PAKAUNĖS ŠILAUOGIŲ AUGINTOJAI DERLIUMI NESISKUNDŽIA

Pirkėjai džiaugiasi šiųmetėmis mažesnėmis šilauogių kainomis. Augintojai derliumi nesiskundžia, bet yra sunerimę dėl didesnės konkurencijos ir sunkesnės realizacijos.

Uogynų plotai padidėjo ir Kauno rajone. Alšėnų seniūnijos Dievogalos kaimo ūkininkų Vizgaičių, pirmųjų pakaunėje apsisprendusių auginti vitaminų bombomis vadinamas uogas, šilauogynas pagal plotą atsidūrė trečioje vietoje. Didžiausia plantacija – 3,7 ha šiuo metu priklauso Gaižėnų kaime (Ringaudų seniūnija) ūkininkaujančiai Daivai Šinkevičienei. Nemažą plotą – 1,6 ha – puoselėja ir Lapių seniūnijos Pakalniškių kaimo ūkininkai Irena ir Rolandas Šimkai.

Svarus ūkio ramstis

Jonas Vizgaitis iš Alšėnų seniūnijos 1989 m. gavo pirmuoju numeriu paženklintą pažymėjimą ir pirmasis Kauno rajone pradėjo ūkininkauti pagal Valstiečio ūkio įstatymą. Po beveik dviejų dešimtmečių jis su žmona tapo ir šilauogių auginimo pionieriais pakaunėje. Yra nemažai šilauogių veislių, kasmet atsiranda vis naujų, tačiau Vizgaičiai apsistojo ties trimis: 'Bluecrop', 'Patriot' ir 'Duke'.

Prieš kelerius metus pirmasis Kauno rajono ūkininkas mirė. "Bet niekas ūkyje nepasikeitė, ūkininkauja sūnus, auginame tuos pačius kultūrinius augalus. Permaina tik tokia, kad mūsų šilauogių krūmeliai jau paseno, tapo silpni, uogos – smulkesnės. Todėl prieš dvejus metus pradėjome labai rimtai juos atnaujinti. Vienu metu vienais metais išgenėdavome po pusę šakų, todėl galima sakyti, kad šiemet uogakrūmiai jau yra atsinaujinę", – pasakojo Dalė Vizgaitienė.

Anksčiau Alšėnų seniūnijos ūkininkai pasikliovė lietuviškomis vasaromis ir nebuvo įsirengę laistymo sistemos. "Ir pernai, ir šiemet ji mus gelbsti. Geriausiai laistyti naktimis, tada vanduo ne taip greitai išgaruoja", – pastebėjo ūkio šeimininkė.

Pernai dėl sausros ir išgenėjus krūmus derlius buvo mažesnis. Šiemet vaizdas geresnis, nesvarbu, kad buvo sausas ruduo, žiema ir pavasaris, laistymas padėjo. Moteris neslėpė, kad šilauogės gelbsti ūkį, yra svarus jo ramstis. "Dabar toks metas, kai pinigų paimti nėra iš kur, artėja javapjūtė, technikai reikia degalų, pajamos iš šilauogių gelbsti", – neslėpė pašnekovė.

Sunoko anksčiau

Pasak D.Vizgaitienės, šiųmetis sezonas šiek tiek ankstesnis, pirmąsias uogas ji raškyti pradėjo liepos 11 d. Tiesa, 'Bluecrop' praėjusį savaitgalį dar vis buvo žalios. Ūkininkė pabrėžė, kad šilauogyne rankų darbo greičiausiai niekada nepakeis kombainai. "Uogos sunoksta ne vienu metu, jas po kelias tenka išrankioti iš kekės. Prie to paties krūmo reikia prieiti po kelis kartus. 'Patriot' iš viso yra įdomi veislė: žydi labai ilgai, uogytės stambėja ir noksta labai pamažu, nuskynus vėlyvąsias veisles, 'Patriot' uogų vis dar yra, jos būna smulkios, bet labai saldžios", – pasakojo moteris.

Uogyne Alšėnų seniūnijos ūkininkai darbuojasi kartą per savaitę, šiemet per pirmąjį skynimą pririnko apie 400 kg. D.Vizgaitienė džiaugėsi, kad turguje stovėti nereikia: uogas realizuoja iš namų, kai kurie klientai netgi patys prisiskina. "Šiemet derlius turėtų būti geras, tikiuosi priskinti per 2 tonas", – mano ūkio šeimininkė.

Didžiausios šilauogių priešės, pasak D.Vizgaitienės, yra grybelinės ligos, tačiau jos pasireiškia lietingais metais. "Sausros metu gelbsti laistymo sistema, o nuo paukščių turime apsaugą, elektrinis vanagas veikia puikiai. Kai uogos tik pradėjo mėlsti, dar buvau aparatūros neįjungusi ir nustebau, kad pas kaimynus uogas paukščiai jau lesa, o pas mus – ne, pagalvojau, kad sparnuotieji vagys turi atmintį, bet dėl viso pikto vanagą įjungiau", – šypsojosi pašnekovė.

Tik šiemet įrodė, kad yra ankstyviausia

Didžiausio pakaunėje šilauogyno savininkė D.Šinkevičienė dar prieš savaitę galėjo pasiūlyti dešimties veislių sunokusių šilauogių. Iš viso ji augina 14 veislių šilauoges, o uogynas, kurį veisti pradėjo 2008 m., užima 3,7 ha, ir visas plotas jau brandina derlių.

"Šiųmetis sezonas yra labai netolygus. Pirmąsias ankstyviausios veislės uogas skynėme birželio 28 d., o kitų akstyvesnių veislių – tradiciškai liepos 6–7 d. Taigi 'Chanticleer' pirmą kartą per dešimt metų parodė, kad tikrai yra ankstyviausia, patvirtino veislės aprašymus, mat birželis buvo išties karštas. O gegužės šalnos padarė savo darbą, jos mūsų šilauogyne nušaldė apie 40 proc. žiedinių pumpurų", – pasakojo ūkio savininkė.

Dėl to D.Šinkevičienė kaltina tik save: "Nederėjo tomis naktimis, kai buvo praneštos šalnos, miegoti ant sofos, reikėjo važiuoti į uogyną, padegti šiaudų, paleisti dūmus. Purškimas vandeniu prie tokios temperatūros jau nebūtų padėjęs, atvirkščiai – apšaldęs lapelius. Viso pasaulio ūkininkai įvairiais būdais stengiasi apsaugoti savo derlių."

Šalnos paveiktos šilauogių kekės – nepilnos, uogos retokos. Ši gamtos išdaiga nepakenkė nei uogų skoniui, nei dydžiui, tačiau ūkininkė šiemet prognozuoja menkesnį derlių. Palankiais metais iš 1 ha ji priskina ne mažiau kaip 1 toną uogų. Sausra ūkininkės negąsdina, kai įveisinėjo uogyną, pasirūpino ir gręžiniu, todėl vandens laistymui pakanka. "Mums saulė gerai, uogos gražiai noksta", – džiaugėsi moteris.

Realizacija tik sunkės

Kadangi pastaraisiais metais atsirado daug šilauogių augintojų, moteris teigė, kad uogas realizuoti nelengva. "Manau, kad ateityje šilauogių realizacija tik sunkės. Lietuvos teritorija nesiplečia, valgytojų skaičius mažėja, o pasiūla didėja", – sakė D.Šinkevičienė.

Moteris tikino nebijanti konkurencijos: retas augintojas gali pasiūlyti tokį platų asortimentą uogų, kurios skiriasi ir skoniu, ir dydžiu. Vienos jų labai panašios į juoduosius serbentus, kitos – į vynuoges, trečios – saldžiarūgštės. Savo kolekcijoje ūkininkė turi ir veislę, kurią mėgsta net išrankiausi vaikai, ir tokią, kurios uogos dydžiu prilygsta 2 eurų monetai.

Didžiausia pagalbininkė realizuojant derlių – feisbuko paskyra, ji pritraukia nemažai klientų iš visos Lietuvos. Užsakymus Gaižėnų kaimo ūkininkė, padedama vyro ir vaikų, pati pristato, o dalį uogų parduoda mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose "Linkėjimai iš kaimo".

Pakalniškių kaime (Lapių seniūnija) 2013 m. rudenį įveisto uogyno savininkai Irena ir Rolandas Šimkai taip pat pasiguodė, kad šalnos pakenkė ankstyviausiai žydėjusiai veislei, jos derlius yra mažesnis, tačiau kitų veislių derlingumui gegužės gamtos išdaiga įtakos nepadarė.

Pasak R.Šimkaus, šiųmetis sezonas nėra išskirtinis, pirmasis skynimas, kaip ir pernai, buvo liepos 10 d., ir pavyko surinkti apie 200 kg uogų. Vis dėlto gamta šiemet ir toliau gerokai reguliuoja ūkininkų planus. "Susiruošiame skinti, tačiau užklumpa lietus, po jo dar tenka laukti, kol uogos išdžius. Bet nieko čia nepadarysi, tokia jau ta lietuviška vasara. Pernai darbus planuoti buvo gerokai lengviau", – sakė ūkio šeimininkė.

Šimkų šilauogynas, kaip ir pradžioje, tebėra 1,6 ha. "Plėstis neketiname, norime auginti kokybiškas uogas, o padidinus plotą kokybę išlaikyti būtų sunkiau. Auginame penkias veisles – 'Patriot', 'Bluegold', 'Bluecrop', 'Nothland' ir šiek tiek 'Elizabeth' – jos yra skirtingo ankstyvumo. Bet būna tas piko laikotarpis, kai dar tebėra ankstyviausių ir jau sunoksta pačios vėlyviausios, tada būna sunkiausias laikas: visos dera, visas reikia nuskinti ir realizuoti tuo pačiu metu. Tuo džiaugiasi pirkėjai, nes uogų yra pas visus augintojus, ir kaina krenta", – pasakojo I.Šimkienė.

Pernai Šimkai priskynė 1,5 t uogų. "Kiek jų bus šiemet, sunku prognozuoti. Teorija kliautis Lietuvoje neverta, ji sako, kad 1 ha šilauogyno turėtų duoti gerokai daugiau nei toną uogų. Mes dar tų skaičių nepasiekėme. Gal mes per daug genime krūmelius, bet dėl to turime dideles ir gražias uogas. Kartais, norint turėti kokybę, reikia rizikuoti kiekybe", – samprotavo ūkio šeimininkas.

Šimkai, kaip ir D.Šinkevičienė, produkciją pristato užsisakius internetu ir prekiauja mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose. "Konkurencija padidėjo, ypač šiemet jaučiame, kad atsirado daugiau šilauogių augintojų, realizacija yra sunkesnė, nes į trasą įšoko mažiukai ir mažina kainas", – neslėpė R.Šimkus.