Lūkesčiai buvo didesni

Pakaunėje kasmet vykdomi vandentvarkos investiciniai projektai, plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūra. Ją įrengus, gyventojai turi galimybę prisijungti prie tinklų, tačiau dalis jų tuo nepasinaudoja.

„Žmonės dažnai teisinasi, kad prisijungimas prie centralizuotų tinklų jiems yra per brangus. Siekdami spręsti šią problemą, nusprendėme iš dalies kompensuoti vandentiekio įvado ir (arba) nuotekų išvado įrengimo išlaidas“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

2022 m. biudžete kompensacijoms savivaldybė buvo numačiusi 200 tūkst. eurų. Pasak J. Rakauskaitės, sprendimas pasiteisino, bet tikėtasi didesnio gyventojų aktyvumo. Dėl kompensacijos pernai kreipėsi 68 būstų savininkai, patenkintos 52 paraiškos, išmokėta 57,8 tūkst. eurų.

Dažniausios priežastys, dėl kurių prašymai atmesti: pateikta paraiška neatitiko aprašo nuostatos, kad būsto baigtumas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše turi būti ne mažesnis nei 100 proc., darbai atlikti 2021 m., o ne iki numatyto – 2022 02 01– termino, būsto savininkas deklaruotas kitu adresu, nei yra būstas, kuris prijungiamas prie infrastruktūros.

Už prisijungimą prie centralizuotų tinklų būstų savininkams buvo skiriama 50 proc. prisijungimo išlaidų kompensacija, bet ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų vienam būstui, jeigu jungiamasi tik prie geriamojo vandens tiekimo arba tik prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Jeigu jungtasi prie abiejų tinklų suma neviršijo 1 500 eurų vienam būstui.

2023 m. savivaldybės biudžete kompensacijoms skirta 100 tūkst. eurų.

Būsto savininkui, kuris yra nedirbantis, vienišas ir neįgalus, vienišas ir sulaukęs senatvės pensijos, buvo kompensuojama iki 100 proc. prisijungimo prie tinklų išlaidų, įskaitant nuotekų keltuvo (siurblio) įrengimo išlaidas. Iš 68 būstų savininkų, pateikusių prašymus, šeši priklausė šiai kategorijai.

Pernai 150 eurų papildoma kompensacija buvo mokama vienam būstui už įsigytą ir sumontuotą nuotekų keltuvą (siurblį), kuris reikalingas prisijungiant prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Norinčių gauti papildomą kompensaciją buvo trylika.

Be jau minėtų kategorijų, praėjusiais ir šiais metais bus skiriama iki 100 proc. prisijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo (įskaitant nuotekų keltuvo (siurblio) įsigijimo ir sumontavimo (jeigu reikia) išlaidas) infrastruktūros išlaidų kompensacija, bet ne daugiau kaip 2 400 eurų vienam būstui, kai jungiamasi prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. Žinoma, jei asmuo, kuris kreipiasi dėl kompensacijos, atitiks nors vieną apraše nurodytą nuostatą.

„Giraitės vandenų“ nuopelnas

Pasak Aplinkos skyriaus vedėjos, pernai aktyviausi buvo Ramučių gyventojai, kurie pateikė apie 50 proc. visų paraiškų, antroje vietoje – kulautuviškiai, kurių paraiškos sudaro apie 10 proc. pateiktų paraiškų. Pašnekovė patikslino, kad Ramučiai pirmauja dėl „Giraitės vandenų“ aktyvaus raginimo.

Patikslinimas: pasak Aplinkos skyriaus vedėjos Jurgitos Rakauskaitės, pernai aktyviausi buvo Ramučių gyventojai, kurie pateikė apie 50 proc. visų paraiškų, bet pirmauta dėl „Giraitės vandenų“ aktyvaus raginimo. / Organizatorių nuotr. 

„Daugelis gyventojų turi individualius nuotekų valymo įrenginius ir nenori dar kartą investuoti į infrastruktūrą. Tačiau prioritetas turėtų būti jungimasis prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos“, – į klausimą, kodėl gyventojai pasyvūs ir neskuba prisijungti prie nuotekų tvarkymo sistemos, atsakė J. Rakauskaitė.

Signalas Karmėlavai ir Raudondvariui

Savivaldybės atstovės teigimu, gyventojai turėtų būti aktyvesni Karmėlavos ir Raudondvario aglomeracijose, kuriose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų turi būti tvarkoma centralizuotai.

Pagal Kauno rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, Karmėlavos aglomeracijoje yra 362, Raudondvario aglomeracijoje – 194, Kauno miesto aglomeracijoje Kauno rajone – 1 697 būstai, neprisijungę prie nuotekų tinklų.

Tvarka išliks nepakitusi

Pasak Aplinkos skyriaus vedėjos, pavasarį ketinama teikti aprašo pakeitimus, bet jie bus neesminiai, tik patikslins kai kurias nuostatas. Išliks ir tokia pati kompensacijų skyrimo tvarka, kokia galiojo pernai.

2023 m. savivaldybės biudžete kompensacijoms skirta 100 tūkst. eurų. „Raginame gyventojus būti aktyvius, pasinaudoti galimybe, jungtis prie tinklų, gauti kokybiškesnes paslaugas, pagerinti savo buitines sąlygas ir prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – kalbėjo J. Rakauskaitė.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius:

Vis dar netinkamai nuotekas tvarkantys gyventojai rizikuoja savo ir aplinkinių sveikata ir gamtos gerove. Dažniausiai tose vietose, kur nėra vandenvalos sistemų, nuotekos pilamos į nesandarias pačių gyventojų įrengtas nuotekų duobes, todėl jos, pasiekusios gruntinius vandenis, vėl grįžta į nuotekas išpilančių žmonių ar jų kaimynų šulinius. Dar blogiau, kai nuotekos tiesiog pilamos į melioracijos sistemas: taip jos ne tik patenka į gruntinius vandenis, bet ir teršia upes. Todėl geriamojo vandens tiekėjai gyventojams suteikia galimybę tapti socialiai atsakingiems ir prisidėti prie švaresnės aplinkos išsaugojimo. Belieka tik šia galimybe pasinaudoti.

Kauno rajono savivaldybė, siekdama paskatinti gyventojus aktyviau jungtis prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų, skiria finansinę paramą gyventojams. Planuojame, kad ji bus teikiama porą metų.