Raudondvario gimnazijos kolektyvas Metų mokytoją apibūdino kaip ypač kūrybingą, naujus ugdymo metodus taikančią pedagogę, kuri randa būdų, kaip atrakinti vaikų širdis ir įžiebti meilę anglų kalbai. J. Bakanienė turi sukaupusi 46 metų pedagogės patirtį, o pastaruosius 20 metų gimnazijoje eina ir direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas.

Metų mokytojos mokiniai nuolat laimi rajono olimpiadas ir konkursus, dalyvauja respublikinėse olimpiadose, o jų valstybinių egzaminų rezultatai nuolat viršija šalies vidurkį, gausu ir šimtukų, tad jos mokiniai sėkmingai įstoja į aukštąsias mokyklas ir renkasi anglų kalbos studijas.

Apie viską plačiau „Kauno diena“ kalbasi su J. Bakaniene.

– Kas paskatino rinktis mokytojo kelią?

– Turėjau šeimoje pavyzdžius – teta ir dėdė buvo anglų kalbos ir biologijos mokytojai. Be to, tai buvo tokia aiškiai apčiuopiama specialybė, nes augau Vilijampolėje, darbininkų rajone. Anglų kalbą pasirinkau, nes mokykloje buvo sustiprinta anglų kalbos klasė, tad turėjome labai žymią mokytoją, kuri stipriai mus parengė.

– Ar taip per visą karjerą nė karto ir nesudvejojote dėl savo pasirinkimo?

– Ne, tikrai niekada, nes mačiau, kad mokykla – mano vieta, kurioje man gera, čia gerai jaučiuosi, man smagu dirbti su vaikais. Tiesa, šiek tiek esu dirbusi ir su suaugusiaisiais, bet likau prie vaikų. Dabar Raudondvario gimnazija yra mano tikroji ir vienintelė darbovietė.

– Esate sukaupusi didelę patirtį. Kaip sekasi ją perteikti mokiniams?

– Mano turima patirtis susideda tarsi iš dviejų dalių. Pirmiausia pradėjau kaip mokytoja, o tada – dar ir kaip pavaduotoja ugdymui, tad kaupėsi ir vadybinė patirtis. Mes atidarėme pirmąją eksperimentinę kalbų mokyklą, tada jos pagrindu kūrėme humanitarines gimnazines klases, kad būtų galima vykdyti profilinį mokymą.

Mentorystės patirtis leido išugdyti ir naujų anglų kalbos mokytojų, mano mokiniai daug pasiekė ir kitose srityse. Be to, per visus darbo metus tikrai ne kartą teko dalyvauti praktikose, padėti kitiems.

– Kaip atrodo jūsų vedamos pamokos?

– Per tiek metų atsirenki įvairių metodų ir išeina tam tikra metodų orkestruotė. Viską derinu pagal esamą situaciją, nes nėra vienodų vaikų ar klasių, ar pasirengimo lygio. Tos pamokos gaunasi individualizuotos. Ruošiantis kiekvienai pamokai aš tikrai įdedu nemažai laiko. Esu linkusi kaupti įvairią medžiagą, naudoti skirtingus šaltinius, kad turėčiau iš ko pasirinkti.

– Viešojoje erdvėje tenka girdėti pasakymų, kad dabartinius mokinius vis sunkiau sudominti. Ar tam pritariate?

– Mano patirtis leidžia sakyti, kad sudominti vaikus yra gana sudėtinga, bet aš jiems sakau, kad dabar anglų kalba yra tik įrankis, tačiau šia kalba galima kalbėti apie daug dalykų. Jau eilę metų renku straipsnius ir iš „National Geographic“, naudoju vaizdo medžiagą, nes tai iššaukia diskusijas, kalba apie aktualijas, atsiranda naujų temų. Vaikai tada praplečia akiratį įvairiose srityse, pasidaro pamokų integracija.

Be to, tai yra labai sisteminis darbas. Kai pas mane ateina penktokai, mes pradžioje bandome pažinti save, tad dirbame su tuo. Taip pat esu įsitikinusi, kad namų darbai yra reikalingi. Reikia dirbti ir pamokoje, ir šiek tiek palikti namuose, kad bent jau 15 minučių vaikas grįžtų prie tos temos. Taip atsiranda sistema. Mokomės atlikti užduotis, jas pasitikrinti, pasiaiškinti, kaip sekėsi. Tada ir vaikai sako, kad tie mokymosi metodai veikia.

– Gal turite patarimų kitiems kolegoms, kaip atrasti kelią į vaikų širdis?

– Ši karta iš tiesų yra smalsi. Aišku, informacinių priemonių naudojimas šiek tiek nubukina, bet reikia mokytis tomis priemonėmis naudotis ir gebėti susirinkti informaciją. Svarbu nekopijuoti, kas dabar yra labai madinga, o būtent mokėti rinkti, susisteminti ir rastą informaciją, reikia išmokti kalbėti argumentuotai.

Be to, pagrindinis dalykas yra pasitikėti vaiku, leisti jam pasireikšti. Jei jis nori taisytis, jis tai gali daryti tiek kartų, kiek tik nori. Aišku, kalbu ne apie kontrolinius darbus. Tie, kas parodo norą, tas domisi, ateina, klausia.

Turime ir konsultacines valandas. Būna ateina vaikai dar prieš konsultacijas, pasako, kas jiems neaišku. Tada ir aš galiu pasiruošti papildomos medžiagos jų temoms. Sėkmė yra suprasti vaiką ir atliepti jo poreikius.

Visada reikia padirbėti, kad atsirastų ryšys. Reikia pirmiausia, kad vaikas pats norėtų, kai jis supranta, kodėl jam to reikia, jis stengiasi padaryti taip, kaip reikia. Reikalingas įdirbis ruošiantis tiek kalbėjimui, tiek rašto darbams.

– Koks jausmas jus apima stebint savo mokinių pasiekimus?

– Jausmas tikrai geras. Tie vaikai, kurie gauna šimtukus, nesėdi tiesiog pamokoje, jie diskutuoja, su manimi komunikuoja. Tai mokiniai, kurie turi polinkį į akademiškumą, yra disciplinuoti. Tų šimtukų pas mane vis būna kai tik turiu dvyliktokų klasę.

Džiaugiuosi, kai vaikai ar jų tėvai sako, jog mano sistema suveikė. Turiu ir tokių istorijų, kai vaikas pas mane mokytis atėjo vyresnėje klasėje, tad teko pratintis dirbti kitaip, mokymo procesą individualizuoti. Aišku, buvo ir kai šiek tiek pasipykome, bet mačiau, kad vaikas gali ir jis pats palaipsniui tuo patikėjo, tai leido pasiekti ir rezultatą.

– Personalizuotam mokymui reikia skirti laiko, pasiruošti. Ar lieka laiko sau ir savo šeimai?

– Visada stengiausi palaikyti balansą, bet, aišku, kad būna kitokių dienų, kai reikia paruošti kokią naują medžiagą, kurios nėra vadovėliuose. Štai pernai turėjau duomenų analizę, tai ruošiausi apie savaitę, kol surinkau medžiagą iš užsienio, kitų prieinamų šaltinių. Ne vienerius metus tai darau, man tai žinoma, tiesiog vis tiek reikia pasėdėti, kad galėčiau vaikams tai pateikti. Po to pasirodė, kad teisinga kryptimi dirbome, nes mokiniams tos priemonės tiko.

– Ar palaikote ryšius su buvusiais mokiniais?

– Per Mokytojo dieną būna ateina vaikai iš ankstesnių kartų, tad po šios dienos tikrai turiu daug šokolado. Jie ateina pasišnekėti, pasigirti. Ateina ir tie, kuriems sunkiau sekėsi, bet jie pasidžiaugia, kad įstojo į universitetą Lietuvoje ar užsienyje. Jie sako, kad dabar problemų su anglų kalba neturi, todėl aš labai džiaugiuosi.

Aišku, aš gyvenu pačiame Raudondvaryje, tad susitinkame ne tik mokykloje. Tėvai ir vaikai – bendruomenės dalis, todėl smagu kartu pasidžiaugti pasiekimais.

Visada reikia padirbėti, kad atsirastų ryšys. Reikia pirmiausia, kad vaikas pats norėtų, kai jis supranta, kodėl jam to reikia, jis stengiasi padaryti taip, kaip reikia.

– Ką patartumėte pedagogams, kurie dar tik pradeda žengti mokytojo keliu?

– Gal trafaretiškai pasakysiu, bet dažniausiai tai nėra vien profesija. Yra ir tam tikras pašaukimas. Jei žmogus nejaučia, gal neverta bandyti. Žinoma, kartais visai verta ir pabandyti. Reikia save disciplinuoti ir būti reikliu sau, o tik po to būti reikliu vaikams. Geriausiai dirbti išmoko pradinukai. Virš 10 metų pradirbau pradinėje mokykloje, ten reikia viską daryti labai nuosekliai ir turėti pakankamai kantrybės. Jei konfrontuosi su vaikais, tikrai nieko nepvyks, reikia ieškoti dialogo, kurti sistemą.

Pagerbti Kauno rajono pedagogai

Iškilmės: Kauno rajono mokytojai pagerbti specialiai surengtoje šventėje. / Organizatorių nuotr.

Antradienį į Kauno valstybinį muzikinį teatrą paminėti Tarptautinės mokytojų dienos rinkosi Kauno rajono pedagogų bendruomenė. Šių metų šventė simboliškai dedikuota mokytojams kaip švyturiams, kurie savo žiniomis, kantrybe ir įkvėpimu veda jaunąją kartą pažinimo keliu. Iškilmingos ceremonijos metu buvo apdovanoti pasižymėję pedagogai, o renginį vainikavo šokio spektaklis „Karmen“.

Sveikindamas mokytojų bendruomenę, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas priminė Marcelijaus Martinaičio žodžius apie mokytojų vaidmenį mūsų gyvenime: „Prisimindami savo vaikystę, rašydami autobiografijas, dažniausiai po tėvų mes prisimename mokytojus, nes būtent jie veda mus į mokslą, gyvenimą, kūrybą. Kartais juos primename ne tik todėl, kad į mūsų galvas žinių prikrovė, bet ir dėl to, kad mus pastebėjo, gražiai pasielgė. Tai iš tiesų atspindi mokytojų pašaukimą, kurie visą gyvenimą dalijasi savo žiniomis, dėmesiu ir gerumu. Šiandien su didžiausiu dėkingumu tariame gražiausius žodžius jums, mokytojai, nes jūs visi to nusipelnėte.“

Šventėje dalyvavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pabrėžė, kad mokytojas – vienas svarbiausių žmonių kiekvieno gyvenime, jam visada norisi sugrįžti padėkoti: „Mokytojas kiekvieno mūsų gyvenime yra vienas svarbiausių žmonių, kurį kartais esame linkę pamiršti. Tačiau bėgant laikui mes sugrįžtame – padėkoti už pamokas, suteiktas žinias ir už viską, ką išmokome per gyvenimą. Dėkoju, kad būdami savo profesijos atstovais atiduodate visą save, už jūsų kantrybę ir atsidavimą. Ne kiekvienam lemta paimti mažą vaiką už rankos ir vesti jį naujais gyvenimo takais, bet jums – lemta“, – kalbėjo ministrė.

Ministrė R. Popovienė kartu su meru V. Makūnu renginio metu apdovanojo labiausiai pasižymėjusius pakaunės mokytojus.

Metų mokytojos titulas šiemet atiteko ilgametei Raudondvario gimnazijos anglų kalbos mokytojai Julei Bakanienei. Tai nepriekaištingos reputacijos mokytoja, turinti didžiulį autoritetą tarp mokinių, jų tėvų ir kolegų. Visą profesinį gyvenimą – net 46 metus – Julė atidavė vienai mokyklai, kurioje 20 metų ėjo ir direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas.

Mokytoja metodininkė išsiskiria kūrybiškumu, darbštumu ir inovatyviais metodais – jos pamokos įdomios, orientuotos į praktinį kalbos vartojimą ir diskusijas. J. Bakanienės mokiniai nuolat laimi rajono olimpiadas ir konkursus, jų egzaminų rezultatai viršija šalies vidurkį – net dvylika abiturientų yra gavę šimtukus. Daugelis sėkmingai tęsia anglų kalbos studijas aukštosiose mokyklose. Pedagogė daug metų dirbo valstybinio egzamino vertinimo komisijose, rengė olimpiadų užduotis, vedė seminarus, dalijosi patirtimi konferencijose. Jai vadovaujant Raudondvaryje įkurta viena pirmųjų humanitarinių klasių šalyje, tapusi gimnazijos pagrindu.

Kauno rajono ženklais (plaketėmis) apdovanoti keturi pedagogai: Užliedžių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinio ugdymo mokytoja Evelina Milerienė, Vilkijos gimnazijos chemijos mokytoja Janė Jasinskienė, Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos neformaliojo ugdymo mokytojas Raimondas Kochanauskas, Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“ pradinio ugdymo mokytoja Jolanta Vaitkevičienė.

31 mokytojui buvo įteikti mero padėkos raštai, dar šešiems pedagogams už puikius darbo rezultatus įteiktos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos padėkos. Pasveikinti septyni jaunieji specialistai, kurie, baigę mokslus, šiemet pradėjo dirbti Kauno rajono mokyklose.

Kauno rajonas džiaugiasi gausia pedagogų bendruomene. 48-iose Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigose dirba 125 vadovai, daugiau kaip 1 300 mokytojų. 35 iš jų – mokytojai ekspertai, 445 mokytojų metodininkų, 461 vyresnieji mokytojai.

Pagal pedagogų rengimo, perkvalifikavimo ir pritraukimo į Kauno rajoną programą per penkerius metus sudarytos sąlygos 92 asmenims (59 jau baigė studijas) įgyti rajonui reikalingo mokomojo dalyko kvalifikaciją. Daugiausia parengta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų – 23 ir 14.

Jau ketvirtus metus rajone veikia Jaunojo pedagogo klubas, kurio tikslas – sudaryti sąlygas 9–12 klasių mokiniams susipažinti su mokytojo profesija. Iš 39 Jaunojo pedagogo klubo abiturientų pedagogikos studijas pasirinko keturiolika.