Nuo au­di­to­ri­jos iki kli­ni­kos: ke­lias į at­sa­kin­gą pro­fe­si­ją

At­lie­pia ak­tua­li­jas

„Svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų po­rei­kis Lie­tu­vo­je nuo­lat au­ga, to­dėl ša­lies Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja kas­met di­di­na vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų stu­di­jų krep­še­lių skai­čių. Tai su­tei­kia abi­tu­rien­tams dau­giau ga­li­my­bių gau­ti vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą vie­tą ir stu­di­juo­ti sa­vo sva­jo­nių pro­fe­si­ją. KKMF yra pa­si­ren­gęs at­liep­ti šiuos ša­lies po­rei­kius, siū­ly­da­mas ko­ky­biš­kas, mo­der­nias ir tarp­tau­tiš­kas stu­di­jas, orien­tuo­tas į rea­lius svei­ka­tos sis­te­mos iš­šū­kius“, – pa­brė­žė Kau­no ko­le­gi­jos Medicinos fakulteto de­ka­nė dr. Aurelija Radzevičienė.

Žvel­giant į šian­die­nos rea­li­jas, kai vi­suo­me­nė spar­čiai sens­ta, o svei­kas am­žė­ji­mas tam­pa ne tik ma­din­ga kryp­ti­mi, bet ir są­mo­nin­gu gy­ve­ni­mo bū­du, Kau­no ko­le­gi­ja siū­lo itin ak­tua­lias stu­di­jų pro­gra­mas.

„Am­žė­jant po­pu­lia­ci­jai, die­tistai tam­pa vieni svar­biau­sių svei­ka­tos sri­ties spe­cia­lis­tų. Jie pa­de­da už­tik­rin­ti mi­ty­bą, ku­ri ma­ži­na su am­žiu­mi su­si­ju­sių li­gų ri­zi­ką ir pa­lai­ko ge­rą sa­vi­jau­tą. Die­tis­tai pa­de­da for­muo­ti rea­lis­tiš­ką, moks­lu grįs­tą po­žiū­rį į mi­ty­bą, spor­to ir mais­to sim­bio­zę. Vi­suo­me­nė vis ak­ty­viau do­mi­si sa­vo svei­ka­ta, to­dėl au­ga bio­me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos spe­cia­lis­tų po­rei­kis – bū­tent jie at­lie­ka ty­ri­mus, ku­rie tam­pa neat­sie­ja­ma li­gų pre­ven­ci­jos ir svei­ka­tos iš­sau­go­ji­mo da­li­mi. Ne ma­žiau svar­būs ir er­go­te­ra­peu­tai. Sens­tant vi­suo­me­nei di­dė­ja po­rei­kis pa­dė­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms kuo il­giau iš­lik­ti sa­va­ran­kiš­kiems, ak­ty­viems ir da­ly­vau­ti kas­die­nė­je veik­lo­je. Šian­dien er­go­te­ra­peu­tai yra svar­bi gy­dy­to­jo ko­man­dos da­lis“, – var­di­jo šių die­nų po­rei­kius de­ka­nė.

At­siž­vel­giant į geo­po­li­ti­nę si­tua­ci­ją, ypač svar­bu pa­mi­nė­ti, kad Kau­no ko­le­gi­ja nuo 2023 m. ren­gia sku­bio­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos (SMP) spe­cia­lis­tus. Ši pro­fe­si­jų gru­pė yra stra­te­giš­kai reikš­min­ga na­cio­na­li­niam sau­gu­mui.

Lie­tu­vos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, ša­ly­je trūks­ta net 134 skubiosios medicinos pagalbos gydytojų, o 2023 m. atlikto tyrimo duomenimis, artimiausiu laikotarpiu trūks daugiau nei 1 tūkst. skubiosios medicinos pagalbos paramedikų, to­dėl SMP spe­cia­lis­tai iden­ti­fi­kuo­ja­mi kaip vie­na kri­ti­nių pro­fe­si­jų, bū­ti­nų vals­ty­bės at­spa­ru­mui už­tik­rin­ti.

„Šie spe­cia­lis­tai rei­ka­lin­gi ne tik na­cio­na­li­nė­je svei­ka­tos sis­te­mo­je – jie tam­pa ir tarp­tau­ti­nių sau­gu­mo mi­si­jų da­li­mi, dirb­da­mi kar­tu su NA­TO, ES ci­vi­li­nės sau­gos pa­jė­go­mis ir Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos ko­man­do­mis ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų, hu­ma­ni­ta­ri­nių kri­zių ar ka­ro kon­teks­te. Tai ro­do, kad SMP spe­cia­lis­tai yra neat­sie­ja­ma šiuo­lai­ki­nės, sau­gu­mą stip­ri­nan­čios svei­ka­tos sis­te­mos da­lis – tiek Lie­tu­vo­je, tiek už jos ri­bų“, – itin svar­bią stu­di­jų kryp­tį pri­sta­tė de­ka­nė dr. A. Radzevičienė.

Aurelija Radzevičienė / Kauno kolegijos nuotr.

Teo­ri­jos ir pra­kti­kos der­mė

Stu­di­jų ko­ky­bė Me­di­ci­nos fa­kul­te­te už­tik­ri­na­ma de­ri­nant teo­ri­nį mo­ky­mą su nuo­sek­liai ug­do­mais pra­kti­niais įgū­džiais.

„Mums svar­bu, kad stu­den­tai ne tik įgy­tų ži­nių, bet ir iš­mok­tų jas tai­ky­ti rea­lio­se pro­fe­si­nė­se si­tua­ci­jo­se, – pa­brė­žė prodekanė studijoms dr. Lijana Navickienė. – Di­de­lė da­lis stu­di­jų pro­gra­mų kre­di­tų ski­ria­ma pra­kti­kai, ku­ri vyks­ta rea­lio­se dar­bo vie­to­se – gy­dy­mo įstai­go­se, diag­nos­ti­kos la­bo­ra­to­ri­jo­se, rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ruo­se, vi­suo­me­nės svei­ka­tos ins­ti­tu­ci­jo­se ar grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­bo­se. Prak­ti­kos me­tu stu­den­tai dir­ba kar­tu su pa­ty­ru­siais spe­cia­lis­tais, su­si­pa­žįs­ta su kas­die­niais pro­fe­si­niais iš­šū­kiais ir įgy­ja dar­be rei­ka­lin­gų kom­pe­ten­ci­jų.“

Prak­ti­niai įgū­džiai nuo­sek­liai ug­do­mi ir pa­čio­je ko­le­gi­jo­je. KKMF la­bo­ra­to­ri­jo­se, pra­kti­nio mo­ky­mo ka­bi­ne­tuo­se ir si­mu­lia­ci­nė­se erd­vė­se vyks­ta pra­kti­niai už­siė­mi­mai, ku­rių me­tu stu­den­tai pri­tai­ko pa­skai­to­se įgy­tas teo­ri­nes ži­nias ir mo­ko­si at­lik­ti pro­fe­si­nes pro­ce­dū­ras sau­gio­je mo­ky­mo­si ap­lin­ko­je.

Mo­der­ni tech­ni­nė ba­zė su­da­ro ga­li­my­bių mo­de­liuo­ti įvai­rias pro­fe­si­nes si­tua­ci­jas – nuo la­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų at­li­ki­mo iki sku­bio­sios me­di­ci­nos pro­ce­dū­rų ar kli­ni­ki­nės slau­gos veiks­mų. To­kia stu­di­jų or­ga­ni­za­vi­mo sis­te­ma lei­džia už­tik­rin­ti, kad bai­gę stu­di­jas ab­sol­ven­tai bū­tų pa­si­ren­gę sa­va­ran­kiš­kai ir at­sa­kin­gai dirb­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sri­ty­je.

Pak­lau­sūs dar­bo rin­ko­je

Stu­di­jų pro­gra­mos nuo­lat at­nau­ji­na­mos glau­džiai bend­ra­dar­biau­jant su so­cia­li­niais par­tne­riais, darb­da­viais ir svei­ka­tos prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jo­mis. Ana­li­zuo­ja­mi dar­bo rin­kos po­rei­kiai, me­di­ci­nos tech­no­lo­gi­jų pa­žan­ga, vi­suo­me­nės svei­ka­tos ten­den­ci­jos ir pa­gal tai to­bu­li­na­mas stu­di­jų tu­ri­nys.

Toks nuo­la­ti­nis pro­gra­mų at­nau­ji­ni­mas lei­džia už­tik­rin­ti, kad ab­sol­ven­tai įgy­tų ak­tua­liau­sių kom­pe­ten­ci­jų ir bū­tų pa­si­ren­gę dirb­ti šiuo­lai­ki­nė­je, spar­čiai be­si­kei­čian­čio­je svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mo­je.

„KKMF ab­sol­ven­tai yra la­bai pa­klau­sūs dar­bo rin­ko­je, nes stu­di­jų me­tu jie įgy­ja ne tik teo­ri­nių ži­nių, bet ir pra­kti­nių įgū­džių, rei­ka­lin­gų svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se. Dau­ge­lis stu­den­tų dar studijuodami už­mez­ga pro­fe­si­nių ry­šių pra­kti­kos vie­to­se, to­dėl ne­re­tai pir­muo­sius dar­bo pa­siū­ly­mus gau­na dar prieš baig­da­mi stu­di­jas. KKMF ab­sol­ven­tai sėk­min­gai įsi­dar­bi­na įvai­rio­se svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je. Šių spe­cia­lis­tų kom­pe­ten­ci­jos ati­tin­ka Eu­ro­pos svei­ka­tos prie­žiū­ros stan­dar­tus, to­dėl jie tu­ri pui­kių ga­li­my­bių dirb­ti ir tarp­tau­ti­nė­je dar­bo rin­ko­je“, – sa­kė prodekanė studijoms dr. L. Navickienė.

Lijana Navickienė / Kauno kolegijos nuotr.

Pla­tus aki­ra­tis

Daug ga­li­my­bių tiek stu­den­tams, tiek dės­ty­to­jams at­ve­ria KKMF įsi­trau­ki­mas į tarp­tau­ti­nes ini­cia­ty­vas ir „Erasmus+“ veik­las. Da­ly­va­vi­mas tarp­tau­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se ir mo­bi­lu­mo pro­gra­mo­se lei­džia da­ly­tis pa­tir­ti­mi, stip­ri­na tarp­kul­tū­ri­nes kom­pe­ten­ci­jas ir ug­do ge­bė­ji­mą dirb­ti glo­ba­lio­je svei­ka­tos prie­žiū­ros ap­lin­ko­je.

„Fa­kul­te­tas bend­ra­dar­biau­ja su dau­gy­be Eu­ro­pos aukš­tų­jų mo­kyk­lų, to­dėl stu­den­tams su­tei­kia­ma ga­li­my­bių at­lik­ti pra­kti­ką ar stu­di­juo­ti už­sie­ny­je. To­kia pa­tir­tis pra­ple­čia pro­fe­si­nį aki­ra­tį, lei­džia su­si­pa­žin­ti su skir­tin­go­mis svei­ka­tos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo pra­kti­ko­mis“, – pa­ste­bėjo dekanė dr. A. Radzevičienė.

Lie­tu­vo­je fa­kul­te­tas pa­lai­ko glau­džius ry­šius su dau­giau nei 200 gy­dy­mo ir so­cia­li­nės glo­bos įstai­gų, kur stu­den­tai ne tik at­lie­ka pra­kti­ką, bet ir įsi­trau­kia į par­tne­rių or­ga­ni­zuo­ja­mas veik­las, pro­fe­si­nius ren­gi­nius, pre­ven­ci­nes ak­ci­jas ir pro­jek­tus.

Mo­der­nios si­mu­lia­ci­nės kla­sės, la­bo­ra­to­ri­jos ir ak­ty­vus da­ly­va­vi­mas tarp­tau­ti­niuo­se ino­va­ci­niuo­se pro­jek­tuo­se, to­kiuo­se kaip UNI­NO­VIS al­jan­sas, lei­džia stu­den­tams ug­dy­ti įgū­džius, ati­tin­kan­čius spar­čiai kin­tan­čią svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą, jos skait­me­ni­za­ci­ją ir tech­no­lo­gi­nę pa­žan­gą. Tai da­ro stu­di­jų pro­ce­są di­na­miš­ką, ak­tua­lų ir orien­tuo­tą į atei­ties pro­fe­si­nius po­rei­kius.

Skai­čių kal­ba

Kau­no ko­le­gi­jos Me­di­ci­nos fa­kul­te­te stu­di­juo­ja dau­giau kaip 1 200 stu­den­tų.

Dir­ba apie 170 dės­ty­to­jų, tu­rin­čių aka­de­mi­nės ir pra­kti­nės pa­tir­ties.

KKMF pa­lai­ko ry­šius su dau­giau kaip 200 gy­dy­mo ir so­cia­li­nės glo­bos įstai­gų.

Stu­di­jų pro­gra­mos

Svei­ka­tos sis­te­ma su­si­du­ria su spe­cia­lis­tų trū­ku­mu įvai­rio­se sri­ty­se. To­dėl Kau­no ko­le­gi­jos Me­di­ci­nos fa­kul­te­tas ypa­tin­gą dė­me­sį ski­ria toms pro­gra­moms, pa­gal ku­rias ren­gia­mų spe­cia­lis­tų po­rei­kis yra itin di­de­lis.

Sku­bio­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos stu­di­jų pro­gra­ma ren­gia sku­bio­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos pa­ra­me­di­kus – spe­cia­lis­tus, ku­rie yra pir­mo­ji pro­fe­sio­na­li pa­gal­ba kri­ti­nė­se si­tua­ci­jo­se. Šie spe­cia­lis­tai dir­ba grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­bo­se, li­go­ni­nių sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riuo­se ar gel­bė­ji­mo tar­ny­bo­se.

„Jau pirmame semestre įgijau daug svarbių teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kurie būtini dirbant skubiosios medicinos pagalbos srityje: išmokau greitai įvertinti paciento būklę, suteikti pirmąją pagalbą ir suprasti, koks svarbus komandinis darbas. Dėstytojai aiškiai pateikė informaciją ir dalijosi savo patirtimi, todėl buvo lengviau suprasti realias situacijas, su kuriomis gali tekti susidurti ateityje“, – dalijosi Skubiosios medicinos pagalbos programos pirmo kurso studentas Erikas Pikelis.

Er­go­te­ra­pi­jos stu­di­jų pro­gra­ma skir­ta tiems, ku­rie no­ri pa­dė­ti žmo­nėms at­gau­ti sa­va­ran­kiš­ku­mą ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bę kas­die­nė­je veik­lo­je. Er­go­te­ra­pi­jos stu­di­jų pro­gra­mos ab­sol­ven­tai sėk­min­gai įsi­lie­ja į įvai­rių svei­ka­tos prie­žiū­ros ly­gių įstai­gas, tei­kian­čias li­cen­ci­juo­tas er­go­te­ra­pi­jos pa­slau­gas.

„Stu­di­jos su­for­muo­ja tvir­tą pa­ma­tą, nes vis­kas, ką ana­li­zuo­ja­me per pa­skai­tas, tie­sio­giai at­si­spin­di rea­lio­je er­go­te­ra­peu­to kas­die­ny­bė­je. Dėl dės­ty­to­jų pra­kti­nės pa­tir­ties ir nuo­la­ti­nio įgū­džių la­vi­ni­mo pa­skai­to­se stu­den­tams ne­ky­la sun­ku­mų in­teg­ruo­jan­tis į kli­ni­ki­nę veik­lą“, – sa­kė Kot­ry­na Ba­nai­ty­tė, tre­čio kur­so Er­go­te­ra­pi­jos stu­di­jų pro­gra­mos stu­den­tė.

Bio­me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos stu­di­jų pro­gra­ma ren­gia bio­me­di­ci­nos tech­no­lo­gus. Šiuo­lai­ki­nė me­di­ci­na neį­si­vaiz­duo­ja­ma be tiks­lių la­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų, to­dėl šios sri­ties spe­cia­lis­tai yra itin svar­būs tiek li­go­ni­nė­se, tiek diag­nos­ti­kos cent­ruo­se.

„Stu­di­jos la­bai įdo­mios, įvai­ria­pu­sės ir iš­sa­mios, jos su­tei­kia pla­čių kar­je­ros ga­li­my­bių. Stu­di­jų me­tu daug dė­me­sio ski­ria­ma pra­kti­niams įgū­džiams, to­dėl ir teo­ri­ja leng­viau įsi­sa­vi­na­ma. La­bo­ra­to­ri­jo­se iš­moks­ta­ma dirb­ti su įran­ga, ku­ri nau­do­ja­ma ir pra­kti­kos me­tu rea­lio­se dar­bo vie­to­se“, – sa­kė Ug­nė Ja­nuš­kai­tė, tre­čio kur­so Bio­me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos stu­di­jų pro­gra­mos stu­den­tė.

Die­te­ti­kos stu­di­jų pro­gra­ma tam­pa vis ak­tua­les­nė au­gant vi­suo­me­nės dė­me­siui svei­kai gy­ven­se­nai, lė­ti­nių li­gų pre­ven­ci­jai ir mi­ty­bos te­ra­pi­jai. Die­tis­tai dir­ba gy­dy­mo įstai­go­se, vi­suo­me­nės svei­ka­tos ins­ti­tu­ci­jo­se, svei­ka­tin­gu­mo cent­ruo­se ir pa­de­da žmo­nėms for­muo­ti svei­kes­nius mi­ty­bos įpro­čius.

„Stu­di­jos su­tei­kė ga­li­my­bę ne tik keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą, bet ir pa­dė­ti ki­tiems svei­kiau gy­ven­ti ir mai­tin­tis. La­bai ver­ti­nu ga­li­my­bę da­ly­vau­ti „Erasmus+“ pro­jek­tuo­se, ku­rie lei­do to­bu­lė­ti ir su­si­pa­žin­ti su ki­tų ša­lių pa­tir­ti­mi. Šios stu­di­jos mo­ty­vuo­ja nuo­lat do­mė­tis svei­ka gy­ven­se­na ir aug­ti pro­fe­si­nė­je sri­ty­je“, – sa­kė Mar­ta Pie­čy­tė, tre­čio kur­so Die­te­ti­kos stu­di­jų pro­gra­mos stu­den­tė.