NESIBAIGIANTIS KOŠMARAS: DĖL ATLIEKŲ SMARVĖS GYVENTOJAI SKŲSIS BRIUSELIUI

Ramučių gyventojai, kovojantys su dvoku, sklindančiu iš Kauno komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įmonės (MBA), rankų nuleisti neketina. Bendruomenė žada siųsti skundą Europos Komisijai (EK), jeigu šalies institucijos liks abejingos.

Įžvelgė daug pažeidimų

"Pirmiausia turime pereiti visas instancijas Lietuvoje. Kadangi projektas jau įvykdytas, EK žiūri gana formaliai. Vėlesnių rodiklių, taip pat taršos stebėsena yra vietos institucijų atsakomybės reikalas. Manome, kad Aplinkos ministerija nevykdo savo funkcijos. Vieną kitą nurodymą lyg ir davė, bet atsiranda šimtas priežasčių, kodėl negalėjo, nespėjo. Tikrai ne viskas yra įvykdyta. Renkame įrodymus skundui dėl ministerijos neveiklumo, o ir MBA nevykdo pastarosios nurodymų", – įsitikinęs Ramučių bendruomenės atstovas Ugnius Savickas. Jis ir paragino bendruomenę nenuleisti rankų ginant savo teises gyventi švarioje aplinkoje ir ieškoti pagalbos EK institucijose.

Iki šių metų Kauno rajono Ramučių gyventojai nė neįsivaizdavo, kad jų gyvenimus taip sujauks sausį Kaune, Ateities plente, atidaryta Kauno MBA įmonė, kurioje pradėtos tvarkyti regiono atliekos. Dar birželį ėmė sklisti stipri smarvė, dėl kurios pasidarė nebeįmanoma atidaryti langų, leisti laiką lauke. Kai kurie gyventojai ėmė skųstis ir sveikatos sutrikimais. Ramučių gyventojai daugybę kartų kreipėsi į įvairias atsakingas institucijas, bet problema liko neišspręsta.

"Kvapai, palyginti su vasara, kai smarvę jautė ne tik Ramučiai, bet ir Palemonas, taip pat žmonės prie Dainavos poliklinikos, yra gerokai sumažėję, bet oras atvėso, daugiau lietaus, ir kvapų taip nesijaučia. Tačiau esminių pokyčių nėra, problema išlikusi. Viskas vyksta labai lėtai – vienas kitas raštelis ar pasvarstymas, reiškiamas gilus susirūpinimas, o rezultatų nėra. MBA su mumis visai nekomunikuoja ir taip pažeidžia vieną iš esminių ES lėšomis pastatyto objekto įsipareigojimų. Buvo sušauktas dalininkų susirinkimas, vyko neformalus pasvarstymas, ką daryti, siūlyta stabdyti MBA veiklą, tačiau daugiausia balsų turintis Kaunas tikrai nepritarė. Esame nežinioje", – pasakojo U.Savickas.

Kalbomis netiki

Pasak U.Savicko, žmonėms buvo pateikta įvairių versijų – esą įvyko avarija, kitą kartą sustojo siurblys, trečią kartą – vėl kažkas atsitiko, svarstoma kvapus naikinti specialiais probiotikais, galbūt statyti naują kaminą. Pašnekovas atviras – gyventojai pasijuto vedžiojami už nosies.

"Ką reiškia "kalbamės"? Čia reikia operatyviai priimti sprendimus. Juk, jeigu namie užsikimšo tualetas, niekas nesako: dar pagalvosiu, dar su kuo nors pasikalbėsiu. Įmonės vadovas turėtų inicijuoti akcininkų susitikimą, kviesti valdybą, jeigu neturi įgaliojimų daryti ką nors", – reakcijos pasigedo U.Savickas.

Jeigu namie užsikimšo tualetas, niekas nesako: dar pagalvosiu, dar su kuo nors pasikalbėsiu.

Ramučių gyventojų neįtikino ir oficiali versija, esą, vykstant  technologiniam procesui, įvyko avarija, dėl to ir pasklido nemalonūs kvapai.

"Tai ne avarija. Kai vėjas į mūsų pusę – smirda mums, kai vėjas į kitą pusę – smirda kitiems. Ir tai tikrai nėra laikina. Matome sistemingą dėsningumą, kadangi įmonės vadovas normaliai nekomunikuoja ir nedemonstruoja valios, tenka kreiptis aukščiau. Paprašėme reaguoti savivaldybių – vangios. Kreipėmės į ministeriją – taip pat vangi. Toje hierarchijoje turi būti kas nors dar aukščiau ir kas prižiūri, kaip naudojamos ES lėšos. Toks jausmas, kad reagavimo laikas neaišku koks, tada reikia bandyti pajudinti. Juk kalbame apie taršą", – pastebėjo U.Savickas.

Zona iki tvoros

Ramučių bendruomenės atstovas stebėjosi, kad, prieš statant tokią įmonę ir atliekant poveikio aplinkai analizę, jų gyvenvietė net nebuvo įtraukta, o objekto statybą inicijavusi Kauno miesto savivaldybė nederino veiksmų su Kauno rajono savivaldybe.

"Fiksuojama, kad sanitarinė zona yra įmonės tvora. Nėra jokio kito ploto, kur būtų galimi kvapai ar kokie kiti dalykai. Už tvoros turėtų žibutės žydėti ir paukščiukai čiulbėti, o iš tikrųjų 2 km atstumu juntama smarvė, – piktinosi U.Savickas.

Jis pažėrė kritikos ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Gintarui Balčiūnui, kuris vadovauja ir šiai įmonei.

"Jokios kokybės kontrolės sistemos viduje nėra. Vadovas nė nežino, kada įvyksta avarija, neturi skundų registravimo žurnalo. Kaip tada gali vadovas, atėjęs ryte į darbą, reaguoti, buvo ar nebuvo kas nors? Jie pirmą avariją aptiko po dviejų savaičių – po gyventojų skundų, kad kažkas įvyko", – stebėjosi Ramučių bendruomenės atstovas.

Tikisi sulaukti dėmesio

U.Savickas spėja, kad problemos sprendimas stringa dar ir dėl besikeičiančios šalies valdžios.

"Rinkimai viską pristabdė. Tikimės pagalbos iš naujos Aplinkos ministerijos vadovybės. Bet čia tik vienos gyvenvietės rūpesčio zona. Daugybė klausimų kyla dėl visos Lietuvos atliekų tvarkymo strategijos. Kitos šalys rinkosi edukacijas ir rūšiavimą namų ūkyje, ir atliekų kiekiai sumažėjo kone perpus. Pas mus einama ir tuo, ir centralizuoto rūšiavimo keliu, o to kitose šalyse atsisakoma. Kyla visokių minčių: juk reikia infrastruktūros, statybų, technologijų linijų, daugybės pinigų", – svarstė pašnekovas.

Ramučių bendruomenė viliasi, kad sulauks EK dėmesio. "Negali ES lėšomis pastatyta įmonė gadinti gyventojams gyvenimo kokybės. Dabar Ramučius žino visi, tik ne dėl to, kad čia nuostabi vieta apsilankyti ir gyventi, o dėl to, kad visada smirda. Nekilnojamojo turto vertė mažėja 20–30 proc. Ar toks sumanymas skiriant ES lėšas? Greičiausiai, ne. Juk idėja buvo kokybiškai tvarkyti atliekas ir modernizuoti sistemą. Atrodo, kad nepavyko", – liūdnai šyptelėjo skundo iniciatorius.

Kartu uostyti nenorėjo?

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) direktorius Kęstutis Balčiūnas, vadovaujantis ir Kauno MBA, nebuvo kalbus. Jis teisinosi atostogaujantis, o paprašytas atsakyti į klausimus apie jo vadovaujamos įmonės skleidžiamą atliekų smarvę ir su tuo susijusius reikalus, pasiūlė skambinti kitą savaitę.

Išgirdęs, kad kalbėsime apie atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įmonės skleidžiamus kvapus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas suskubo užbėgti už akių tvirtindamas, kad kvapai buvo, o dabar jų nebėra.

"Kad kažkam kažkas smirda, tai subjektyvu. Gavę gyventojų skundus, kurioje vietoje smirda, gal šešis kartus kartu su Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickiene važiavome į tas vietas. Siūlėme ir gyventojams, kurie pranešė apie sklindančią smarvę, susitikti nurodytoje vietoje ir kartu įvertinti. Niekas iš gyventojų nesutiko susitikti ir kartu pauostyti", – tikino G.Petrauskas.

Jis neneigė, kad praėjusią vasarą naujoje gamykloje problemų būta. "Neneigiu, problemų buvo, kai neveikė biologiniai filtrai ir kvapas sklido. Buvo pažeistas technologinis procesas, kai nebuvo išvalytas amoniakas, kuris, vykstant tolesniam procesui, sunaikino bakterijas, neutralizuojančias kvapus", – problemą paaiškino savivaldybės atstovas.

Niekas iš gyventojų nesutiko susitikti ir kartu pauostyti.

Anot G.Petrausko, įrengimai buvo peržiūrėti, įdiegtos papildomos kontrolės sistemos, dėl to situacija pasikeitė. "Objektas yra visiškai naujas. Niekas Lietuvoje iki šiol tokios patirties neturėjo, ir patyrusių specialistų nebuvo, reikia laiko viską išmokti", – dėstė savivaldybės administracijos vadovas. Jis tikino, kad į susidariusią situaciją buvo reaguojama ir imtasi visų reikiamų priemonių.

Gali kreiptis, kur nori

G.Petrauskas populizmu pavadino raginimus uždaryti tik šiemet pradėjusią veikti gamyklą.

"Šitos gamyklos šiandien sustabdyti negalime, nes pagal ES direktyvas ir galiojančius mūsų šalies įstatymus draudžiama atliekas vežti tiesiai į sąvartynus. Vežti atliekas į kitą regioną taip pat draudžia teisės aktai, nes mes turime gamyklą ir ji turi veikti", – pareiškė jis.

Jo teigimu, kol kas jokių teisinių procesų dėl gamyklos veiklos nėra pradėta, o Ramučių gyventojų ketinimo kreiptis į Briuselį savivaldybės administracijos direktorius nesureikšmino. "Visiems yra teisė kreiptis, kur jie nori. Gyvename laisvoje šalyje. Jeigu gyventojai kuo nors nepatenkinti, pirmiausia jie turi pereiti visas instancijas Lietuvoje, o jeigu kurią nors grandį praleis, tai, kaip aš sakau, tai bus tik akcija-atrakcija", – šyptelėjo pašnekovas.

Kur dingo kaminas?

Aplinkos ministerija "Kauno dienai" patvirtino, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas nuo birželio 20 d. yra gavęs apie 40 gyventojų ir įmonių skundų dėl sklindančių nemalonių kvapų iš MBA įrenginio Ateities plente. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dėl to sudarė kvapų kontrolės komisiją, kuri nustatė, kad gyvenamosiose aplinkose nustatyti kvapai sietini su vykdoma ūkine komercine veikla MBA.

"Kauno agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai 2016 m. liepos 21 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad MBA įrenginys eksploatuojamas pažeidžiant technologinius reikalavimus, numatytus Poveikio aplinkai vertinime ir įrenginio statybos techniniame projekte", – teigiama ministerijos rašte dienraščiui.

Šio patikrinimo metu išsiaiškinta, kad buvo klaidingai pateikti duomenys Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti. Dokumentuose nurodyta, kad MBA įrenginyje po biofiltrų išvalytas oras į aplinką patenka per 35 m aukščio ir 1,3 m diametro kaminą.

"Šiuo metu eksploatuojamame įrenginyje teršalai nukreipti į oro valymo įrenginius – skruberius, biofiltrus ir į aplinką, taršos šaltinių aukštis 4,2 m", – patvirtino Aplinkos ministerija. Pasirodo, net ir esant esminiams ūkinės veiklos pakeitimams, dėl naujo leidimo į Aplinkos apsaugos agentūrą nesikreipta, tad dokumentuose 35 m aukščio kaminas yra, o realiai – ne.

Tai kelia įtarimų ne tik dėl aplinkos taršos, bet ir ES lėšų panaudojimo.

Ministerija tikina, kad kad Kauno regiono atliekų tvarkymo centras ėmėsi priemonių oro taršai ir kvapams sumažinti, o rugsėjo 1-ąją atlikus tyrimus esą pažeidimų nenustatė, tačiau pripažįsta, kad nurodymas panaikinti taršą nebuvo įvykdytas, kadangi gyventojai dėl sklindančios smarvės ir toliau skundžiasi.

Apskundė teismui

"2016 m. rugsėjo 1 d. surašytas Privalomasis nurodymais Nr. 34, įpareigojantis iki 2016 m. rugsėjo 5 d. nutraukti atliekų apdorojimo įrenginio biologinio apdorojimo procesą. Privalomasis nurodymas apskųstas departamento (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento – aut. pastaba) direktoriui", – informavo ministerija. Vėliau reikalavimo terminas pratęstas iki 2016 m. spalio 26 d.

Atsiųstame rašte taip pat nurodoma, kad įmonės direktoriui ir specialistui už nustatytus pažeidimus skirtos baudos. Atsakingas specialistas baudą sumokėjo laiku, o įmonės vadovas apskundė jam skirtą administracinę baudą, tad šiuo metu vyksta teisminis bylos nagrinėjimas.

Rugsėjį Kauno MBA buvo atlikta Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacija. "Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m spalio 20 d. išnagrinėtą Inventorizaciją atmetė, kadangi dokumentas iki galo neparuoštas, nepateikti paaiškinimai, kodėl aplinkos oro taršos šaltiniai neatitinka projektiniuose dokumentuose nurodytų duomenų, ir pateikė kitus klausimus, į kuriuos reikia atsakyti ir inventorizaciją pateikti pakartotinai nagrinėti", – teigė Aplinkos ministerija.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas "Kauno dieną" tikino, kad jokie teisminiai procesai dėl Kauno MBA nevyksta, tačiau ministerija pateikė kitokią informaciją.

Jos duomenimis, spalio 21 d. įmonė Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti privalomą nurodymą nutraukti Kauno MBA įrenginio biologinio atliekų apdorojimo procesą.

"Įmonei pradėjus naudoti probiotines medžiagas, gyventojų skundų sumažėjo, tačiau problema išliko", – pripažino Aplinkos ministerija. Tiesa, ministerija kratosi gyventojų priekaištų dėl neveiklumo ir tikina, kad visi gyventojų skundai yra išnagrinėti, o ministro įsakymu sudaryta darbo grupė dėl Kauno MBA įrenginio skleidžiamų kvapų tebedirba ir pateiks savo išvadas.

"Kiekvienas asmuo turi teisę ginti savo interesus ne tik nacionaliniuose teismuose, bet ir ES institucijose. Šiuo metu Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos deda visas pastangas, kad situacija būtų kuo greičiau išspręsta", – dienraštį informavo ministerija.

Tikslai – kilnūs

Kauno MBA tvarkomos ir surenkamos komunalinės atliekos iš Kauno miesto savivaldybės, Kauno, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių ir Raseinių rajonų savivaldybių.

Projekto biudžetas – 34,4 mln. eurų: iš jų 29,2 mln. eurų skirti iš ES Sanglaudos fondo, 5,2 mln. eurų prie projekto įgyvendinimo prisidėjo projekto vykdytojas – VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras.

Pagrindiniai mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo pastatai užima apie 15 tūkst. kv. m plotą. Bendras Kauno MBA įrenginių našumas sieks 220 tūkst. tonų per metus. Projektu bus siekiama užtikrinti, kad Kauno regione būtų perdirbama ir kitaip panaudojama ne mažiau kaip 50 proc. visų Kauno regiono teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų.

Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir plėtros projektų tikslas – tobulinti sukurtą regioninę atliekų tvarkymo sistemą, teikti Kauno regiono gyventojams tinkamas, ekonomiškas, saugias aplinkai ir visuomenei atliekų tvarkymo paslaugas, atitinkančias valstybės teisės aktų reikalavimus, standartus ir strateginius tikslus, kurie nustatyti vadovaujantis ES direktyvomis ir reglamentais.