PERKOPTI 100 METŲ SLENKSTĮ PADĖJO DARBAS, MALDA IR RŪPINIMASIS KITAIS

Kauno rajonas yra viena jauniausių savivaldybių šalyje, čia gyvenančių asmenų iki 29 metų yra beveik 30 proc. Ne mažiau džiaugiamasi, kad šiuo metu pakaunėje gyvena net penkiolika senjorų, perkopusių 100 metų, o dar dviejų amžius artėja prie šio skaičiaus.

Vyrauja moterys

Tarp ilgaamžių vyrauja moterys, tačiau pakaunėje yra ir trys šimtamečiai. Vertinant geografiškai, pirmauja Ežerėlio, Garliavos, Neveronių ir Raudondvario seniūnijos, turinčios po du šimtamečius. Įdomu tai, kad ilgaamžių sąraše Ežerėlis atsirado tik šiemet birželį, o Stefanijos Barščiauskienės ir Jadzės Mieliauskienės gimtadienius skiria vos 22 dienos.

Trys ilgaamžiai gimtadienį švenčia liepą ir tiek pat – gruodį. Jei lems likimas, gruodį (11 ir 13 d.) šimtamečių sąrašas pasipildys dar dviem pavardėmis.

Nuostata: besišypsanti, gerai nusiteikusi Z. Ališauskienė jubiliejaus dieną patarimų, kaip sulaukti tokio amžiaus, nedalijo, jos žodžiais, viskas, ne tik gyvenimo trukmė, yra Aukščiausiojo valioje. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Vyriausiai sukaks 104-eri

Vyriausia pakaunės gyventoja Apolonija Rudžionienė gimė 1919 m. gruodžio 11 d. Netonių kaime (Raudondvario seniūnija). Senolė iki šiol gyvena ten pat.

Antrasis pagal ilgaamžiškumą – Jonas Vaitkus iš Akademijos. Jis rugsėjo 14 d. atšventė garbingą 103-iąjį gimtadienį.

Tarp ilgaamžių vyrauja moterys, tačiau pakaunėje yra ir trys šimtamečiai.

„Turime gražią tradiciją sveikinti 100 metų sukaktį mininčius Kauno rajono žmones, tačiau 103 metų sukaktuvininkui ranką spaudžiu pirmą kartą gyvenime. Džiaugiuosi, kad turite tokią gražią ir rūpestingą šeimą. Tai – didžiausia laimė ir prasmė gyventi dar ilgiau“, – sveikindamas jubiliatą kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Naujų vėjų į nusistovėjusią tradiciją įnešė tai, kad J. Vaitkus dar šių metų pradžioje gyveno vienas Kauno miestui priklausančiuose Sargėnuose ir palyginti neseniai atsikraustė pas sūnų Antaną į Kauno rajoną.

Jei lems likimas, lapkričio 21-ąją 103 metai sukaks ir Neveronių seniūnijos gyventojai Vandai (Pavardė?), o Juzefai Dombauskienei iš Raudondvario seniūnijos – kitų metų sausio 1-ąją.

Vyriausia: A. Rudžionienė gimė 1919 m. gruodžio 11 d. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Esama išimčių

Pakaunės ilgaamžių sveikata – ir panaši, ir skiriasi. Dažnas jų neprigirdi, skundžiasi silpnu regėjimu, sunkiai vaikšto.

Seniausia pakaunės gyventoja A. Rudžionienė, minėdama 100 metų jubiliejų, nevaikščiojo, bet vis dar nestokojo vaišingumo ir plačios šypsenos. J. Vaitkus iki šio pavasario gyveno vienas ir gebėjo pats viskuo pasirūpinti.

Vis dėlto bene labiausiai stebino Raudondvaryje gyvenanti J. Dombauskienė. 2021 m. švenčiant 100 metų sukaktį, ilgaamžė svečius iš Kauno rajono savivaldybės nustebino tvirtindama, kad yra sveika ir niekuo nesiskundžia. „Didžiausia liga – mano amžius. Nors man 100 metų, kasdien su dukra apeiname po didžiausią ratą“, – beveik prieš trejus metus tvirtino J. Dombauskienė.

Būdama mokytoja Juzefa nuolat kurdavo scenarijus vaikų šventėms, savo kūrybinių pomėgių ji neapleidžia ir dabar – rašo dienoraštį, kuria eiles, sveikinimus. „Prieš keletą metų mama dar dalyvavo konkurse – sukūrė eilėraštį Lietuvai“, – apie 100 metų mamos pomėgius tuomet pasakojo dukra Nijolė.

Komunikabili: J. Mieliauskienė labai mėgsta priiminėti svečius ir pati svečiuotis. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Siuvėja iki pensijos buvusi S. Barščiauskienė, kuriai 100 metų sukako šiemet birželio 3 d., iki 80-ojo gimtadienio dirbo gaisrinėje valytoja. Beje, siuvėju, tik fronte, buvo ir J. Vaitkus: Antrojo pasaulinio karo metu jis keliavo kartu su kareiviais, taisė ir siuvo jiems uniformas. Išėjusi į pensiją namuose nesėdėjo ir Antanina Varkalienė, gimusi 1922 m. gruodžio 14 d., – įsidarbino sanitare poliklinikoje.

Sveikata nesiskundė ir Zuzana Ališauskienė, pakaunės šimtamečių sąrašą papildžiusi šiemet gegužės 29 d. Pernai lapkričio 21 d. garbingą jubiliejų šventęs Vladas Guobis kasdien skaito, žiūri televizijos laidas, domisi, kas vyksta pasaulyje, ir labai palaiko „Žalgirį“ per kiekvienas krepšininkų rungtynes. Šimtametis jau sunkiau vaikšto, tačiau sveikata nesiskundžia ir teigia, kad jam nieko neskauda, neserga jokiomis peršalimo ligomis. Iš šešių vaikų Vladas kartu su sese dvyne buvo vyriausi. Vos keturiolikos metų, mirus tėčiui, teko perimti jo vaidmenį ir tapti šeimos galva. Jauniausiam broliukui tuo metu tebuvo dveji. Ilgaamžė buvo ir V. Guobio mama, kuri sulaukė net 104 metų. Iš dvynių yra ir A. Rudžianskienė, tačiau jos broliukas mirė vos trijų mėnesių.

Stiprus: J. Vaitkus dar šių metų pradžioje gyveno vienas Sargėnuose ir palyginti neseniai atsikraustė pas sūnų. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Dažnam pakaunės ilgamečiui teko nuo mažų dienų sunkiai dirbti, prižiūrėti jaunesnius brolius ir seseris. A. Varkalienė, mirus sesei, užaugino našlaitėmis likusias devynerių ir vienuolikos metų dukterėčias, rūpinosi jomis kaip mama.

Stanislavai Urbonavičienei iš Padubysio kaimo (Vilkijos apylinkių seniūnija) 100 metų sukako pernai gegužės 4 d. Ilgaamžė, vos atšilus orams, grįžta į savo sodybą ant Dubysos kranto, rūpinasi darželiu, pagano višteles. Ten jai padeda jauniausia dukra Nijolė, turinti baidarių verslą. Žiemą senolė atsikrausto į Ringaudus pas Jūratę, vyriausią dukrą, sukasi po virtuvę, labai nori pagelbėti, būti reikalinga. S. Urbonavičienė ir dabar dar pavarto laikraščius, klausosi žinių per radiją ir televiziją, šviesiu protu suvokia, kas vyksta pasaulyje.

Veikli: „Nors man 100 metų, kasdien su dukra apeiname po didžiausią ratą“, – beveik prieš trejus metus tvirtino J. Dombauskienė. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Ilgaamžiškumo receptai

Neretai jubiliatas, paklaustas, koks jo ilgaamžiškumo receptas, tik pečiais gūžteli. Dažniausiai tai atskleidžia artimieji. Anot V. Guobio dukros Reginos, tėtis niekada neturėjo žalingų įpročių, visada būna labai taktiškas, kultūringas ir bendraujantis. Senolis labai mėgsta paprastą namuose pagamintą maistą, o dar visai neseniai pats kiekvieną dieną virdavosi sau sriubą.

Paklaustas, kaip sulaukti tokio amžiaus ir kasdien turėti jėgų maloniai šypsotis, jubiliatas atsakė: „Geros mintys, gera nuotaika ir teigiamas požiūris į pasaulį. Reikia džiaugtis vaikais, anūkais, pamiršti negerumus, neprisirišti prie turtų ir džiaugtis ramybe. Tada gyvenimas būna šviesesnis ir geresnis.“

Pernai gruodžio 14 d. amžiaus sukaktį atšventusi A. Varkalienė niekada nenaudojo jokios parfumerijos, visada sakydavo, kad žmogus turi kvepėti švara, o ne chemija, ir niekada artimiesiems neleisdavo jos pakvepinti, sakydama: „Prašau manęs nenuodyti.“ Antanina stengdavosi labai sveikai maitintis, vengdavo keptų, apskrudusių produktų.

Trauka: S. Urbonavičienė, net ir būdama šimtametė, atšilus orams, grįžta į savo sodybą ant Dubysos kranto, rūpinasi darželiu, pagano višteles. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Tvirtybės teikia tikėjimas

Besišypsanti, gerai nusiteikusi Z. Ališauskienė jubiliejaus dieną patarimų, kaip sulaukti tokio amžiaus, nedalijo, jos žodžiais, viskas, ne tik gyvenimo trukmė, yra Aukščiausiojo valioje: „Kaip jau Dievas duos.“

Artimųjų tvirtinimu, S. Urbonavičienei gražaus amžiaus jubiliejaus sulaukti padėjo darbas, gamta, malda, rūpinimasis anūkais ir proanūkiais. Tvarkinga, rūpestinga, mėgusi nerti vąšeliu, megzti, skaityti knygas, A. Varkalienė visą gyvenimą buvo labai religinga.

Visą gyvenimą buvo religingas ir J. Vaitkus: kiekvieną sekmadienį lankydavosi mišiose, kiekvienais metais – Šiluvos atlaiduose, rėmė Marijos radiją, o šių metų pradžioje bažnyčios statybai paaukojo nemažą pinigų sumą.