NUO STAIGIOS MIRTIES GELBĖS KALBANTYS APARATAI

Jei kaunietį ar miesto svečią neišvengiamai ištiktų širdies priepuolis, būtų geriau, kad tai atsitiktų bent jau stoties rajone, miesto centre ar senamiestyje. Čia įrengti defibriliatoriai.

Jei kaunietį ar miesto svečią neišvengiamai ištiktų širdies priepuolis, būtų geriau, kad tai atsitiktų bent jau stoties rajone, miesto centre ar senamiestyje. Čia įrengti defibriliatoriai – aparatai, kurie širdį gali priversti plakti ritmingai ar netgi patarti greta esančiajam, kaip padėti ligoniui.

Defibriliatorių bus daugiau?

Penkių defibriliatorių įsigijimui ir priežiūrai Kauno miesto savivaldybė skyrė 150 tūkst. Lt.

„Ateityje tikrai neketiname apsiriboti penkiais defibriliatoriais. Sieksime juos įrengti ir masinėse sporto susibūrimo vietose: Kauno plaukimo centre, sporto halėje ir kt. Manau, kad ir kitos Lietuvos savivaldybės paseks Kauno pavyzdžiu, nes nėra nieko brangiau už žmogaus gyvybę, kurią nelaimės minutę gali išgelbėti šie prietaisai", – tvirtino Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Nieko nebestebina masinio susibūrimo vietose įrengti gesintuvai. Lygiai taip pat neturėtų stebinti ir defibriliatoriai. Žinoma, geriau, kad nei gesintuvai, nei gyvybę gelbėjantys defibriliatoriai niekada nebūtų panaudoti, tačiau kai kalba eina apie žmogaus gyvybę – atsarga gėdos tikrai nedaro", – pabrėžė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.

Kalba, diagnozuoja, reanimuoja

"Defibriliatoriai skirti ne medikams, juos gali naudoti bet kas: aparatą vos atidarius jis automatiškai įsijungia ir lietuvių kalba pasako, ką daryti. Prijungus elektrodus nustato patologiją. Jei tai – skilvelių virpėjimas, dėl ko įvyksta staigi mirtis, defibriliatorius širdį priverčia plakti ritmingai. Jei ji jau sustojusi, šalia esančiajam nurodo daryti krūtinės ląstos paspaudimus ir kitus veiksmus, kol atvyks greitoji medicinos pagalba", – sakė N. Mikelionis.

Aparatas išmano savo darbą. Elektroimpulsą, kuriuo priverčia širdį plakti ritmingai, duoda tik tuomet, kai, užklijavus didįjį elektrodą ant krūtinės, pats nustato, ar ritmas sutrikęs ir širdį reikia defibriliuoti.

Tokie aparatai pasaulyje nėra jokia naujiena. Jų yra visose civilizuotų šalių masinio susidūrimo vietose: oro uostuose, stadionuose, didelėse salėse, prekybos centruose, universitetuose, mokyklose.

"Netgi policijos automobiliuose", – priduria gydytojas N.Mikelionis.

Būtent toks aparatas prieš pusantrų metų padėjo išgelbėti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kanclerio, garsaus kardiologo profesoriaus Viliaus Grabausko gyvybę. Staigi mirtis profesorių buvo ištikusi Frankfurto oro uoste.

"Ten budi ne tik antiteroristinės, bet ir medikų brigados, o defibriliatoriai išdėlioti kiekviename kampe", – apie lemtingas aplinkybes pasakojo ir įsigyti tokių aparatų Lietuvoje jau seniai ragino profesorius V.Grabauskas.

Apmokyta trisdešimt darbuotojų

Defibriliatoriai pastatyti Kauno autobusų ir geležinkelio stotyse, prekybos centre „Akropolis", Rotušės aikštėje esančiame restorane „Sadutė" bei Laisvės alėjoje veikiančiame restorane „Miesto sodas".

"Šį išdėstymą pavadinome Gyvybės keliu, pradedant transporto stotimis, per kurias atvyksta į miestą svečiai, baigiant masinio susibūrimo, miestiečių ir turistų pamėgtomis vietomis", – pakomentavo Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Irena Dabulskienė.

Defibriliatorius buvo ketinta pirkti jau pernai, bet jų neįsigyta, nes, kaip paaiškino miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Senikas, paskelbus pirkimo konkursą neatsirado nė vieno dalyvio. Šįmet dar kartą paskelbtas konkursas buvo sėkmingas.

Defibriliatoriams įsigyti, įrengti, apmokyti įstaigų, kuriuose jie yra, darbuotojus teikti pirmąją pagalbą ir prižiūrėti trejus metus skirta 140 tūkst. litų. Patys aparatai kainuoja apie 10 tūkst. litų.

"Pagrindinis darbas – įrengti spintas defibriliatoriams, sutvarkyti informacinę, vizualinę medžiagą, stendus, įdiegti elektroninę įrangą, kuri palaiko ryšį su mūsų stoties dispečerine tarnyba",  – pakomentavo N.Mikelionis.

Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės tarnybos medikai išgirsta aliarmą, kai tik atidaromos defibriliatoriaus spintos durelės, ir nedelsiant susisiekia su atsakingais už tą aparatą žmonėmis. Defibriliatoriai spintose nėra užrakinti, kad juos galėtų paimti bet kas, esantis šalia ligos ištiktojo. Pasitvirtinus, kad aparatas paimtas dėl ligonio, pas jį siunčiama greitosios pagalbos brigada.

Miršta per dešimt minučių

Šie pirmieji defibriliatoriai visoje mūsų šalyje nupirkti Kauno bendruomenės sveikatos tarybos, kurios pirmininkas yra N.Mikelionis, iniciatyva.

Pasaulio statistikos duomenimis, staigi kardialinė mirtis ištinka vieną iš tūkstančio gyventojų. Lietuvoje tai atsitinka dvigubai dažniau.

"Kardialinė mirtis daugeliu atvejų įvyksta dėl širdies ritmo sutrikimų, kai pradeda virpėti arba labai dažnai susitraukinėja širdies skilveliai. Tokia jų veikla neefektyvi, todėl ūmiai sutrinka kraujotaka. Ją atkurti, privertus širdį plakti ritmingai, padeda tik defibriliavimas arba, kitaip sakant, elektrošokas. Jo netaikant, kiekviena minutė 10 proc. mažina išgyvenamumą. Nesuteikus pagalbos per dešimt minučių, įvyksta smegenų mirtis, žmogus miršta", – mirties anatomiją aiškina gydytojas N.Mikelionis.

Jis tikisi, kad Kauno pavyzdžiu paseks ir kiti miestai, o po trejų metų projektas bus atnaujintas. Deja, ir dabar Kaunui penkių defibriliatorių per mažai. Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai viliasi, kad atsiras geradarių verslininkų, kurie pasirūpins tokia pagalba staiga susirgusiems žmonėms stambiuose savo objektuose.

Europos duomenimis, viena darbingo amžiaus žmogaus mirtis šaliai atneša nuo 1 iki 1,5 mln. eurų nuostolių, nekalbant apie moralinius dalykus, neįgaliojo, juo tampama pavėluotai suteikus pagalbą, slaugymą.