Nemuno pakrantėje užfiksuotas didžiausias Lietuvos graužikas: pliuškenosi ir užkandžiavo Pereiti į pagrindinį turinį

Nemuno pakrantėje užfiksuotas didžiausias Lietuvos graužikas: pliuškenosi ir užkandžiavo

2026-02-11 16:00

Kauno centre – netikėtas, bet labai mielas svečias. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas Nemuno pakrantėje vaikštinėjantis upinis bebras.

Upinis bebras

„Netoli Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, Nemuno pakrantėje, buvo pastebėtas ir užfiksuotas upinis bebras (Castor fiber) – didžiausias Lietuvos graužikas.

Šie monogamiškas poras sudarantys gyvūnai maitinasi tik augaliniu maistu: lapuočių žieve, šakelėmis bei vandens augalais. Bebro uodega yra ne tik masyvus įrankis, padedantis judėti ar reguliuoti kūno temperatūrą, bet ir komunikacijos priemonė – ja, pliaukštelėdami į vandenį, šeimos nariai įspėja vieni kitus apie pavojų.

Bebras, pastebėtas Nemuno pakrantėje šiuo metų laiku, nėra anomalija – tai rodo, kad ši rūšis žiemą lieka aktyvi tam, kad išlaikytų maisto atsargas, prižiūrėtų buveinę ir padėtų savo šeimai išgyventi šaltu periodu. Nors paprastai bebrai žiemą juda mažiau, jie vis tiek išeina iš savo slėptuvių, ypač prie neužšąlančių vandens vietų.

Kviečiame apsilankyti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, kur šiuos gyvūnus galite pamatyti dioramoje, vaizduojančioje jų natūralią gyvenamąją aplinką“, – rašoma zoologijos muziejaus „Facebook“ įraše.

Didžiausias Lietuvos graužikas

Upinis bebras (Castor fiber) – didžiausias mūsų šalies graužikas, galintis sverti iki 30 kilogramų. Tai itin darbštūs ir socialūs gyvūnai, gyvenantys šeimomis ir kuriantys sudėtingas buveines – užtvankas bei namelius.

Žiemą bebrai nemiega žiemos miegu. Nors juda mažiau, jie išlieka aktyvūs, ypač vietose, kur vanduo neužšąla. Tokiomis sąlygomis gyvūnai gali ieškoti maisto, stiprinti savo buveines ir saugoti sukauptas atsargas.

Bebras

Bebras – miesto kaimynas

Nemuno pakrantėje pastebėtas bebras primena, kad laukinė gamta yra arčiau mūsų nei kartais manome. Net ir miesto centre galima išvysti natūralią Lietuvos fauną, jei tik atidžiau pasižvalgome.

Tokie susitikimai ne tik pradžiugina, bet ir skatina susimąstyti apie gyvūnų prisitaikymą prie žmogaus aplinkos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
bebras

tapo parazituojančiu gyvūnu. jų priviso per daug. Juos būtina naikinti.
0
0
Juozas

Miesto ribose bebrus reikia medžioti,nes paskutinius medžius baigia nugriauti. Palei Nerį ir Nemuną dvikojai iškirto medžius,žydinčius krūmus. Pėsčiųjų tilto,per Nerį statyba,tai nuskuto visos salos medžius krūmus .Reikia betono...atrama pastatyti,tai reikia visą salą nuskusti,kur kelių metrų reikėjo. Ledonešis dabar nuskus žemes salos.Ka bestatytu aplink kelis šimtus metrų reikia nuskusti. Labai daug durniu
1
-3
.

prie vileišio tilto saloj gyveno dar prieš 20 metų
2
0
Visi komentarai (12)

Daugiau naujienų