Vieno iš svarbiausių Kauno tiltų – Panemunės – būklė kasmet vis blogėja, o apie jo remontą kauniečiai girdi tik pažaduose. Lūkuriuoti nebegalima, nes tiltu važiuoti tapo pavojinga.

Ypatinga tilto reikšmė

Dviejų didžiausių Lietuvos upių santakoje įsikūrusiame Kaune ne vienas tiltas vaidina labai didelį vaidmenį, tačiau kai kurių miesto tiltų reikšmė yra išskirtinė. Vienas iš svarbiausių tiltų – Panemunės tiltas. Kaune jis negali pasigirti rekordiškai dideliu transporto priemonių srautu, tačiau jo svarba didesnė nei kai kurių didesnių tiltų.

„Pavyzdžiui, P.Vileišio tiltu važiuoja daugiau automobilių, tačiau uždarius šį tiltą vairuotojams nereikėjo daryti tokios didelės apylankos. Tuo metu Panemunės tiltu važiuojantys žmonės kitos netoli esančios alternatyvos neturi, jiems tenka važiuoti gana ilgu aplinkkeliu“, – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Šiuo metu eismas per tiltą yra apribotas, o iš Panemunės į Šančius tiltu važiuoti uždrausta. Dėl to Panemunės gyventojai turi aplinkkeliu susisiekti ne tik su miesto centru, bet ir šalia esančiu rajonu – Šančiais.

„Vien dėl kalbų apie tilto uždarymą prieš šiuos mokslo metus praradome apie 20 mūsų mokyklą turėjusiu papildyti Panemunėje gyvenančių moksleivių“, – sakė Šančių vidurinės mokyklos direktorius Romanas Jasulaitis.

Dėl eismo apribojimo nuostolius patyrė ne tik gyventojai, bet ir daugybė įmonių. Tiesa sunkiasvorė technika jau daug metų buvo nukreipiama kitais keliais. Katastrofiškos būklės tiltu leidžiamas transportas, kurio masė nedidesnė nei 15 t. Todėl didžiosios, vilkikus ar kitą sunkiasvorę techniką naudojančios įmonės vengia kurtis Šančiuose arba yra priverstos taikytis su nuostoliais, kurie neišvengiami norint aplinkkeliais pasiekti kitą Nemuno krantą.

Perspėja apie galimą nelaimę

Tiltų ekspertai apie itin prastą Panemunės tilto būklę Kauno miesto savivaldybę pirmą kartą perspėjo prieš 16 metų. Kai kurios trupančios tilto dalys buvo apdažytos antikoroziniais dažais, minimaliai sutvirtintos, tačiau didesnio valdžios dėmesio senas tiltas nesulaukė.

Prieš aštuonerius metus žinovai perspėjo, kad tilto būklė iš blogos virto katastrofine. Tilto rekonstruoti neskubėjusi savivaldybė eikvojo pinigus naujoms ekspertizėms, kurios piešdavo vis baisesnes prognozes. Visą tą laiką tiltas nebuvo remontuojamas, nuo korozijos neapsaugotų jo dalių būklė sparčiai blogėjo.

Prieš metus eismas tiltu sutriko nes atitrūko deformacinės siūlės apsauginė plokštė. Ši tilto dalis nėra svarbiausia, tačiau vairuotojus ne juokais išgąsdinęs įvykis priminė ekspertų perspėjimą, kad bet kurią minutę gali pasikartoti 1928 m. nelaimė, kai tiltas griuvo.

„Sijų būklė yra saugos ribinė, gresia konstrukcijų griūtis“, – technine kalba rašoma vienoje iš ekspertų išvadų.

Gerai žinomas tiltų specialistas, inžinierius Henrikas Adolfas Kebeikis nuolat stebi tiltą ir teigia, kad tilto būklės blogėjimas įgauna pagreitį. Jis ne kartą sakė nenorintis kelti panikos, bet rekomenduoja tiltą aplenkti, jei įmanoma.

„Tilto būklė kasdien blogėja, bet niekas negali tiksliai pasakyti, kada jis sugrius. Sutartis su metalu nesudaryta“, – kalbėjo H.A.Kebeikis.

Rekonstrukcijai lėšų nėra

Apie vis blogėjančią tilto būklę žinojusi Kauno miesto savivaldybė trypčiojo vietoje. Ne kartą atgaivintas tilto rekonstrukcijos ar naujo tilto statybos klausimas greitai būdavo užmirštas dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, naujo tilto statybai aktyviai priešinosi netoli tilto gyvenanti gyventojų grupė. Jiems priklausiusių sklypų išpirkimo klausimas greičiausiai būtų ilgai užstrigęs teismuose.

Galų gale, prieš porą metų savivaldybės taryba apsisprendė, kad protingiausia tiltą rekonstruoti. O šiais metais Kauno miesto savivaldybė paskelbė Panemunės tilto rekonstrukcijos konkursą. Konkurso sąlygose nurodyta, kad naujas tiltas turi būti keturių eismo juostų, išplatintas. Esama perdanga bus išardyta ir ant rekonstruotų atramų įrengta nauja plieno ir betono perdanga. Numatomas tilto plotis – 20,8 metro, ilgis – 273 metrai.

Gali būti, kad konkurso nugalėtojas paaiškės šį mėnesį, tačiau abejojama, ar darbai pasistūmės, nes iki šiol neaišku, ar bus gautos lėšos darbų finansavimui.

„Susisiekimo ministerija žadėjo šiais metais parengiamiesiems darbams skirti 3 mln. litų, tačiau pinigai kol kas neskirti. O pagrindinis finansavimo šaltinis apskritai nėra aiškus“, – pasakojo savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Miesto valdžia žada nedelsiant belstis į įvairių finansinių šaltinių duris ne tik dėl tiltu važiuojančių kauniečių saugumo. Šiuo metu Panemunės tilto rekonstrukcijai yra pats idealiausias metas. Vasarą prasidėjo kelis metus užtruksianti A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija, dėl to nemaža dalis Panemunės tiltu važiavusių transporto priemonių važiuoja per šiais metais rekonstruotą ir praplatintą Jiesios tiltą.

„Delsti nebegalima. Reikia padėti tašką šioje istorijoje. Tiltas privalo būti rekonstruotas per 2,5 metų“, – žadėjo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Rekomendacija

Žinomas tiltų specialistas, inžinierius Henrikas Adolfas Kebeikis rekomenduoja troleibuso vairuotojams važiuojant per Panemunės tiltą atidaryti troleibuso duris. Jeigu tiltas griūtų ir troleibusas nugarmėtų į Nemuną, uždarytame troleibuse keleiviai atsidurtų lyg spąstuose.

Panemunės tiltas

Pirmosios žinios apie bandymus nutiesti tiltus tarp dabartinių Šančių ir Panemunės siekia 1812 m. Žygį į Rusiją pradėjęs Napoleonas Bonapartas įsakė nutiesti tris 250 m ilgio pontoninius tiltus.

1916 m. laikiną tiltą buvo pastatę vokiečiai. Kad atsitraukdama Vokietijos armija jo nesusprogdintų, Lietuvos Vyriausybė jai sumokėjo beveik 134 tūkst. markių.

1927 m. Lietuvos kariuomenė pradėjo statyti betoninių atramų tiltą, tačiau jos išsilaikė neilgai. 1928 m. balandžio 1 d. Nemunu plaukiantys ledai nugriovė vieną taurą (atramą). Nugriuvo dvi į jį atremtos santvaros. Tuo metu per tiltą ėjo žmonės, bet jiems pavyko išsigelbėti. Netrukus pradėtos naujų atramų statybos. Tiltas kainavo – 1,2 mln. litų.

Antrojo pasaulinio karo metais tiltą sprogdino ir rusai, ir vokiečiai.

Sovietmečiu tiltą imtasi atstatyti. Perdanga įrengta ant senų, šiek tiek perdarytų atramų. Statybos tęsėsi net dešimt metų, todėl istorijos šaltiniai nesutaria, kada tiksliai jos buvo baigtos ir tiltas pradėtas eksploatuoti. Dažniausiai minima pabaigtuvių data – 1957 m. Nuo to laiko tiltas didesnio remonto nėra matęs.

Tilto ilgis – 273 m. Važiuojamosios dalies plotis – 6,8 m. Šalitičių – 1,44 m.