NAUJAS STANDARTAS ISTORINIAMS PASTATAMS KAUNE: DAUGIAU AIŠKUMO TVARKANT STOGUS

Miesto plėtra turi derėti su paveldosaugos principais. Vadovaudamasi tokiu požiūriu, Kauno savivaldybė pristato Stoglangių, pastogių ir antstatų įrengimo gaires istoriniams pastatams.

Dokumente pateikiami esminiai principai, kaip tvarkant ar rekonstruojant pastatus nepažeisti jų vientisumo ir vertingųjų savybių. Siekiama, kad šios rekomendacijos taptų pagalbine priemone architektams, statytojams ir paveldinių objektų šeimininkams.

Mažiau vietos interpretacijoms

Didžiuosiuose šalies miestuose neretai pasitaiko atvejų, kai rekonstruojami istoriniai pastatai sulaukia paveldosaugininkų, architektų ar pačių gyventojų kritikos dėl naujai iškilusių pastogių, akį rėžiančių stoglangių ir kitų pakeitimų. Kaunas ėmėsi iniciatyvos užbėgti tokiems nesusipratimams už akių ir pažaboti savivalę, apsaugant paveldo objektus nuo nederamos invazijos.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kauno miesto taryba patvirtino Stoglangių, pastogių ir antstatų įrengimo Kauno istoriniuose pastatuose rekomendacijas. Dokumente aprašomi Senamiestyje, Žaliakalnyje ir Naujamiestyje vyraujančių pastatų ir jų stogų tipai, galimi projektavimo sprendiniai, kurių įgyvendinimas nedarytų neigiamo poveikio paveldo vertybėms.

Kaunas ėmėsi iniciatyvos užbėgti tokiems nesusipratimams už akių ir pažaboti savivalę, apsaugant paveldo objektus nuo nederamos invazijos.

 

Kultūros paveldo specialistai neabejoja, kad šie projektavimo principai yra universalūs ir gali būti taikomi kitose miesto vietose.

Istorinių pastatų pastogių pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams pastaraisiais metais tampa vienu iš pagrindinių iššūkių paveldosaugai.

Iki šiol teisės aktuose vartojama abstrakti samprata: „Negalima pažeisti vertingųjų savybių.“ Ji palieka pernelyg daug vietos interpretacijoms. Dėl to, rengiant ir derinant projektus, gana dažnai išsiskirdavo paveldosaugininkų ir statytojų nuomonės, o kartu pasitaikydavo netinkamai įgyvendinamų projektų.

Atsižvelgė į ekspertų siūlymus

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus rekomendacijos parengtos įvertinus geruosius Lietuvos ir užsienio šalių pavyzdžius. Naujosios gairės gali tapti universaliu patariamuoju balsu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Statybos įstatymams.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Paveldosaugininkams būtų lengviausia uždrausti bet kokius naujadarus istoriniuose pastatuose, bet tokiu keliu eiti negalime. Privalome ieškoti kompromiso tarp saugojimo ir progreso. Miestas – gyvas organizmas, jis turi vystytis, atsinaujinti. Prieš 100 metų ar dar seniau statyti pastatai turi būti patogūs šiuolaikiniam žmogui, kitaip juose niekas nenorės gyventi ar dirbti.

Šiomis gairėmis suvienodiname žaidimo taisykles ir pristatome jas visuomenei“, – aiškina Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Šiomis gairėmis suvienodiname žaidimo taisykles ir pristatome jas visuomenei.

 

Sprendiniai parengti į komandą pasitelkus nekilnojamojo kultūros paveldo specialistę architektę Sigitą Bugenienę – vieną iš nominacinės bylos UNESCO pasaulio paveldo sąrašui „Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939“ autorių. Taip pat įsiklausyta į Kultūros paveldo departamento specialistų, Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos pastabas ir pasiūlymus.

Aiškūs pavyzdžiai – mažiau klaidų

Rengiant rekomendacijas didžiausias dėmesys skirtas kultūros vertybių registre esantiems tarpukario modernizmo pastatams, turintiems Europos paveldo ženklą ir šiemet papildžiusiems UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Visais atvejais rekomenduojama stoglangius ir kitus naujus stogo elementus projektuoti taip, kad šie netaptų pagrindine dominante pastato išvaizdoje, nekeistų autentiškų istorinių statinių architektūros stiliaus. Jie turėtų būti įrengiami ne reprezentacinėje pastato dalyje, o mažiau matomoje kiemo pusėje.

Privalu išlaikyti simetriją, elementų pasikartojimą ir vienodą aukštingumą. Kelių tipų stoglangiai – nepriimtini.

Specialistai pabrėžia, kad renovuojant stogus būtina tinkamai parinkti dangas, išlaikant teritorijai būdingą charakterį. Senamiesčio pastatų stogams būdingi keraminių čerpių stogai, Žaliakalnyje – šlaitiniai, eksploatuojamos palėpės. Naujamiesčio dangų ir formų įvairovė labai didelė – čerpės ir skarda, didesnio kampo šlaitiniai ir paslėpti šlaitiniai stogai, stogo terasos.

Kauniečiai, norintys ant istorinių pastatų įsirengti saulės elektrines, jas turėtų derinti prie stogo dangos. Rinktis kuo mažiau kontrastuojančias ir pastebimas spalvas. Įrenginiai montuojami taip, kad poveikis dangai būtų minimalus.

Tikimasi, kad rekomendacijos padės išvengti netinkamai įrengtų antstatų ar stoglangių atvejų, o kartu veiks ir prevenciškai, stabdant savavališkus statybos ir paveldo tvarkybos darbus. Su naujomis gairėmis kauniečiai jau gali susipažinti internete: bit.ly/seniejikaunostogai.