Vėlinių savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro pėstiesiems leidžiama naudotis statomu Panemunės tiltu. Kaip išganymo statybų pabaigos laukiantys žmonės skuba ne tik į kapines, bet ir iš arti apžiūrėti tiesiamą tiltą.
Pakeitė darželį
Proga patekti į kitą Nemuno pusę naudojasi ir daug dviratininkų.
"Gyvename Pašilės gatvėje, tačiau čia atvažiavome pasivažinėti ir apžiūrėti tiltą", – sakė dviračiu atriedėjusi Svetlana.
Panemunėje, Kranto gatvėje, gyvenančiam Rimantui Savickui tiltas turi didelę reikšmę. Su sūnumi Jurgiu krosą bėgęs vyras pasinaudojo proga apžiūrėti tiltą, kurio statybų pabaigos jis su šeima nekantriai laukia.
"Susprogdinus seną tiltą ir besitęsiant naujojo statyboms, dėl kilusių nepatogumų vaikus pradėjom vesti į darželį kitoje Nemuno pusėje, – pripažino R.Savickas. – Praėjo jau dveji metai, dukra ėmė eiti į pirmą klasę, sūnus pradėjo lankyti sporto mokyklą."
Vargas dėl spūsčių
Neskubėdama tiltą perėjusi Nijolė Rimienė gyvena A.Smetonos gatvėje. Ji džiaugėsi, kad bent per Vėlines galėjo pėsčiomis aplankyti vyro kapą kitoje Nemuno pusėje.
"Per 25 minutes pėsčiomis nueinu namo. Įsivaizduokite, kiek laiko užtrukčiau, jei reiktų laukti ir važiuoti viešuoju transportu? – atsiduso moteris. – Labai nepatogu, ir tilto statybų pabaigos laukiame kaip išganymo. Dukra dirba Šančių poliklinikoje, Gerai, kad dar važiuoja automobiliu, bet dabar spūsčių metu ryte ir vakare praranda apie 30 minučių."
1939 m. gimęs Algirdas Čiudiškis visą gyvenimą praleido gimtame mikrorajone.
"Labai myliu Panemunę, išgyvenu dėl kiekvieno jos kampelio, – nulipęs nuo dviračio kalbėjo energingas Birutės gatvės gyventojas. – Labai nepatogu – kol tilto nėra, važiuodami į polikliniką, parduotuves Šančiuose, miesto centrą darome didelį lankstą, o per M.K.Čiurlionio tiltą spūsčių metu prarandame po 10-15 minučių."
"Beždžionių" tiltas
A. Čiudiškis dar pamena toje vietoje stūksojusį geležinį tiltą.
"Deja, karo metais tiltą susprogdino. Po to buvo keli pontoniniai tiltai, kuriuos pastatė kariškiai, – pamena Algirdas. – Vėliau žmonės į kitą pusę kėlėsi valtimis, keltu, dar vėliau garlaiviu "Salomėja Nėris".
Guvus senjoras atsimena ir šioje vietoje buvusį taip vadinamą "beždžionių" tiltą.
"Šedevras iš rąstų, kabojo trosai. Tiesa, tilto pradžioje ir pabaigoje budėję sargybiniai prižiūrėdavo, kad svoris būtų paskirstytas tolygiai. Kai būdamas vaikas bėgiodavau, tiltas siūbuodavo, – mintimis į praeitį nukeliavo A.Čiudiškis. – Atsimenu, kai "beždžionių" tiltu mane vežė tėvas, nes slidinėdamas buvau susižeidęs koją."
Statė ilgai
Algirdas puikiai pamena ir užpernai susprogdintą Panemunės tiltą.
"Labai ilgai jį statė. Ir tuomet žmonės juokaudavo, kad Nemunas plačiausia upė Sovietų Sąjungoje. Tačiau tiltas buvo su arkomis, iš betono. Jo galuose stūksojo bokštai, kranų tuomet nebuvo, tai cemento košę vežiodavo trosais su ratukais. Nuo tilto būdami paaugliai vasarą šokinėdavome į vandenį. Ir nebijojome."
Pašnekovo įsitikinimu, vienintelis naujo tilto privalumas yra tas, kad jis turės po dvi eismo juostas į abi puses.
"Ar reikėjo senąjį griauti? Ar naujas bus šedevras, turės išliekamąją vertę? Ne!" – tvirtino kaunietis.
Medikams kebliau
Užtrukusios naujo tilto statybos apsunkino ir medikų darbą.
"Stengiamės, kad pacientai neturėtų jokių problemų, ir į įvykio vietą atvykstame pagal reglamentą, – teigė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė. – Tačiau dabar prarandame apie 6-7 minutes."
Į skubų įvykį, ūmų susirgimą medikų brigada turi atvykti iki 15 minučių, neskubų – per 20-30 minučių.
Medikai prie dvejus metus trunkančios situacijos prisitaikė, nors tai sukelia nepatogumų. Greitosios pagalbos brigados atvyksta iš pastotės Suvalkiečių g. arba Aleksoto.
"Greitosios automobiliai vyksta M.K.Čiurlionio tiltu arba per HES. Priklausomai nuo situacijos siunčiame medikų brigadą ir iš centro. Visada siunčiame arčiausiai esančią brigadą", – subtilybes aiškino I.Dabulskienė.
Spūsčių metu medikai brigadas perskirsto ir nuo 9 iki 11 bei nuo 16 iki 20 val. vienas greitosios pgalbos automobilis visada budi kitoje Nemuno pusėje.
Ugniagesiai nesiskundžia
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacinio vadovavimo skyriaus vyr. specialistas Kastytis Pikūnas tikino, kad ugniagesiams gelbėtojams tebestatomas tiltas nepatogumų nesukelia.
"Jis nebuvo susprogdintas, nenugriuvo ar dėl ypatingo atvejo nebuvo staiga uždarytas, – teigė K.Pikūnas. – Tam turėjome laiko pasirengti, todėl pergrupavome savo pajėgas."
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos brigados į įvykio vietą spėja pagal reglamentą – per 8 minutes.
"Į Panemunę arčiausiai būdavo atvykti II komandai iš Rusų gatvės, tačiau dabar ją sumažinome ir padidinome Garliavos ir III komandą Elektrėnų gatvėje, – aiškino K.Pikūnas. – Didelių sunkumų mums nesukelia ir spūsčių metas. Nuo seno mūsų pajėgos buvo palankiai išdėstytos, todėl specialiai savo brigados nereikia laikyti gatvėje."
Laikinas Panemunės tiltas pėstiesiems sekmadienį dar veiks iki 22 valandos.
Baigs kitąmet
Kauno miesto savivaldybė ir bendrovė „Kauno tiltai" 2012 m. sausį pasirašė tilto tarp A. Juozapavičiaus pr. ir Tilto g. statybos rangos sutartį, kurios vertė siekia 103 mln. litų. Tų pačių metų lapkričio 15 dieną senasis Panemunės tiltas pradėtas griauti.
Planuojama, kad naujojo tilto statybos bus baigtos kitais metais. Tikimasi, kad 2015 m. spalio 1-ąją kauniečiai jau galės naudotis nauju Panemunę ir Žemuosius Šančius jungiančiu tiltu.
Naujausi komentarai