Nežinai, ką veikti? Savanoriauk! | KaunoDiena.lt

NEŽINAI, KĄ VEIKTI? SAVANORIAUK!

Nors daug kas mano, kad savanoriais gali būti tik jaunimas, amžiaus ribos savanoriškai veiklai nėra – savanorių labai laukia įvairios organizacijos. Kada geriausias laikas savanorystei? Tai jau darantys žmonės įsitikinę – dabar.

Renkasi ligoninę

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose savanorystės programa sėkmingai veikia jau trečius metus. "Pas mus dažniausiai savanoriauja 16–17 metų merginos, kurios ateityje nori studijuoti mediciną. Tai puiki galimybė pamatyti ligoninės darbo specifiką, susipažinti su sveikatos priežiūros sritimi iš arčiau", – teigė Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos socialinė darbuotoja Alma Bargelytė.

Savanoriauti į Kauno klinikas kviečiami tie, kuriems yra bent 14 metų – tokio amžiaus jaunimas gali tapti vienkartinės veiklos savanoriu. 16-mečiai ir vyresni gali tapti tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės veiklos savanoriais. Pasak A.Bargelytės, vyriausia savanorė buvo 50-ies metų.

Ką savanoriai veikia vienoje didžiausių šalies ligoninių? Jie gali atlikti administracinius darbus, taip pat padėti medicinos personalui ir pacientui bei jo artimiesiems – dažniausiai tai lydinčio asmens funkcijos, atokvėpio paslauga ir bendravimas. Tiesa, norintieji tai daryti privalo išklausyti įvadinius kursus. "Kursuose daug dėmesio skiriama psichologiniam pasirengimui, darbo etikai, pretendentai supažindinami su įstaigos vidaus taisyklėmis, informacijos konfidencialumo įsipareigojimais, darbų saugos pagrindais, higienos normomis", – paaiškino A.Bargelytė.

"Geriausia, kas nutinka savanoriaujant kūdikių namų skyriuje – tai, kai mažas vaikutis, vos pamatęs, bėga pas tave, kad kartu eitų pasivaikščioti, pažaisti ar tiesiog pabūti kartu, arba viduryje žaidimo tiesiog apkabina tave, ir tai yra geriau nei bet kokia padėka", – pasakojo Kauno klinikų kūdikių namų skyriuje "Lopšelis" savanoriaujaunti Gintarė Zakarienė. Jos manymu, norint savanoriauti tokioje įstaigoje, reikėtų būti kantriam, užjaučiančiam, norinčiam padėti ir mylinčiam visus be išankstinių nusistatymų. "Taip pat būti pasirengus prisitaikyti prie skirtingų situacijų ir siekti išmokti naujų dalykų", – pridūrė Gintarė.

"Maisto bankas" laukia vyrų

Savanoriams visada atviros "Maisto banko", renkančio paramą maistu ir dalijančio maisto produktus nepasiturintiesiems, durys.

Savanorių programos vadovės Dovilės Kovalskytės teigimu, šiuo metu "Maisto bangui" savanoriškai padeda 500 žmonių. Atrodo – daug, bet "Maisto bankas" dirba penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose, tad savanorių rankų kartais ir pritrūksta, ypač žiemai baigiantis ir vasarą.

"Daugiausia pas mus yra moterų, ir tai gana nemažas iššūkis. Vyrų ateina gerokai per mažai, o darbas mūsų sandėliuose reikalauja vyriškos jėgos – produktų krova yra per sunkus darbas moterims. Labai norėčiau paskatinti vyrus prisijungti prie mūsų darbų", – paragino D.Kovalskytė.

Kokio amžiaus savanorių reikia labiausiai? Pasak Dovilės, tai priklauso nuo veiklos pobūdžio. "Autobusiukus daugiausia vairuoja 20–60 metų amžiaus savanoriai, dalijant produktus mėgsta dalyvauti pensinio amžiaus savanoriai, o sandėlyje sukasi jaunimas, moksleiviai. Vyriausiam mūsų savanoriui – 71-eri", – vardijo pašnekovė.

Laiko tikrai rasite, o draugystė suteikia augimo ne tik mažajam, bet ir jums patiems.

Susirado žmoną

"Maisto bankui" savanoriškai padedantis Deimantas Ramanauskas tikino, kad dirbti šioje komandoje yra labai smagu – su visais savanoriais lengva sutarti, net jei amžius skiriasi dvigubai, o geriausias atlygis – įgyta patirtis ir žmonių padėkos.

"Praėjusiais metais vyko akcija prekybos centre, kur perkant tam tikrus produktus pinigai buvo skiriami "Maisto bankui" paremti. Jų reikėjo šaldytuvams nupirkti, kad kuo ilgiau maistas nesugestų. Pamenu, dalijome skrajutes, kvietėme pirkėjus prisidėti ir atėjo moteris su vaiku. Padaviau jai skrajutę, pakviečiau prisidėti, o ji man sako "Ačiū jums, būtinai prisidėsiu. Pati kartais gaunu maisto iš "Maisto banko" ir suprantu, kaip tai svarbu." Tada jos vaikas man padavė saldainį ir padėkojo. Tai buvo labai jautru ir parodė, kad mūsų atliekamas darbas tikrai yra svarbus", – savo istorija dalijosi įvairia savanoriška veikla užsiimantis D.Ramanauskas.

Jis įsitikinęs, kad savanorystė yra puiki galimybė susipažinti su žmonėmis. "Mano žmona – irgi "Maisto banko" savanorė – mes taip ir susipažinome", – juokdamasis prisipažino Deimantas.

Amerikietiška programa

Savanoriauti Kaune galima ir pagal Jungtinėse Amerikos valstijose gimusią programą "Big Brothers Big Sisters". Tiesa, šiuo metu Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio jaunimo centre programa vadinama "Didysis draugas".

Programos padeda vaikams ir jaunuoliams labiau pasitikėti savimi, bendrauti ir išmokti savimi pasirūpinti – jiems reikia vyresnio draugo, todėl ne kiekvienas čia gali tapti savanoriu. "Atrankinis interviu trunka apie 1,5–2 valandas, ir ne visiems pasiseka. Programos koordinatoriai atrenka suaugusius savanorius, kurie yra jau psichologiškai brandūs, patikimi, galintys užtikrinti saugų ir reguliarų ryšį su vaiku," – kas gali tapti Didžiuoju draugu pasakojo programos vadovė, Dainavos Jaunimo centro psichologė Monika Matonytė.

Po interviu dar rengiami mokymai, kurių metu nustatomi saugaus bendravimo kriterijai, gilinamasi į vaikų psichologiją, santykio kūrimą. Nors programa gan populiari Amerikoje, Lietuvoje užtektinai dėmesio nesulaukia, todėl savanorių čia trūksta. "Visus norinčius skatiname išdrįsti ir ateiti. Laiko tikrai rasite, o draugystė suteikia augimo ne tik mažajam, bet ir jums patiems", – neabejoja M.Matonytė. Anot jos, labiausiai trūksta vaikinų, o savanoriauti kviečiami nuo 18-os metų.

"Ypatingas įvykis buvo mano Mažosios draugės apkabinimas. Tai nutiko po kelių mūsų draugystės mėnesių, ji nuolat stengdavosi laikytis atstumo, tad tas apkabinimas man buvo didelio pasitikėjimo, priėmimo ženklas, kuris atlygino už viską", – jautrią akimirką prisiminė savanorė Emilija Muralytė. Savanorystė jai padėjo apsispręsti, ką norėtų veikti ateityje.

"Mano mažasis draugas laukė manęs 5 metus, nes berniukui reikia Didžiojo draugo vaikino, o mergaitėms – merginos", – pasakojo D.Ramanauskas, kuris savanoriauja ne tik "Maisto banke", bet ir "Didžiojo draugo" programoje. Jo manymu, svarbiausia – suprasti, kad vaiko problemos nėra kvailos, nes tuo metu jos jam yra pačios didžiausios.

Rūpinimasis gyvūnais

Tiems, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be gyvūnų arba neturi galimybės jų laikyti namuose, gyvūnų prieglauda "Penkta koja" kviečia prisijungti prie jų savanorių būrio.

Savanoriai čia priimami nuo 16 metų amžiaus, o jaunesni gali atvykti su tėvais, kadangi darbas nėra sudėtingas. "Galima prisidėti prie kasdienių darbų – gyvūnų narvų valymo, šunų vedžiojimo, galima padėti koordinuoti informacijos sklaidą socialiniuose tinkluose, laikinai globoti gyvūnus", – pasakojo prieglaudos darbuotoja Laura Jefimovaitė. Pasak jos, savanorių visada trūksta, o beglobių gyvūnų tik daugėja.

"Tai yra viena geriausių patirčių gyvenime. Išmoksti skaityti gyvūno kūno kalbą, pradedi labiau pasitikėti savimi, prisidedi prie kovos su neatsakingais žmonių poelgiais. Būna ir labai liūdnų ir labai džiaugsmingų akimirkų. Bet visą negatyvą, kurio pasitaiko, atperka gyvūno akys, kurios žvelgia į tave su pasitikėjimu, ir tas suvokimas, kad dabar tavo rankose yra gyvūno likimas ir tu gali jam suteikti daug geresnį gyvenimą, nei buvo iki tol", – savo savanorystės patirtimi gyvūnų prieglaudoje dalijosi Laura.

Istorinis įvykis savanoriams

Rugsėjo 22–23 d. į Lietuvą atvyksta popiežius Pranciškus. Šventasis Tėvas lankysis Vilniuje ir Kaune. Šiam vizitui taip pat renkama savanorių komanda. Tikimasi, kad tokių žmonių bus apie 1 tūkst.

Asmenys, norintys savanoriauti popiežiaus vizito metu, turi būti ne jaunesni nei 16-os metų ir užpildyti specialią savanorio anketą internete. "Jau yra užpildyta daugiau kaip tūkstantis anketų ir tikrai nemažai savanorių jau yra užsiregistravę", – sakė savanorių koordinatorius Kaune Mantas Kuraitis. Savanoriai turės padėti pasiruošti vizitui, reikės įrengti vietas, renginio metu – teikti informaciją, nukreipti žmones, o po renginio, žinoma, padėti susitvarkyti.

Nors savanorių jau lyg ir pakanka, tačiau M.Kuraitis skatina būtent kauniečius, kurie dar nori prisijungti prie savanorių komandos, paskubėti užpildyti anketą. "Galima ir į savo namus priimti piligrimų arba savanorių iš kitų miestų, nes žmonės atvyks iš vakaro, o savanoriai iš kitų miestų atvyks dviem dienomis anksčiau" – paaiškino M.Kuraitis.

GALERIJA

  • centruose žmonės ne tik atneša maisto produktų, bet ir dėkoja už reikalingą jų darbą.
  • Galimybė: Kauno klinikose savanoriai padeda personalui bei pacientams ir jų artimiesiems.
  • Nežinai, ką veikti? Savanoriauk!
  • Nežinai, ką veikti? Savanoriauk!
  • Nežinai, ką veikti? Savanoriauk!
Akvilės Snarskienės, Vilmanto Raupelio nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (8)

To va taip ir durniu laivas

Kol nesuprasite,kad mainai duoda nauda VISIEMS,tol sedesime pasaulio siknoj (sorry)

pašalpiniai nesupras

žmonės, kurie skiria savo laiką kitiems, supranta, kad viskas matuojama ne tik pinigais. Jie uždirba ir sau ir visam sluoksniui pridaugintų pašalpinių. Tie, kas svetima sąskaita gyvena, to nesupras. Savanoriauja, dažniausiai, ne pensininkai, o darbingi, dirbantys žmonės.

Va taip

Esu bedarbė bet už dyką neičiau,tegul tie piemenys tėvų išlaikomi,arba pensininkai neturintys ką veikti eina savanoriauti.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS