– Jei kas nors būtų klausęs, ar jums reikia tradicinių 100 neliečiamų dienų apšilti, ką būtumėte atsakiusi?
– Manau, kad šiuolaikinėje savivaldoje 100 dienų taisyklė tampa vis labiau simbolinė. Gyventojų lūkesčiai yra konkretūs ir neatidėliotini, todėl į darbus reikia įsitraukti nuo pirmos dienos. Atviras ir drąsus pokalbis su visuomene iš tiesų yra geriausias atsakymas – jis rodo ne tik pasirengimą veikti, bet ir atsakomybę už priimamus sprendimus.
– Kaip apibūdintumėte pirmąjį mėnesį vicemero poste? Kas šiame maratone buvo sunkiausia, o kas labiausiai džiugino?
– Pirmasis mėnuo buvo intensyvus ir reikalaujantis greitos orientacijos. Sunkiausia – vienu metu įsigilinti į kelias strategiškai svarbias sritis ir priimti sprendimus, kurie turi ilgalaikį poveikį. Tačiau labiausiai džiugino žmonės – tiek profesionali savivaldybės komanda, tiek aktyvios bendruomenės, kurios ne tik kelia problemų, bet ir siūlo sprendimų.
– Ar taip įsivaizdavote vicemero pareigas?
– Iš dalies – taip. Tačiau realybė yra dar dinamiškesnė, nei tikėjausi. Šios pareigos reikalauja ne tik strateginio mąstymo, bet ir labai greito reagavimo, gebėjimo klausytis ir telkti skirtingas interesų grupes.
– Koks buvo Jūsų pirmas oficialus darbas ar sprendimas, kurį priėmėte kovo 3-iąją perėmusi pareigas iš Luko Alsio?
– Pirmasis žingsnis buvo susitikimai su kuruojamų sričių komandomis: švietimo, kultūros ir socialinės paramos specialistais. Mano tikslas buvo ne formaliai perimti sritis, o suprasti realią situaciją ir prioritetus. Vienas pirmųjų sprendimų – sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir kompleksiškiau.
– Ar per šį laikotarpį pavyko visiškai perimti kuruojamas sritis, ar vis dar atrandate baltųjų dėmių?
– Procesas vyksta intensyviai, tačiau būtų neatsakinga teigti, kad viskas jau iki galo perimta. Kiekviena sritis turi savo specifiką, todėl natūralu, kad vis dar atsiranda klausimų, kuriuos reikia gilinti. Tai nuolatinis procesas.
– Kokie trys pagrindiniai iššūkiai šiuo metu aktualiausi Kauno rajono gyventojams?
– Pirmiausia – švietimo infrastruktūros plėtra augančiose teritorijose. Antra – socialinių paslaugų prieinamumas ir kokybė. Trečia – subalansuota kultūros ir bendruomeninio gyvenimo plėtra visose seniūnijose, o ne tik centruose.
– Kaip pedagoginė patirtis padeda sprendžiant švietimo klausimus?
– Pedagoginė patirtis leidžia matyti sistemą iš vidaus – suprasti mokytojų kasdienybę, mokinių poreikius ir tėvų lūkesčius. Tai padeda priimti ne teorinius, o realybe grįstus sprendimus, ypač sprendžiant mokytojų trūkumo ar tinklo optimizavimo klausimus.
– Kaip spręsite vietų trūkumo darželiuose ir mokyklose augančiose seniūnijose klausimą?
– Sprendimai turi būti kompleksiniai – tai naujų ugdymo įstaigų statyba, esamų plėtra ir lankstesni ugdymo modeliai. Sparčiai augančiose teritorijose, tokiose kaip Domeikava ar Ringaudai, planavimas turi būti kelerių metų į priekį, derinant demografines prognozes su realiomis investicijomis.
Kultūra turi keliauti pas žmones, o ne laukti, kol žmonės atvyks į centrą.
– Kokių naujų vėjų planuojate įnešti į neformalųjį švietimą?
– Sieksime didesnio prieinamumo ir įvairovės – daugiau dėmesio skiriant kūrybiškumui, technologijoms ir jaunimo iniciatyvoms. Taip pat svarbu stiprinti partnerystes su nevyriausybiniu sektoriumi.
– Kaip planuojate panaudoti viešosios įstaigos „Raudondvario dvaras“ patirtį stiprinant kultūrą rajone?
– „Raudondvario dvaro“ patirtis rodo, kad kultūra gali būti ne tik reprezentacinė, bet ir gyva, įtraukianti. Šį modelį sieksime perkelti į kitas seniūnijas – stiprinant vietos iniciatyvas, suteikiant daugiau kūrybinės laisvės ir resursų.
– Kaip užtikrinsite kultūros prieinamumą visame rajone?
– Tam pasitelksime mobilius kultūros projektus, bendruomenių įtraukimą ir decentralizuotą renginių politiką. Kultūra turi keliauti pas žmones, o ne laukti, kol žmonės atvyks į centrą.
– Kokia Jūsų Kauno rajono, kaip turistinio objekto, vizija?
– Kauno rajonas turi stiprų potencialą – gamtą, paveldą ir kultūrą. Vizija – kurti vientisą turistinį maršrutą, jungiantį skirtingas seniūnijas, ir stiprinti kokybiškas paslaugas bei patirtinį turizmą.
– Kokie darbai numatyti gerinant aplinkos prieinamumą žmonėms su negalia?
– Prioritetas – infrastruktūros pritaikymas, paslaugų prieinamumas ir didesnis informacijos aiškumas. Sprendimai turi būti ne fragmentiški, o sisteminiai.
– Kaip užtikrinsite teisingą socialinės paramos paskirstymą?
– Svarbiausia – skaidrumas ir individualus vertinimas. Parama turi pasiekti tuos, kuriems jos tikrai reikia, todėl stiprinsime duomenų analizę ir bendradarbiavimą tarp institucijų.
– Kaip praktiškai palaikote ryšį su bendruomene?
– Tiesioginis kontaktas yra esminis – susitikimai, vizitai seniūnijose, gyventojų priėmimai. Džiugina, kad žmonės drąsiai kreipiasi ir nori dialogo.
– Kokių rezultatų tikitės po metų?
– Tikiuosi aiškiai matomų pokyčių švietimo infrastruktūroje ir sustiprinto bendruomeninio gyvenimo. Norėčiau didžiuotis projektu, kuris realiai pagerino žmonių kasdienybę – pavyzdžiui, nauja ar iš esmės išplėsta ugdymo įstaiga augančioje seniūnijoje.
– Kas padeda pailsėti po darbo?
– Laikas su šeima, gamta ir kultūra – tai leidžia atsitraukti ir grįžti su nauja energija.
– Ko palinkėtumėte Kauno rajono žmonėms?
– Pasitikėjimo ir bendrystės. Tik veikdami kartu galime kurti stiprų, augantį ir kiekvienam žmogui patogų gyventi Kauno rajoną.
(be temos)