyvybę jie dar bando artimiesiems skambinti, palikti žinutę. O šie, atvykę į vietą, nebegali patekti į vidų. Tada kviečia ugniagesius, kad patektų į butą. Mano linkėjimas Naujųjų nakčiai būtų labai paprastas: žmonės, mažiau svaiginkitės, kad galėtumėte į viską reaguoti sveikai, adekvačiai. Tuomet ir nelaimingų atsitikimų (o ugniagesiams – iškvietimų) bus gerokai mažiau!

Pirmi Naujieji ant žemės

Brigita Jagelavičiūtė, stiurdesė

Emyratų oro linijų stiuardese dirbau daugiau nei trejus metus. Per tą laiką susiradau širdies draugą, aplankiau daugybę pasaulio kraštų ir be galo pamilau Dubajų, kur pasilikau gyventi ir dirbti asmenine asistente. Jau nebe ore... Šįmet bus pirmieji Naujieji, kuriuos po ilgos pertraukos sutiksiu ant žemės. Pamenu, pirmaisiais savo stiuardesės darbo metais skridau iš Malaizijos į Dubajų. Buvo naktinis skrydis, tad su visa komanda pasipuošėme kalėdinėmis kepurėlėmis ir elnio rageliais. Įsiamžinome polaroidinėje nuotraukoje, kokias pasidaryti paprastai siūlome savo keleiviams. Paskui gėrėme arbatą su sausainiais. Ryte Dubajuje manęs laukė mama ir brolis, tad šventes atšvenčiau su saviškiais, beveik kaip namuose!

Patikėkite, Dubajaus dangoraižių fone spalvotos fejerverkų salvės – kažkas nepakartojamo!

Kitais metais Naujųjų naktį Dubajuje nusileidau tik po 21 val. Per beprotiškas spūstis bandžiau suspėti į draugų vakarėlį, deja, ten atvykau gerokai po vidurnakčio. Naujuosius teko sutikti Dubajaus metro, apsuptai nepažįstamų veidų ir kamuojamai nuovargio po ilgos darbo dienos lėktuve. O pernykščiai Naujieji buvo tiesiog puikūs! Skridau iš Oslo į Dubajų su labai gera savo drauge iš Norvegijos. Lėktuvas nusileido prieš pat vidurnaktį. Tada su visa skrydžio komanda išbėgome į lauką, stebėjome fejerverkų šou ir sveikinome vieni kitus. Patikėkite, Dubajaus dangoraižių fone spalvotos fejerverkų salvės – kažkas nepakartojamo!

Sausio 1-oji – įtemptesnė diena

Rytis Rimdeika, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, profesorius, medicinos mokslų daktaras

Palyginus Naujųjų metų naktį ir sausio 1-ąją, darbų apimties prasme sunkesnė yra pastaroji. Gruodžio 31-ąją žmonės dar būna užsišventę, o ryte, išsiblaivę, pamato ir savo patirtus sužalojimus – sumušimus, įpjovimus, petardų padarinius... Prasideda masinis važiavimas į gydymo įstaigas. 2000-aisiais, pamenu, skelbėme kauniečiams tokią deklaraciją, kad nereikėtų patiems gaminti sprogmenų ir sprogdinti jų ten, kur yra didelė rizika sužaloti kitus. Iki šiol menu vieną tragišką atvejį, kai vyras pats gamino sprogmenis, kišo juos į mašinos amortizatoriaus tūtas, spaudė jėga... Sprogę du didžiuliai geležiniai vamzdžiai sužalojo vyriškio pilvo organus. Mirtis buvo labai beprasmė, kvaila.

Naujieji man ne pati svarbiausia, bet vis tiek šventė. Jei klausiate, kokie Naujieji man yra patys tobuliausi, atsakysiu – šeimos ir artimųjų rate.

Pamenu ir kitą atvejį, kai trys Jonavos mokyklos moksleiviai gamino petardas ir bandė jas sprogdinti dar gerokai prieš Naujuosius. Į Kauno klinikas juos atvežė taip pat visus tris. Vieną nukreipėme pas okulistus, du pasilikome nudegimų skyriuje su sužalotomis plaštakomis. Jau turime keletą nukentėjusiųjų nuo petardų ir šįmet. Žmonės pasirausia stalčiuose, randa pernykščių sprogmenų – negi išmesi?.. Vis tik blogiausia, kad šventėms perkami visokie sprogstantys, lengvai užsidegantys prietaisai internetu, nė neįsitikinus jų kokybe. Vėliau, dažniausiai post factum, paaiškėja, kad tai buvę kažkokios pusiau profesionalios petardos, skirtos specialistų rankoms.

Beje, gal teko girdėti apie tokį sprogmenį "Dum Bum", kuris sprogsta akimirksniu? Uždeginėti jį turi griežtai per ištiestos rankos atstumą, o paskui bėgti šalin kuo greičiau, o žmonės labai dažnai jį uždega, palaiko keletą sekundžių rankose ir – bum! Tas galingas sprogmuo jiems bumbteli tiesiog rankose ir sudrasko plaštakas. Niekas nepagalvoja, kad vienas toks pasižaidimas gali sujaukti visą likusį gyvenimą. Ne... Naujųjų naktį nesėdžiu įsitempęs. Juk ligoninėje dirba kompetentinga medikų komanda. O be to – toks jau mano darbas: bet kada galiu būti iškviestas į ligoninę.

Naujieji man ne pati svarbiausia, bet vis tiek šventė. Jei klausiate, kokie Naujieji man yra patys tobuliausi, atsakysiu – šeimos ir artimųjų rate. Petardų lauke tikrai nesprogdinu. (Jei būtų mano valia, išvis jas uždrausčiau.) Bet gyvename demokratinėje visuomenėje. Jei yra norinčių Naujųjų naktį linksmintis kažką sprogdinant, – prašau, tik būkite geri – nesprogdinkite neblaivūs. Ir dar – tegul jūsų veiksmai nekenkia aplinkiniams. Verčiau ganykite akis žiūrėdami profesionalų paruoštą pirotechnikos šou, o dar geriau – tausokite gamtą, savo ir aplinkinių sveikatą bei neleiskite pinigų į orą vėjais.